Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-207-454/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-29
Bylos Nr.: e2-207-454/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05944-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Artūras Šafronas
Ieškovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, R. M.
Atsakovas: Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos
Trečiasis asmuo: J. M., Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-207-454/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05944-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Živilei Užkurytei, Juditai Šovaitei, Karolinai Šuliokienei, Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolitai Bučienei,

atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovams Ingai Morkvėnienei, Dariui Stoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir R. M. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl neteisėto atsisakymo suderinti projektą, tretieji asmenys J. M., Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir R. M. (toliau – ieškovė, ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti ieškovės teisę įrengti 10 kV požeminių kabelių liniją miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Indastrus“ parengtą projektą „Gyvenamojo namo prijungimas prie elektros tinklų (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“, be atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – atsakovė, Urėdija) sutikimo;

2) pripažinti ieškovės teisę įrengti 10 kV požeminių kabelių liniją valstybinės reikšmės mišku užimtame nesuformuotos valstybinės žemės plote pagal UAB „Indastrus“ parengtą projektą „Gyvenamojo namo prijungimas prie elektros tinklų (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“, be atsakovės suderinimo;

3) pripažinti ieškovės teisę atsakovės patikėjimo teise valdomuose miškų ūkio paskirties žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti planuojamos įrengti požeminių kabelių linijos apsaugos zoną be atsakovės sutikimo;

4) sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktas ta apimtimi, kiek jame neįtvirtinta draudimo miško žemėje statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus išimtis energetikos įmonių planuojamai kilnojamajai infrastruktūrai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2, 3, 5 dalims, 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) priteisti ieškovei iš atsakovės žyminį mokestį.

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad B. B., kuris nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teise valdė žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškovei elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką. 2017 m. lapkričio 8 d. ieškovė išdavė vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų sąlygas Nr. TS17-46385 bei parengė naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų paslaugos sutarties (toliau – prijungimo sutartis) specialiąsias sąlygas. Prijungimo sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 22 d. 2020 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. ML-4709 B. B. neatlygintinai perdavė ieškovui ir trečiajam asmeniui J. M. nuosavybės teisę į sklypą ir sklype statomus pastatus. 2020 m. rugsėjo 23 d. trišalio susitarimo „Dėl Sutarties pakeitimo“ pagrindu ieškovas perėmė B. B. teises ir pareigas pagal Prijungimo sutartį bei paprašė ieškovę tęsti sutartinių prievolių vykdymą. Buvo parengtas projektas „Gyvenamojo namo prijungimas prie elektros tinklų (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau ). Pagal parengtą projektą skirstomieji tinklai (linija) turi būti tiesiami valstybinėje žemėje per žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – Urėdija) ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Atsižvelgiant du sklypus patikėjimo teise valdo Urėdija, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintu Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių (toliau – Bendrosios taisyklės) 24 punktu, 2020 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl prašymo derinti projektinius sprendinius“ persiuntė Urėdijai Projektą, prašydama duoti sutikimą 10 kV požeminių kabelių liniją tiesti miškų ūkio paskirties žemėje. Prašymą ieškovė motyvavo keturiomis argumentų grupėmis: 1) elektros skirstomieji tinklai nepatenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą inžinerinių tinklų sąvoką; elektros energijos persiuntimui skirtų žemosios ir vidutinės įtampos elektros linijų projektavimui ir įrengimui netaikomi Statybos įstatymo ir kitų statybos norminių aktų reikalavimai; 2) elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros linijos pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Elektros energetikos įstatymas) 75 straipsnio 1 ir 2 dalis pripažįstamos kilnojamaisiais daiktais, kurie įrengiami Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) nustatyta tvarka; 3) elektros skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų tokių tinklų įrengimas yra viešoji paslauga, kurią ieškovei pavesta teikti įstatymais; 4) valstybei nustatytas konstitucinis įpareigojimas derinti asmens ir visuomenės interesus, įvairias konstitucines vertybes, įskaitant teisingo balanso tarp konkuruojančių natūralios gamtinės aplinkos apsaugos bei patikimo energetikos sistemos veikimo išlaikymą. Urėdija 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 8.26-S(E)-20-2832 „Dėl prašymo derinti projektinius sprendinius“ nepritarė Projektui, nurodant, kad Projekte numatyta požeminių kabelių linija, skirta vartotojo gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimui prie ieškovės skirstomojo elektros tinklo, nėra miško infrastruktūros dalis. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 95 straipsnio 1 punktą, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, miško žemėje statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus yra draudžiama. Todėl ieškovė sustabdė prijungimo paslaugos teikimo ieškovui terminą iki įstatymų nustatyta tvarka su valstybinės žemės patikėtiniu (Urėdija) bus išspręstas miškų ūkio paskirties žemės naudojimo klausimas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įvertinus Urėdijos ir kitų proceso dalyvių argumentus, 2021 m. spalio 21 d. su prašymu Nr. GST-18221 kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių dėl sutikimo tiesti elektros tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje pagal Projekto sprendinius išdavimo. Buvo atsisakyta išduoti sutikimą tiesti elektros tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kadangi nesuderinta su Valstybinės miškų urėdijos regioniniu padaliniu. Toks Urėdijos suderinimas yra būtinas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerjos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – Sutikimų išdavimo taisyklės) 8.2 punktu. Ieškovai mano, kad atsakovės neusutikimas yra nepgrįstas, pažeidžiantis jų teises, todėl prašo pripažinti ieškovės teisę įrengti 10 kV požeminių kabelių miškų ūkio paskirties žemės sklypuose be atsakovės sutikimo. Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad ieškovė skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų tokių tinklų įrengimas yra ne privatus ieškovės reikalas, o įstatymuose numatyta pareiga, dėl kurios vykdymo aiškiai išreikštas visuomenės interesas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktu pagrįstas Urėdijos atsisakymas suderinti projekto sprendinius pažeidžia abiejų ieškovų teises bei teisėtus interesus, sukelia neigiamas teisines pasekmes.

Urėdija yra nurodžiusi, jog ieškovės prašymas perduotinas tiesiogiai nagrinėti miško žemės savininko teises įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), turinčiai plačiausią šio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių apimtį (CK 4.37 straipsnis). Tačiau šis ieškovės prašymas nebuvo persiųstas Vyriausybei dėl išsprendimo. Urėdija išnagrinėjo pati, atmesdama prašymą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Taigi, būtent tik patys valstybinės žemės patikėtiniai įstatymų nustatyta tvarka sprendžia dėl šios žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalį tik valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Aplinkos ministerija laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir Urėdija, kad Urėdija neturi teisės sudaryti tokių sandorių, remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi.

NŽT nurodė, jog ji nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovai apibendrindami nurodė, kad susidarė teisiškai ydinga situacija kai apskritai nėra subjekto, turinčio teisę elektros tinklų įrengimo tikslu priimti sprendimą sudaryti sandorį (servitutą, vienašalį sutikimą) dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo Urėdija, o tuo pačiu ir nėra galimybės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo priverstiniu keliu (nes nėra tinkamo atsakovo tokioje byloje). Bet kuriuo atveju, net jei būtų pripažinta, kad teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės, patikėjimo teise valdomos Urėdijos, naudojimo elektros tinklų tiesimui pagal projektą yra priskirta ne Urėdijai, o kitiems subjektams, bet kuriuo atveju visų pirma reikalingas Urėdijos, prižiūrinčios valstybinės reikšmės mišku užimtus valstybinės žemės plotus, projekto suderinimas. Ieškovų nuomone, Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi įstatymo leidėjas nustatęs miško žemės sklypų patikėtiniams draudimą perduotus miško žemės sklypus įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, nenustatė draudimo miško žemės patikėtiniui apskritai priimti sprendimą (bet kuria forma) dėl kilnojamų elektros įrenginių įrengimo perduotoje žemėje, ir ši norma tiek Aplinkos ministerijos, tiek Urėdijos aiškinama neteisingai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktas varžo Operatoriaus ūkinės veiklos, kuriančios neabejotiną naudą visuomenei, pastangas patenkinti Vartotojo lūkesčius, kylančius iš Prijungimo sutarties ir Elektros energetikos įstatymo normų. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas įstatymų leidėjas privalo įvertinti galimą teigiamą ir neigiamą poveikį asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo atveju – įskaitant pasekmes energetikos įmonių ir vartotojų interesams). Atsižvelgiant į tam tikros ūkinės veiklos svarbą ir ypatumus, diferencijuotas reguliavimas yra konstituciškai pateisinamas, t. y. Konstitucija ne tik leidžia, bet ir reikalauja konkrečių išimčių iš bendro pobūdžio elgesio taisyklių ar draudimų nustatymo. Ieškovams nekyla abejonių ir nėra ginčo, kad valstybė gali įstatymu nustatyti atskirų gamtinės aplinkos objektų (vertingų vietovių) naudojimo ribojimus, tačiau ieškovai teigia, kad Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, jog Konstitucijos 54 straipsnio nuostatas siejant su jos 46 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, įstatymų leidėjas privalo aplinkos apsaugos teisinius santykius sureguliuoti taip, kad skirtingos konstitucinės vertybės būtų suderintos tarpusavyje. Miško žemėje ieškovė siūlo būtent požeminių elektros kabelių sprendinį, kuriuo maksimaliai užtikrinamas elektros tiekimo patikimumas, tinklo atsparumas ekstremaliems gamtos reiškiniams, priešgaisrinė sauga, gamtinio karkaso struktūros vientisumas, nekenkiama laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, migracijos keliams, augalijos įvairovei. Be to ne visos miškui priskirtos teritorijos faktiškai turi didelę gamtinę vertę, todėl joms taikomas aukštas teisinės apsaugos lygis iš tikrųjų yra objektyviai pagrįstas, akivaizdžiai nusveriantis visuomenės lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka be išlygų kiekvienas namų ūkis būtų aprūpintas elektros energija.

Aiškindami projektą, ieškovai nurodė, jog dėl ieškovui priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo gretimybių su (duomenys neskelbtini) ežeru ir valstybine miško žeme (nesuformuota ir suformuota), ieškovo pajungimas prie ieškovės skirstomojo tinklo yra galimas tik projekte numatyta 1 312,80 m kabelių linija AC, 720,79 m ilgio atkarpą BC iki ieškovo nuosavybės ribos tiesiant per miškų ūkio paskirties žemę, t. y. per valstybinės žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos patikėjimo teise valdo Urėdija, bei per nesuformuotą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Atkarpa BC suprojektuota keliuku analogiškai atkarpai AB, dėl kurios įrengimo nesutarimų su žemės savininkais nekilo. Minėto keliuko zonoje (taigi ir Urėdijos valdose) jau yra įrengta Telia Lietuva, AB ryšių šviesolaidinė kabelinė linija. Ieškovės numatytas 10 kV elektros kabelis bus klojamas vamzdyje (betranšėju būdu). Tai yra vienas efektyviausių ir gamtai draugiškiausių komunikacijų tiesimo būdų. Betranšėją technologiją ieškovė naudoja teisdama naujus elektros tinklus, mažo bei vidutinio slėgio dujotiekius. Ši technologija leidžia išvengti aplinkos darkymo, išsaugoti vejas, kitus žaliuosius plotus. Ieškovei techniškai ir ekonomiškai nėra jokių kitų būdų prijungti naujų vartotojų elektros įrenginius, išskyrus skirstomųjų tinklų plėtros per valstybinę miško žemę perspektyvą.

Ieškovai taip pat prašė bylą stabdyti bei teismui kreiptis į Konstitucinį teismą.

Posėdyje ieškovės atstovė nurodytas aplinkybes patikslintame ieškinyje palaikė.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad ieškovas bei tretysis asmuo J. M. yra vartotojai ir jiems galioja vartotojų teisių apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad jų vieninteliame nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-96-170605-00015, pagal kurį „yra suteikiama teisė: statyti naują(us) statinį(ius), be kita ko, Gyvenamąjį namą”. Ieškovui, kaip vartotojui, yra būtina elektros energija tam, kad jis galėtų vykdyti statybos darbus, tiek ir gyventi gyvenamajame name. Atsakovė, atsisakydama suderinti elektros kabelio įrengimą miško žemėje, iš esmės pažeidžia vartotojo teises. Minėtas teisinis reglamentavimas turi viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo visiškai tenkinti ieškovų patikslintus ieškinius visa apimtimi, taip pat priteisti iš viso šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Urėdija su patikslintu ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad įpareigota patikėjimo teise valdyti valstybės turtą, naudoti jai perduotą turtą, juo disponuoti patikėtinio įstatuose ir jos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Su byla susiję valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra valdomi ir naudojami atsakovės patikėjimo teise pagal jų paskirtį – miškų ūkio. Atsakovė visiškai teisėtai ir pagrįstai dar 2018 m. spalio 24 d. rašte Nr. S-2050 „Dėl prašymo nurodė, kad mūsų įmonė „neturi teisės suderinti projektų, kuriais valdomiems žemės sklypams būtų įvesti nauji naudojimo apribojimai (servitutas elektros kabelio tiesimui ir naudojimo apribojimas kabelio apsaugos zonoje).“ Motyvuotą poziciją, kad „neturime teisės derinti projekto sprendinių“ atsakovė palaikė ir motyvavo atsakydama ESO 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 8.26-S(E)-20-2832 „Dėl prašymo derinti projektinius sprendinius“. Atsakovė neturi teisės duoti sutikimo tokiems projektams dėl statinių ir (ar) įrenginių statymo, įrengimo, kurie suvaržytų patikėjimo teisę ar kitaip varžytų, blogintų galimybę vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą atitinkamame žemės sklype. Teisės aktai atsakovę įpareigoja valdyti jai patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, būtent tokius kokie jai buvo perduoti teisės aktų nustatyta tvarka. Patikėjimo teisės turinys neapima jokių veiksmų, kuriais turto patikėtinis galėtų keisti jam patikėjimo teise perduoto turto apimtis, Todėl atsakovė neturi teisės derinti projekto sprendinių.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ) 95 straipsnis imperatyviai nustato, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinierinius statinius ir (ar) įrenginius. Todėl darytina išvada, kad miško žemėje galimi tik miško infrastruktūrai priskiriami inžinieriniai statiniai ir (ar) įrenginiai.

Atsakovė yra miško valdytoja patikėjimo teise valdomoje valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje ir įstatymai tiesiogiai neleidžia ieškovams, kurie nėra šios valstybinės žemės patikėtiniu / miško valdytoju, už jų lėšas statyti / įrengti / tiesti atsakovės valdomoje žemėje išimtinai ieškovams reikalingus objektus. Ieškovų nurodytų objektų įrengimas nesuderinamas su miškų ūkio veikla. Atsakovė valstybinėms funkcijoms atlikti ieškovų nurodytose vietose miško žemėje nėra reikalinga požeminių kabelių linija. Požeminių kabelių linija nėra priskiriama miško infrastruktūrai ir jos įrengimas miško žemėje yra draudžiamas. Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Ginčo šioje byloje atveju būtent ir yra valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio nuostatas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas. Saugodamas mišką, konstitucinę vertybę ir turtą, įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 11 straipsnyje, Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatė sąlygas dėl patikėtinio, įgijusio patikėjimo teisė žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisių apribojimo valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu, taip pat nuostatas tik dėl išimtinių atvejų ir sąlygų, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Akivaizdu, kad ginčo vietoje šiuo metu esant miško žemei egzistuoja SŽNSĮ 95 straipsnio 1 punkto draudimas dėl ieškovų norimo elektros objektų įrengimo.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. prijungimo sąlygose Nr. TS-46385 nurodytas galiojimo terminas iki 2018 m. lapkričio 7 d. Šios sutarties nuostatos tiesiogiai pažodžiui neatitinka teisės aktuose nurodyto reglamentavimo, nėra prijungimo paslaugos sutarties priedo kuriame būtų įformintas ieškovų sutartas ilgesnis prijungimo terminas. Todėl ieškovė savo veiklos riziką nepagrįstai ir nesąžiningai siekia perkelti pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus veikiančiai atsakovei. Ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai neatitinka sprendinių nurodytų teisės aktuose.

Valstybinės žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai“. Pagal SŽNSĮ 69 straipsnio 2 dalies 4 punktą Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos/ patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinierinius tinklus. SŽNSĮ 83 straipsnyje numatyta, kad „Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama tiesti antžemines elektroninių ryšių tinklų laidines linijas, elektros oro linijos ir elektros kabelių oro linijas“.

Nesuformuoto valstybinės žemės sklypo per kurį taip pat suprojektuotas ieškovės objektas patikėtinis yra NŽT. Šis nesuformuotas valstybinės žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ priskirtas atsakovei vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą. Nėra ginčo, kad ieškovams siekiant požeminių kabelių linijos įrengimo nesuformuotame valstybinės žemės sklype, aktualios sutikimų tiesti komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Kompleksiškai sprendžiant klausimą dėl požeminių kabelių linijos apsaugos zonos nustatymo aplinkybė, kad žemėje kurioje būtina nustatyti atitinkamą apsaugos zoną nėra suformuoto sklypo, neatleidžia nuo pareigos įvykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų atitinkamoje teritorijoje. Ieškovų nurodyta SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalies norma numato pareigą turėti ir nesuformuoto valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinį sutikimą. Mano, kad suformuotas ieškovų antras reikalavimas, netinkamam atsakovui, kai sprendimas dėl ieškovų norimų įrengti objektų valstybinės reikšmės miške nesuformuotame valstybinės žemės sklype priklauso NŽT, o ieškovų lūkestis, kad būtent NŽT išduotų sutikimą be atsakovės suderinimo. Atsakovės valdomi valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o pastarasis į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją. NŽT valdomas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas taip pat patenka į minėto draustinio teritoriją ir regioninio parko teritoriją. Tuomet siekiant ieškovams NŽT sutikimą pagal taisykles, galimai būtų reikalingas ir kito subjekto nurodytų taisyklių 8.3 punkte valstybinio parko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcijos suderinimas.

Ieškovai taip pat suformulavo reikalavimą gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo. Toks ieškovų reikalavimas iki teisminio nagrinėjimo nebuvo sprendžiamas. Šį reikalavimą ieškovai pateikė tik su patikslintu ieškiniu. Ieškovės inicijuotas projektas parengtas išduotas 2020 m. rugsėjį, o į atsakovę kaip valstybinės žemės patikėtinę dėl projekto sprendinių suderinimo buvo kreiptasi jau po šios datos tai yra 2020 m. lapkričio 16 d. Sutikimo dėl požeminių kabelių linijos apsaugos zonos nustatymo atsakovei patikėjimo teise valdomuose valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypuose apskritai nebuvo prašoma. Ieškovai patikslintame ieškinyje ne kartą akcentuoja viešąjį interesą kuriuo grindžia ir savo reikalavimus SŽNSĮ 7 straipsnio 3 d. numato, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas kai tenkinant viešąjį interesą šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto konkrečiais įstatyme išvardintais atvejais (baigtinis sąrašas), tarp kurių patenka ir valstybei svarbių projektų įgyvendinimas. Nors ieškovė ir apeliuoja į viešąjį interesą tačiau neįrodo, kad nagrinėjamas atvejis patektų prie SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodytųjų, kai tenkinamas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai teismas neturėtų tenkinti ir šio patikslinto ieškinio reikalavimo, neturėtų būti leidžiama ieškovei išvengti nuostolių kompensacinio mechanizmo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog ieškovė pirmu ir trečiu reikalavimais prašo teismo leisti įrengti objektus atsakovės valdomoje valstybinėje žemėje ir nustatyti požeminių kabelių linijos apsaugos zoną be atsakovės sutikimo, tačiau SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai numato kitaip. Ieškovų pasirinktas būdas nagrinėjamu atveju neatitinka teisės aktuose nurodytų. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalis reglamentuoja „tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose žemės ar kitų nekilnojamojo daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo, ar nuostoliams patirtiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Todėl kai nėra sutarimo tarp ieškovės ir žemės savininko ar teisėto valdytojo dėl energetikos objektų įrengimo svetimoje žemėje, įstatymai numato situaciją spręsti kreipiantis į teismą dėl atlygintinio servituto nustatymo, o ne reikalauti leisti įrengti norimus objektus be žemės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo ir vengti nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovai prašė stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį teismą. Atsakovei nekyla abejonių dėl SŽNSĮ 95 straipsnio 1 punkto teisės normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovė teisėtai ir tinkamai taiko įstatymus ir nemato pagrindo stabdyti šią civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Atsakovės atstovai palaikė patikslintame atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad NŽT 2021 m. spalio 21d. buvo gautas raštas Nr. GST-18221, kuriuo ieškovė kreipėsi į Ignalinos ir Visagino skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. SUVA-17936-(8.53 E.) atsisakė išduoti rašytinį sutikimą tiesti elektros tinklus pagal projektinius sprendinius, nurodydamas, kad jie nesuderinti su Urėdijos regioniniu padaliniu. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 (toliau – Taisyklės) reglamentuoja išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (toliau – sutikimas), išdavimo atvejus ir tvarką. Taisyklių 8 str. nurodyta kad susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimo ar jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba, pateikiant LEIP priemonėmis tai patvirtinantį dokumentą, turi būti suderinta su: Taisyklių 8 straipsnio 2 punktas, kai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius planuojama valstybinės reikšmės mišku užimtame valstybinės žemės plote, – šį plotą prižiūrinčia miškų urėdija. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Šiuo atveju Urėdijai patikėjimo teisė valdyti valstybinio miško žemės sklypus suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovė turi teisę jiems perduotus minėtus žemės sklypus nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, juos naudoti bei disponuoti. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Sandorius dėl servitutų nustatymo valstybiniuose žemės sklypuose turi sudaryti šiuos žemės sklypus patikėjimo teise valdantis subjektas. Todėl tuo atveju, kai NŽT nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose NŽT neturi teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) dėl patikslinto ieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus. Todėl Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas draudimas valstybinės žemės patikėtiniams, nurodytiems to paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, patikėjimo teise valdomus žemės sklypus perduoti naudoti ar suvaržyti daiktines teises į juos.

Valstybinės miško žemės sklypai atsakovei perduodami kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, mano, kad atsakovė neturi teisės duoti sutikimo tokiems projektams, kurie suvaržytų patikėjimo teisę ar kitaip varžytų galimybę vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą atitinkamame žemės sklype. Todėl atsakovės 2020 m. lapkričio 27 d. atsisakymas Nr. 8.26-S(E)-20-2832 suderinti projektą, pagrįstas ir teisėtas. Atsisakymo aplinkybę pripažįsta ir ieškovai. Šiame atsisakyme nurodyta ir apskundimo tvarka, tačiau ieškovai atsisakymo neskundė, todėl su tokiu atsakymu sutiko, apskundimo terminas praleistas. Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti, tačiau pagal 11 straipsnio 4 dalį, tai turi būti konkrečiai numatyta bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Pažymėtina, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, o pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju elektros linijos tiesimas nėra numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, atitinkamai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo dėl šio valstybinės reikšmės miškų ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, laikytina, kad servituto nustatymui šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Mano, kad tik atlikus visus minėtus parengiamuosius veiksmus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, galėtų būti sprendžiama dėl servituto nustatymo teisminiu būdu.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą nurodė, kad nors ir sutiktina su ieškovų vertinimu, kad skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų tinklų įrengimas gali būti svarbus visuomenės interesas, tačiau tai negali paneigti ir kitos svarbios bei saugomos vertybės – miškų reikšmės. Mano, jog nėra pagrindo bylos stabdyti ir kreiptis į Konstitucinį teismą.

Aplinkos ministerija pasisakė ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtraukimo trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Žemės įstatymas nustato valstybinės žemės valdymo sistemą ir jame įtvirtinta, kad visa valstybinė žemė yra valdoma, naudojama ir ja disponuojama patikėjimo teise. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Taigi, valstybinės žemės patikėtiniai įstatymų nustatyta tvarka sprendžia dėl šios žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalį tik valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Kaip minėta prieš tai, šios bylos kontekste VĮ VMU tokios teisės neturi, remiantis specialiu reguliavimu, įtvirtintu Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies („šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus“). Administraciniu sprendimu nustatyti servitutą gali tik Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Nei Žemės įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato jokių papildomų išimtinių atvejų ar specialaus reguliavimo, kad Vyriausybė, vietoje Žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinių, galėtų tiesiogiai pati spręsti dėl servitutų nustatymo patikėjimo teise perduotuose valdyti patikėtinių valdomuose žemės sklypuose. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, todėl įstatymuose nesant įtvirtinto specialaus reguliavimo, Vyriausybė bet kuriuo atveju neturi teisės priimti sprendimo dėl servituto nustatymo atsakovė patikėjimo teise valdomame žemės sklype.

Reikalavimai Vyriausybei nekeliami, ieškinys nesusijęs su Vyriausybės teisėmis ar pareigomis, bylos išsprendimas neturės įtakos Vyriausybės teisėms ir pareigoms.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovai jų atžvilgiu nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų, dėl patikslinto ieškinio palieka spręsti teismui.

Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba raštu informavo, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, bylos baigtis neturės jos teisėms ir pareigoms, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai keitėsi taip: nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. šis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė B. B.. Nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso ieškovui R. M. ir trečiajam asmeniui J. M..

Ieškovė su B. B. buvo sudariusi naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. E1N7746385, kurios specialiųjų sąlygų 2.6 p. nurodyta, jog objektas prijungiamas pagal ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. išduotas prijungimo sąlygas Nr. 17-46385. 2020 m. rugsėjo 23 d. sudaryto susitarimo pagrindu ieškovas perėmė vartotojo B. B. teises ir pareigas pagal minėtą sutartį su ieškove. Pateiktos 2017 m. lapkričio 8 d. prijungimo sąlygos Nr. TS17-46385 galiojo iki 2018 m. lapkričio 7 d. Pagal šių sąlygų lentelėje nurodytą leistinąją galią ir 4 dalies nuostatas matyti, jog ieškovės įsipareigojimams priskirta modulinės galinės transformatorinės 1x160kVA gabarito įrengimas ir jos prijungimas nuo 10 kV kabelių linijos, kt. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 45014-18KR-SD-7689 „Dėl naujo vartotojo prijungimo“ informavo T. (ne B.) B., kad objekto prijungimo darbus prie elektros tinklo pagal naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. E1N7746385 sustabdo, nes atsakovė atsisako suderinti kabelio trasą. Ieškovė 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. 19KR-SD-9592 „Dėl kabelių tiesimo per miškų sklypus“ informavo apie Prijungimo vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygas Nr. TS17-46385 ir prašė atsakovės nuomonės dėl galimybės detaliuoju planu ar žemės valdos projektu suplanuoti valstybinės žemės sklypuose, patikėjimo teise valdomuose atsakovės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pridėtose schemose nurodytose vietose miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, 0,4 kV elektros linijoms nors Prijungimo sąlygose Nr. TS17-46385 nurodyta kitaip – 10 kV įrengti, kartu pateikdama ir atsakovės 2018 m. spalio 24 raštą Nr. S-2050 „Dėl prašymo“, kuriuo buvo išnagrinėta B. B. pretenzija dėl atsisakymo derinti elektros kabelio tiesimą per atsakovės patikėjimo teise valdomus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Analogiškai buvo atsisakyta derinti ir ieškovams.

Pagal parengtą ieškovės projektą skirstomieji tinklai (linija) turi būti tiesiami valstybinėje žemėje per žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos valstybinės žemės patikėjimo teise valdo atsakovė ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT.

Pagal parengtą ieškovės projektą elektros linijoms įrengti, reikalingi atsakovės sutikimai. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Atsakovė tokių sutikimų nedavė. Ieškovai mano, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimus nepagrįstai.

Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra valdomi ir naudojami atsakovės patikėjimo teise pagal jų paskirtį – miškų ūkio. Įstatymams imperatyviai draudžiant valstybinės žemės patikėtiniui perduoti valstybinę miškų ūkio paskirties žemę naudoti kitu būdu ar kitaip suvaržyti daiktines teises į žemę. Ieškovės nurodytų objektų įrengimo / pastatymo suderinimas (sutikimas dėl jų įrengimo) prieštarautų ŽĮ 7 straipsnio 3, 5, 11 dalims, VSTVNDĮ 9 straipsniui, 10 straipsnio 3 daliai, 20 straipsnio 5 daliai, SŽNSĮ 95 straipsniui, MĮ 2 straipsnio 11 punktui ir 19 punktui, 4 straipsnio 12 daliai, 7 straipsnio 5 daliai, numatytam teisiniam reguliavimui ir jo taikymo praktikai, taip pat pažeistų valstybinės žemės teisinio reglamentavimo imperatyvumo principą bei viešojoje teisėje įtvirtintą teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagristi teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. ŽĮ 21 straipsnio 2 punktas ir 11 punktas numato žemės savininkui ar naudotojui laikytis žemės sklypui SŽNSĮ nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Tiesiogiai pažodžiui aiškinant SŽNSĮ 95 straipsnio 1 punktą ir MĮ 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, akivaizdu, kad požeminių kabelių linija nėra priskiriama miško infrastruktūrai ir jos įrengimas miško žemėje yra draudžiamas. Ieškovų pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad suprojektuota ne tik požeminių kabelių linija, bet ir modulinė transformatorinė (jos vieta privačiame žemės sklype). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. MĮ 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Ginčo šioje byloje atveju būtent ir yra valstybinės reikšmės miškai. Saugodamas mišką, konstitucinę vertybę ir turtą, įstatymų leidėjas MĮ 11 straipsnyje, ŽĮ 7 straipsnio 5 dalyje ir nustatė sąlygas dėl patikėtinio, įgijusio patikėjimo teisę ŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisių apribojimo valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu; taip pat nuostatas tik dėl išimtinių atvejų ir sąlygų, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Valstybinės žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (V skyrius, aštuntasis skirsnis). SŽNSĮ 83 straipsnyje numatyta, kad kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama tiesti antžemines elektroninių ryšių tinklų laidines linijas, elektros oro linijas ir elektros kabelių oro linijas. Kai draustinis yra ir miško žemė, kompleksiškai su minėtomis sąlygomis dėl draudimų ir apribojimų gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose taikomos ir kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Miško žemėje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, nurodytos SŽNSĮ 95 straipsnyje, kurios numato draudimą miško žemėje įrengti ieškovų norimus objektus, nesusijusius su miško infrastruktūra. Atsakovės valdomi valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o pastarasis į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją (vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 43 punktu, 12 straipsniu, valstybiniai parkai pagal reikšmę skirstomi į regioninius ir nacionalinius). NŽT valdomas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas taip pat patenka į minėto draustinio teritoriją ir regioninio parko teritoriją. Ieškovams siekiant požeminių kabelių linijos įrengimo nesuformuotame valstybinės žemės sklype, aktualios sutikimų tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl Sutikimų tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 8.2 p., 17 p. nuostatos. NŽT savo kaip patikėtinio valią (sutikimą / nesutikimą) gali išreikšti tik turėdama atsakovės. NŽT dalyvavimas aktualus ir kompleksiškai sprendžiant klausimą dėl požeminių kabelių linijos apsaugos zonos nustatymo. Ieškinio antras suformuotas tik atsakovės atžvilgiu, nors pagal SŽNSĮ specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir naujos teritorijos nustatomos ne tik suformuotuose žemės sklypuose, bet ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai. Žemės sklype, kuriame būtina nustatyti atitinkamą apsaugos zoną nors ir nėra suformuoto sklypo, neatleidžia nuo pareigos įvykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų atitinkamoje teritorijoje. SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalies norma numato pareigą turėti ir nesuformuoto valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinį sutikimą: „Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu“.

Ieškovai dėl savo trečiojo suformuluoto reikalavimo nurodo, jog SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalis numato reikalavimą gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo, tačiau prašo pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamos įrengti požeminių kabelių linijos apsaugos zoną atsakovės patikėjimo teise valdomuose valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) be atsakovės sutikimo. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona apibrėžta SŽNSĮ 23 straipsnio 3 punkte, 24 straipsnio 3 dalyje (išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta, o šioje zonoje taikomi veiklos apribojimai ir draudimai nustatyti to paties įstatymo 25 straipsnyje, įskaitant, bet neapsiribojant draudžiama be ieškovės sutikimo sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta ieškovės teisė apsaugos zonoje prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Būtent tokia teisė ir pareiga numatyta ieškovei aptarnaujant ir prižiūrint elektros kabelius. Todėl ieškovei nutiesus per ginčo sklypus kabelius, turėtų būti apsaugos zona, kurioje negalima pasodinti medžių, nors ieškovės atstovė ir nurodė, kad tiesiant po žeme elektros liniją, nukirstus medžius atsodins. Todėl tikėtina, kad kompleksinių draustinių zonoje tiesiant po žeme elektros liniją, bus padaryta žala miškui.

Ieškovės inicijuotas projektas parengtas (išduotas) 2020 m. rugsėjį, o į atsakovę, kaip valstybinės žemės patikėtinį, dėl projekto sprendinių suderinimo buvo kreiptasi jau po šios datos – 2020 m. lapkričio 16 d., o sutikimo dėl požeminių kabelių linijos apsaugos zonos nustatymo atsakovės patikėjimo teise valdomuose valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo prašoma visai. Todėl pati ieškovė nevykdė ar netinkamai vykdė SŽNSĮ 7 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalis reglamentuoja: „<...> Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamas Vyriausybės patvirtintas metodikas. Kai toje pačioje teritorijoje (jos dalyje) atsiranda nuostoliai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo arba kai nuostoliai dėl anksčiau šiai teritorijai (jos daliai) nustatytų apribojimų taikymo buvo atlyginti, kompensacija atitinkamai mažinama sutampančių arba atlygintų nuostolių dalimi. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.“. Tačiau ieškovė tokiu būdu nesinaudoja ir negina savo teisių.

Ieškovai akcentavo, kad atsakovės atsisakymas derinti pagal ieškovės parengtą projektą pažeidžia viešąjį interesą.

SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto konkrečiais įstatyme išvardintais atvejais (baigtinis sąrašas), tarp kurių patenka ir valstybei svarbių projektų įgyvendinimas. Ieškovė apeliuoja į viešojo intereso gynimą, tačiau neįrodo, kad šis nagrinėjamas atvejis patektų prie SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodytųjų, kai tenkinamas viešasis interesas. Todėl ieškovė privalo laikytis kitų imperatyvių SŽNSĮ reikalavimų.

SŽNSĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytos tvarkos dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo išdavimo, patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu, nėra. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. 2D-784(12.141 E) „Dėl valstybinės žemės patikėtinių sutikimų išdavimo nustatant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas“ pasisakė, jog dėl galimų atvejų, kada atsakovė kaip valstybinių miškų patikėtinė turėtų neišduoti sutikimų dėl apsaugos zonų nustatymo, iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis minėtų sutikimų išdavimo tvarką. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perduoti atsakovei patikėjimo teise valstybinių (viešųjų) funkcijų vykdymui – kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti (MĮ 5 straipsnio 5 dalis, VMU įstatų 7 p.; CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pagal ŽĮ 7 straipsnio 11 dalį „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai“. Požeminių kabelių linijos apsaugos zonoje tokia veikla atsakovei būtų draudžiama arba apribota. Todėl ieškovės ir privačių asmenų (R. M. ir J. M.) interesai neturėtų būti keliami aukščiau visos visuomenės interesų. Visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai. Žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas viešasis interesas. Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavęs ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, 54 straipsnio nuostatos, kad valstybė privalo rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga, iš kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų darytina išvada, jog atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant visus nuosavybės teisės bei ūkinės veiklos laisvės ribojimus, draudimus, turi būti nustatytos įstatymu. Būtent tokie draudimai miško žemėje yra nustatyti SŽNSĮ 95 straipsnyje. Ši norma taikytina ieškovams. Įstatymu leidėjas saugo ir tausoja mišką, siekdamas, kad jis tarnautų visos visuomenės gerovei. Atitinkamai, galiojančiu teisiniu reglamentavimu (ŽĮ 7 straipsnio 11 dalis, SŽNSĮ 95 straipsnis) užtikrinamas viešas interesas ir nauda visai visuomenei.

Ieškovai prašė stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį teismą.

Šis klausimas išspręstas 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi. Šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Todėl laikytina, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą suderinti pagal ieškovės parengtą projektą yra pagrįstas, ieškovų patikslintas ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl kitų nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisako.

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas