- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- 1S-170-1076/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Artūras Driukas, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta mirties bausmė, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį ir A. B. nuteisė: pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 16, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, šioje dalyje palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 dalį paskirta papildoma bausmė – turto konfiskavimas, taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį; pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį, jo veiksmus perkvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 dalį, paskirdamas laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaudamasis 1961 m. BK 42 straipsniu, šia nutartimi paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir A. B. paskyrė galutinę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
4. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi A. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę trejiems metams šešiems mėnesiams; iš1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams; iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams; nusikaltimai, numatyti 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje neperkvalifikuoti ir bausmės nepakeistos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Likusi nuosprendžio dalis nekeista. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi palikta nepakeista.
5. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Pataisos namuose remiantis pažeidimais bei požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis sutinka su priežiūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 31 kartą skatintas. Vertinimo metu nuteistasis savo vaidmens nemenkina, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Nuteistasis A. B. iki bausmės atlikimo įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio suvirintojo specialybę. 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis nepareiškė noro dirbti administracijos pasiūlyto mokamo darbo. 2006 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis įsidarbino valstybės įmonėje darbininko pareigose. Pokalbio metu teigia, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, ilgą laiką dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 23 d. nuteistajam A. B. pataisos įstaigos administracija pasiūlė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo darbą, tačiau nuteistasis siūlomo darbo atsisakė. Šiuo metu nuteistasis nedirba. Teismo sprendimu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus 7 823,05 Eur sumai, kurie yra nevykdomi. Nuteistojo asmens byloje yra 2018 m. gegužės 9 d. gauta pažyma Nr. S-22426-29730, jog patikrinus Antstolių informacinę sistemą, nustatyta, kad antstolių žinioje nuteistojo vardu nėra vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. sausio 6 d. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis 1 kartą baustas drausmine nuobauda, 7 kartus paskatintas. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nuteistas šiuo metu dirbti noro neišreiškia. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: įvairiuose turnyruose, maratonuose, viktorinose. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rezultatas – 75 balai (vidutinė rizika). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 81 balų iki 75 balų. Taip pat išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau 3 kartus teistas); gyvenimo stilius ir draugai (praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; specialybės turėjimas; teigiamos nuostatos į priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. birželio 27d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Kęstutis Betingis skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą ir nuteistojo A. B. prašymą ir nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę 5 metams keturiems mėnesiams ir atitinkamam skaičiui dienų (skundo nagrinėjimo apeliaciniame teisme dienai), konstatuojant, kad paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė jau yra atlikta, ir nuteistąjį paleisti į laisvę.
8. Skunde nurodoma, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra surašytas įstatymo nustatyta tvarka, jame pateikti duomenys yra motyvuoti ir pagrįsti teismui pateiktais ir asmens byloje esančiais duomenimis, kurie iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. B., minėtas teikimas atitinka BK 51 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360¹ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Gynėjo teigimu, visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas bei A. B. prašymas, apie kurį skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, turėtų būti patenkinti.
8.1. Skunde teigiama, kad A. B. skundo apeliacinės instancijos teismui pateikimo dieną įkalinimo įstaigoje jau yra praleidęs 25 metus ir 4 mėnesius, jam tuoj sukaks 54 metai.
8.2. Gynėjas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ nuostatomis, nurodo, kad nuo 2019 m. balandžio 3 d. įsigaliojusi BK 51 straipsnio 2 dalies redakcija turi būti vertinama kaip bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat ir atliekantiems bausmę asmenims, šiuo atveju – A. B.. Skunde pažymima, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo vadovautis minėta BK 51 straipsnio 2 dalies norma ir priimti sprendimą pakeisti nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Advokato teigimu, tik priėmęs minėtą sprendimą ir po to spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės termino nuo 5 iki 10 metų nustatymo, teismas turėjo atsižvelgti į BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytos ir įvertintos esminės aplinkybės.
8.3. Skunde cituojamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikime nurodytos išvados, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus ją pagal OASys taikomą metodiką, yra vidutinė – 75 balai; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 6 balais. Taip pat skunde cituojama 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62-1981 dalis, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Gynėjas nurodo, kad sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nors A. B. nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (50 balų), tačiau vien ši aplinkybė neleidžia netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo.
8.4. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į minėtoje 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-1981 konstatuotus nusikalstamą A. B. elgesio riziką mažinančius veiksnius – kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymą, specialybės turėjimą, teigiamas nuostatas į priežiūrą, ryšių palaikymą su artimaisiais.
8.5. Gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje keliamomis abejonėmis, susijusiomis su A. B. darbo santykiais pataisos įstaigoje. Skunde pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, jeigu patys to pageidauja, gali, tačiau neprivalo dirbti. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad A. B., pateikdamas malonės prašymus Lietuvos Respublikos Prezidentui, ne kartą pageidavo, kad jam būtų sudarytos sąlygos dirbti tinkamą darbą, nemažą laiko tarpą jis ir dirbo, tačiau darbo, kuris atitiktų ar būtų artimas A. B. turimai profesijai, pastarajam nebuvo pasiūlyta. Skunde pažymima ir tai, kad BVK 126 straipsnio 2 dalis numato ir galimybę nuteistiesiems vietoj darbo užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; BVK 134 straipsnyje įtvirtinta, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad tokia veikla pataisos namuose nuteistasis A. B. užsiėmė ir aktyviai joje dalyvavo (jis dalyvavo turnyruose, maratonuose, viktorinose, socialinės reabilitacijos programose; aktyviai dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, noriai prisideda prie būrio sąlygų gerinimo darbų). Skunde nurodoma ir tai, kad A. B. asmens byloje esantys duomenys apie pastarajam taikytą 31 paskatinimą už gerą elgesį, gerą bei sąžiningą darbą, taip pat patvirtina, kad A. B. nevengia darbų, stengiasi būti aktyvus. Gynėjo teigimu, šie byloje esantys duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
8.6. Skunde nesutinkama ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, susijusia su nuteistojo lėšų tvarkymu, tariamu žalos neatlyginimu bei vykdomųjų dokumentų buvimu dėl išieškojimo iš A. B. žalai atlyginti. Gynėjas nurodo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikime ir Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad bausmę vykdančioje institucijoje yra 5 vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. B. žalai atlyginti. Tačiau gynėjas pažymi, kad Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. rašte Nr. S-22426-29730 nurodyta, jog antstolių žinioje nėra vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš A. B.. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. parodė, kad kartu su juo baudžiamojoje byloje nuteistas V. P. yra atlyginęs visą priteistą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Gynėjas nurodo, kad jei vis dėlto būtų duomenų, kad A. B. veiksmais nukentėjusiesiems padaryta žala (ar dalis jos) yra neatlyginta, A. B. žalą įsipareigoja atlyginti, ką ne kartą nurodė teiktuose malonės prašymuose, o taip pat ir teismo posėdžio metu. Skunde teigiama, kad žalą nuteistasis greičiausiai galėtų atlyginti, jeigu būtų paleistas į laisvę ir dirbtų.
8.7. Gynėjas nurodo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija A. B. charakterizuoja teigimai: pastarasis visuomeninėje būrio veikloje dalyvauja aktyviai, noriai prisidėjo ir prisideda prie būrio sąlygų gerinimo darbų, tinkamai dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi analizuoti ir keisti asmenybės ir visuomeninio elgesio ypatumus, mokosi gerbti įstatymus ir bendražmogiškąsias vertybes, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, reaguoja į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, stengiasi pasimokyti iš klaidų ir bausmės atlikimo eigoje įgytos patirties, bendraujant mintis dėsto logiškai, yra gana atviras, elgiasi mandagiai ir pagarbiai, nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Skunde teigiama, kad paskirtą bausmę A. B. atlieka jau daug metų, nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus. Nuteistasis aktyviai analizuoja padaryto nusikaltimo sąlygas, aplinkybes ir priežastis, suprato savo klaidas, padarė išvadas, kad elgėsi netinkamai, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, labai gailisi nusikaltęs, nori gyventi normalų gyvenimą, dirbti, tikisi įrodyti, kad gali gyventi dorai ir sąžiningai, būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo.
8.8. Gynėjas nurodo, kad A. B. palaiko nuolatinius ir glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais (broliu A. B.) ir žmona, su kuria šeimą sukūrė bausmės atlikimo metu. Išėjęs į laisvę, A. B. turėtų ir gyvenamąją vietą – jis gyventų pas žmoną V. B. Rusijos Federacijoje (šią aplinkybę patvirtina 2015 m. rugpjūčio 21 d. notaro patvirtintas sutikimas Nr. 86 AA 1443051), be to, po motinos mirties A. B. liko jos butas, esantis Kauno rajone, Ežerėlyje, Miško g. 34-12, kuriame jis taip pat galėtų gyventi. Gynėjo teigimu, būdamas laisvėje, A. B. dirbtų pagal turimą profesiją (jo žmona, artimieji garantuoja jam darbą autoservise) ir siektų kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, jei paaiškėtų, kad ši žala nėra atlyginta. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. B. nustatyti ilgą laiką besitęsiantys, chroniški susirgimai: jam yra trūkęs ausies būgnelis, jis negirdi viena ausimi, jis taip pat serga ir kitomis su jo amžiumi susijusiomis ligomis.
8.9. Skunde pažymima, kad iki naujojo baudžiamojo ir bausmių vykdymo įstatymų pakeitimo nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo režimas buvo reguliuojamas pagal kitokius reikalavimus ir sąlygas, nebuvo vertinama ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Todėl, gynėjo teigimu, nėra pagrįsta reikalauti iš nuteistojo tokio preciziško elgesio ir veiksmų ir laikotarpiu iki naujų teisės normų įsigaliojimo.
8.10. Gynėjas teigia manantis, kad skundžiama nutartis yra tik teismo abejonėmis pagrįstas sprendimas, kuriame konstatuota, jog duomenys apie nuteistąjį galėtų būti tik dar geresni ir dar labiau teigiami. Gynėjas pažymi, kad įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs jokių konkrečių reikalavimų, pagal kuriuos galėtų būti vertinama, kada pataisos įstaigos teikime pateikti duomenys yra pakankami tam, kad būtų priimtas sprendimas sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar ją pakeisti. Skunde nurodoma, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikime nurodyti bei asmens byloje esantys teigiamai A. B. charakterizuojantys duomenys skundžiamoje nutartyje nebuvo paneigti, taip pat nebuvo paneigta ir pataisos įstaigos teikime padaryta išvada, jog A. B. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
10. Pagal BK 51 straipsnį nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą (o ne jau parenkant terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį, kaip nurodoma skunde), teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šis BK 51 straipsnyje numatytas institutas nėra išimtinis, taikomas tik nustačius tik itin nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 167¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui, ir būtina atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.
12. Byloje esančioje 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-1981, surašytoje atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 75 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 75 balų 25 balus sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti. Tačiau vis dėlto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar sudaro gan aukštas dinaminių balų skaičius (50 balų). Kaip nurodoma ir gynėjo skunde, vien ši aplinkybė neleidžia netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau įvertinus tai, kad minėtas balas yra kintantis ir gali būti sumažintas paties nuteistojo teigiamu elgesiu ir veiksmais, jis, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, laikytinas reikšmingu. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2016 m. spalio 12 d. atlikto A. B. elgesio rizikos vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais, ir šis pokytis yra svarbus ir leidžia daryti išvadą, kad A. B. yra linkęs mažinti šį kriminogeninių veiksnių balą. Kita vertus, vis dar esanti 75 balų nusikalstamo elgesio rizika, nėra artima žemai. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, teismas taip pat atsižvelgia į pagal OASys metodiką atliktą socialinio tyrimo išvadą. Minėtame dokumente padaryta išvada, kad A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl pačios griežčiausios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra įvertinamos visos aplinkybės.
12.1 . Skunde pagrįstai teigiama, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir A. B. nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: ryšių palaikymas su artimaisiais, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, specialybės turėjimas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, vertina jų palaikymą, yra sukūręs šeimą, įkalinimo įstaigoje yra lankomas brolio, draugų, artimųjų, žmonos, kuri pagal Kauno apygardos teismui pateiktą sutikimą, A. B. išėjus į laisvę, suteiktų jam gyvenamąją vietą. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų susijęs su kriminaline subkultūra, neturi diskriminacinių nuostatų, jis sutinka su taikoma priežiūra. Tačiau šios aplinkybės, įvertinus jas ir nustatytų bei skundžiamoje nutartyje įvertintų kriminogeninių veiksnių kontekste (ankščiau 3 kartus teistas; praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato; naudoja netinkamas elgesio strategijas, siekdamas materialinės naudos), neleidžia teigti, kad šiuo metu yra pagrindas pakeisti A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
12.2 . Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Priešingai nei nurodyta gynėjo skunde, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. elgesys pataisos namuose apibūdinamas ne vien tik teigiamai. Byloje esančioje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad per visą įkalinimo laiką A. B. 31 kartą paskatintas, tačiau 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, 10 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Nuo 2016 m. sausio 6 d. A. B. sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo jis 7 kartus paskatintas, 1 kartą baustas administracine nuobauda, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos A. B. charakteristikos, kuri surašyta po minėto individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymo, išdėstytos ir teigiamai A. B. apibūdinančios aplinkybės, nurodytos ir pataisos įstaigos teikime, ir gynėjo skunde (šios nutarties 8.7. punktas). Tačiau pažymėtina, kad, apibendrinus visų A. B. atžvilgiu taikytų resocializacijos priemonių rezultatus, pastarasis Pravieniškių pataisos namų – administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai.
12.3 Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai, kad ilgą laiką A. B. savo kaltę esą pripažino tik iš dalies, neturėtų būti vertinama kaip neigiamai jį apibūdinanti aplinkybė. A. B. turi teisę pasirinkti, kokios pozicijos jis laikysis proceso metu, ir šią teisę realizavo.
12.4 . Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad A. B. pataisos įstaigoje nedirba. Ir nors nuteistojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad galiojantys įstatymai neįpareigoja laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų dirbti, ir A. B. pataisos įstaigoje vietoj darbo aktyviai užsiima kita veikla, tačiau ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog A. B., turėdamas galimybę dirbti ir taip teigiamai koreguoti savo elgesį ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, to nesiekia, prioritetą teikdamas jam priimtinesnei veiklai. Kauno apygardos teisme dalyvavęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas taip pat patvirtino, kad A. B. buvo skatintas už dalyvavimą įvairiuose renginiuose, tačiau jis užsiima tuo, kas jam malonu ir patinka, jis pataisos įstaigoje nedirba, nors darbas buvo siūlomas 2014 m. ir 2018 m. vasario 23 d. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, pataisos įstaigos atstovas parodė ir tai, kad A. B. negalėjo būti skatintas už gerą darbą, nes jis pataisos įstaigoje nedirbo, o pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus esantis įrašas, kad A. B. paskatinamas už sąžiningą darbą, yra kompiuterinės sistemos netikslumas. Gynėjo skunde nurodoma, jog A. B. nori gyventi normalų gyvenimą, dirbti, tikisi įrodyti, kad gali gyventi dorai ir sąžiningai, būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo. Tačiau šis skundo argumentas, įvertinus jį aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, laikytinas deklaratyviu. Nors atliekant laisvės atėmimo bausmę galimybės dirbti asmeninius poreikius ir turimą išsilavinimą atitinkantį darbą yra itin ribotos, darbinė veikla yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, rodančių asmens realų nusiteikimą ir pasiruošimą grįžti į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad A. B. įsidarbinimas pataisos įstaigoje numatytas ir jam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane, todėl realios pastangos ir siekis turėti darbinius santykius galėtų turėti teigiamos įtakos ir nuteistojo charakteristikai.
13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
13.1. Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su skundu pateiktame Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. liepos 1 d. rašte Nr. S-26612-33581 nurodyta, kad antstolių žinioje nėra vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš A. B.. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. pažymos yra žinoma, kad nuteistojo A. B. vardu gauti penki vykdomieji patvarkymai dėl 7 820,05 Eur žalos išieškojimo, o šiuo metu išieškota 3,45 Eur. Skunde teigiama, kad A. B. žiniomis, visą priteistą žalą atlygino kartu su juo baudžiamojoje byloje nuteistas V. P.. Tačiau baudžiamojoje byloje esančiame Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d, rašte nurodyta, kad 2007 m. gegužės 3 d. buvo gautas antstolės Nadieždos Morozovos patvarkymas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, iš kurio matyti, kad buvo įvykdytas vykdomasis raštas Nr. 1-28, išduotas 1995 m. lapkričio 22 dėl 2400 Lt išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojo Š. K. naudai. Tokio dydžio žalos atlyginimas ir buvo priteistas Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu solidariai iš A. B., D. T., V. P. ir E. Č. Š. K.. Tačiau šiuo nuosprendžiu iš kitų nuteistųjų ir A. B. žalos atlyginimas solidariai priteistas ir kitiems asmenims, ir byloje nėra duomenų, kad ši žala būtų atlyginta. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančios abejonės dėl vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš A. B. neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis nededa pastangų priteistai žalai atlyginti, Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje parodydamas ir tai, kad jis nežino, kam ir kaip turėtų atlyginti žalą, prašė, kad iš jo būtų išieškotas žalos atlyginimas valstybės naudai, tačiau buvo nurodyta, kad jis niekam neskolingas.
14. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog, pakeitus A. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.