Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1184-336/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
A2.6.-1184-336/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pažeidėjas
J. K.
Nukentėjusysis
I. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-1184-336/2013
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00980-2013-4Procesinio sprendimo kategorija:
39.2.; 45.4.7.; 45.4.5.; 52.3. (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 18 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

pažeidėjui J. K.,

nukentėjusiai I. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, vykdantis individualią veiklą,

kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas J. K. 2013 m. lapkričio 22 d., apie 16.30 val., P. Lukšio g. 1A, Kėdainių m., vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gale stovėjusį automobilį, dėl ko jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p., 234 p.

Pažeidėjas J. K. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino visiškai ir parodė, kad minėtą dieną buvo parduotuvėje su žmona. Apsipirkę sėdo į savo a/m ir nuo parduotuvės išvažinėjo iš atbuline eiga, kliudė kelkraštyje stovintį automobilį, juto, kad atsirėmė į kitą a/m. Po ko jo žmona išlipo iš a/m ir pažiūrėjusi pasakė, kad ten nieko nėra, važiuojam, po ko jis nuvažiavo. Nurodė, kad jis padarė dvi klaidas, kad nereikėjo pasitikėti sutuoktine, bei, kad toje vietoje niekada nebuvo statomos mašinos kur pastatė nukentėjusi, pripažįsta, kad buvo neatidus.

Nukentėjusi I. J. parodė, kad 2013 m. lapkričio 22 d. savo automobilį Mercedes - Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė prie prekybos centro „Cento“, esančio P. Lukšio g. 1, Kėdainių m. Išėjus iš parduotuvės buvo prietema, ant automobilio krito kažkoks šešėlis. Priėjusi arčiau pamatė, kad stipriai įlenktos automobilio priekinės vairuotojo durelės. Į įvykio vietą atvažiavęs AB „Lietuvos draudimas“ draudėjas pasakė, jog reikės keisti dureles, nes jos smarkiai įlenktos ir paėjusios į galą. Taip pat užvedant mašiną yra atsiradęs pašalinis garsas, dėl to bus sprendžiama automobilį apžiūrėjus servise. Nurodė, kad tokio apgadinimo, durelių įlenkimo, jokiu būdu nebuvo galima nepastebėti. Tuo labiau, jog įvykio vietoje buvę liudytojai pasakė, jog nuo susidūrimo buvo didžiulis garsas. Dalis liudytojų iš įvykio vietos pasišalino, pasakę, jog nenori turėti jokių reikalų su policija, o vieni liudytojai buvo iki galo. Atvykus policijos pareigūnui ji pasiūlė eiti į parduotuvę žiūrėti stebėjimo kamerų užfiksuoto vaizdo, nes buvę liudytojai pasakė, jog atpažintų žmones, apgadinusius jos automobilį. Tačiau policininkas atsisakė. Tačiau ji su liudytojais nuėjo į parduotuvę, žiūrėjo vaizdo įrašą ir liudytojai atpažino asmenį, kuris įvažiavo į jos automobilį. Kadangi pažeidėjas buvo atsiskaitęs nuolaidų kortele, parduotuvės vedėja išsiuntė į duomenų bazę užklausimą ir gavo atsakymą, kad tai yra K. J.. Nurodė, kad ji buvo nuvažiavusi pas pažeidėją į namus, tačiau buvo nustebusi, nes moteris pasakė, kad jie nieko nepadarė. Tik jai pasakius kokie yra įrodymai, jie jau kalbėjo visai kitaip. Nurodė, kad ji nebūtų rašiusi į policiją jokio pareiškimo, tačiau žmonės pradėjo ieškoti pažįstamų kaip užglaistyti šį įvykį, todėl ji parašė pareiškimą policijai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Nagrinėjamu atveju, iš J. K. paaiškinimo teisme, bei jo paties duoto paaiškinimo (b. l. 8) matyti, kad jis aiškiai suvokė kliudęs kitą automobilį, tačiau pats iš automobilio neišlipo; tai padarė jo sutuoktinė, kuri apžiūrėjusi pasakė, kad ten nieko nenutiko, važiuojam, po ko J. K. nuvažiavo. Tačiau tai, kad kliudytai transporto priemonei buvo padaryti gan žymūs apgadinimai, patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma (tarnybinė ataskaita, I. J. paaiškinimas, kad a/m apgadinimai ženklūs, reikės keisti dureles dėl pažeidėjo padaryto apgadinimo; jos pareiškimas, A. B., A. B. paaiškinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad įlenktos a/m priekinės kairės pusės durys). Tokie nukentėjusiosios automobilio apgadinimo požymiai neleidžia teismui daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs. Eismo įvykis- tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei <..> sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė <..>. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui nurodytos Kelių eismo taisyklių 231 p.- viena iš jų reikalavimas nedelsiant sustoti <..>. Kelių eismo taisyklių 234 p. taip pat numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. aiškiai suprato, kad jis kliudė kitą automobilį, dėl ko suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Tačiau pats J. K. iš automobilio neišlipo, dėl automobilių apgadinimo masto neįsitino ir iš įvykio vietos, ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tuo siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tyčia pasišalino. Tai, kad jo sutuoktinė, apžiūrėjusi transporto priemones paragino J. K. važiuoti, neatleidžia J. K. nuo pareigų, numatytų KET 231- 234 p., įvykus eismo įvykiui, vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Taigi be pažeidėjo visiško prisipažinimo, J. K. kaltė yra įrodyta nukentėjusios paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu bei kita teismo posėdžio metu išanalizuota bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-4377752-13 (b. l. 1), tarnybine ataskaita (b. l. 2), I. J. pareiškimu (b. l. 3), A. B., A. B., J. K. paaiškinimais (b. l. 7, 8, 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 10), fotonuotraukomis (b. l. 11- 12).

Pažeidėjo padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu padaręs pažeidimus prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir yra vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas dirba, t.y. vykdo individualią veiklą (b .l. 18, antra pusė). Eismo įvykis įvyko vienai transporto priemonei nedideliu greičiu atsitrenkiant į kitą nejudantį automobilį. Taigi teismas atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir jo padarinius, taip pat pažeidėjo amžių, daro išvadą, jog pažeidėjui turi būti skirtina ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- minimalaus dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotaroiui ir ATPK 127 str. 2 d., numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- minimalaus dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

J. K. nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100,00 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Audra KriščiūnienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.