Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-891/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
1A-258-891/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40668-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-891/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40668-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 para).

T. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, uždrausta 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pinigais – 2920 € dydžio suma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 19.19 val., Elektrėnų sav., kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (kairėje pusėje), 36 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mamai I. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 1,75 promilės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta 40 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje; grąžinti asmens tapatybės kortelę. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog jis yra neįgalus, dirbantis, turintis įsipareigojimų darbdaviui ir klientams, kurių dėl arešto bausmės neįvykdys. Be to, teigia, kad neturėdamas asmens dokumento patiria asmeninių ir darbinių nepatogumų – jo neaptarnauja banke, kai kuriose vaistinėse, viešbučiuose, jis negali nutraukti nenaudojamų paslaugų, taip pat jis negali vykdyti individualios veiklos, nes dokumento neturėjimas sukelia žmonėms nepasitikėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Okuškienė prašo nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. K. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme, taip pat prašo grąžinti jam asmens dokumentą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam T. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

7. T. K. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo transporto eismo saugumui, kuris priskiriamas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog šis nusikaltimas yra vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad T. K. alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumas pakankamai žymiai viršija įstatyme numatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią nustačius vairuotojui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra.

8. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam arešto bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, T. K. šiuo metu jau yra vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tai yra už vairavimą esant neblaiviam, kurią padarė 2019 m. birželio 29 d., tai yra iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-231/2020 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo minėtas apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas), baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, yra dirbantis. Nors nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. K. padarė dar būdamas neteistas, tačiau aukščiau nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad T. K. dėl anksčiau padarytos analogiškos nusikalstamos veikos teigiamų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Taigi jis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, dėl ko, teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju švelnesnė – baudos – bausmė nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, skirdamas arešto bausmę, apylinkės teismas neįvertino, jog jis yra dirbantis bei neįgalus asmuo. Pirmiausia, pažymėtina, kad T. K. nei pirmosios instancijos teismui, nei paduodamas apeliacinį skundą aukštesniajam teismui nebuvo pateikęs jokių objektyvių duomenų (dokumentų), kad jis iš tikrųjų yra neįgalus. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad diabetu, dėl kurio, kaip teigia nuteistasis, jis turi neįgalumą, jis susirgo dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo T. K. taip pat ir dirbo, tačiau nei turimas darbas, nei jo sveikatos būklė (turimas neįgalumas), kaip ir jo šeimos narių sveikata, nesutrukdė nuteistajam vartoti alkoholį ir po to, esant neblaiviam, vairuoti automobilį, tai yra nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nors prieš kelis mėnesius jis buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką (nors už ją dar nebuvo nuteistas), todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK 49 straipsnyje, reglamentuojančiame arešto bausmės skyrimą, nėra numatyta, kad arešto bausmė negali būti skiriama darbingumo netekusiems, taip pat turintiems nuolatinį darbą, įvairių įsipareigojimų asmenims. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. už nesunkų nusikaltimą skyrė sankcijoje numatytą vieną iš bausmės rūšių, tai yra arešto bausmę, o nuteistojo sveikatos būklė bei dirbamas darbas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti jam skirtą bausmę.

10. Pažymėtina, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Arešto bausmės trukmė nustatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. K. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė vieną iš sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurios trukmę nustatė artimesnę arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui – 60 parų arešto. Tačiau nagrinėjamu atveju T. K. atžvilgiu dar buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 40 parų arešto. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta, dar labiau mažinti jos dydį ar skirti švelnesnę, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – baudą, apelianto nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo grąžinti jam asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentų paėmimas (BPK 134 straipsnis) yra viena iš kardomųjų priemonių, kuri gali būti skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės taikymo pabaigą reglamentuoja BPK 139 straipsnis, kurio 3 dalyje numatyta, jog kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 22 d. tyrėjo nutarimu T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 14473543, išduotos 2016 m. lapkričio 16 d., paėmimas (t. 1, b. l. 45-46, 48). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamu nuosprendžiu nusprendė minėtą T. K. skirtą kardomąją priemonę panaikinti ir grąžinti T. K. asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiuo atveju įsiteisės nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis), ir BPK 333 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bei terminais kartu su baudžiamąja byla bus perduotas vykdyti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam išaiškintina, kad iš jo paimta asmens tapatybės kortelė jam bus grąžinta įsiteisėjus skundžiamam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, tai yra apeliacinės instancijos teismui paskelbus šią nutartį bei ją kartu su baudžiamąja byla perdavus vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Anksčiau grąžinti prašomą dokumentą nėra jokio pagrindo.

12. Kartu su apeliaciniu skundu T. K. pateikė „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus mokėjimo išrašą Nr. 269, kuris patvirtina, kad prieš teikdamas apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 4 d., nuteistasis į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 15 € (t. 1, b. l. 149). Savo apeliaciniame skunde T. K. nurodo, jog tai yra jo sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 148). Baudžiamojoje byloje apeliacinis skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl sumokėta suma grąžintina T. K..

13. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog transporto priemonės vertė pinigais iš T. K. konfiskuojama vadovaujantis BK 72 straipsnio 7 dalimi, tačiau BK 72 straipsnis tokios dalies neturi, be to, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad automobilio TOYOTA AVENSIS vertė pinigais – 2920 € dydžio suma iš T. K. konfiskuojama vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi transporto priemonės savininkas yra nuteistojo motina. Turėdama omenyje tai bei siekdamas išvengti neaiškumų vykdant nuosprendį, teisėjų kolegija ištaiso nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą BK 72 straipsnio dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Grąžinti T. K. 15 € (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-231/2020 padarytą rašymo apsirikimą ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 7 dalimi,“ pakeisti žodžiais „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi,“.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis