- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-847-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44380-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (kreditoriaus) BUAB „Darbas Europoje“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (kreditoriaus) BUAB „Darbas Europoje“ ieškovui (skolininkui) UAB „Cleanex“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius BUAB „Darbas Europoje“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašo priteisti iš skolininko UAB „Cleanex“ 27 673,19 Eur skolą, 1 796,86 Eur palūkanas ir 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kreditorius taip pat buvo suformulavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pareikštų reikalavimų ribose skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pingines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu kreditoriaus pareiškimas buvo tenkintas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas, jo nesant/nepakakus – kilnojamasis turtas, jo nesant/nepakakus – piniginės lėšos 29 470,05 Eur sumai, leidžiant skolininkui iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, įvertinus tai, kad skolininkas 2014 m. dirbo nuostolingai, dėl ko pareiškimo reikalavimų suma laikytina didele skolininko atžvilgiu.
Teisme buvo gauti skolininko prieštaravimai bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, kuriuo prašoma panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o jei laikinosios priemonės nebūtų panaikintos, prašo leisti iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį UAB „Cleanex“ darbuotojams. Skolininkas nurodo, kad kreditoriaus prašomą priteisti sumą jis yra sumokėjęs kreditoriaus darbuotojams ir kreditoriui nėra skolingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi atmestas skolininko UAB „Cleanex“ prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo; tenkintas skolininko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, leidžiant skolininkui UAB „Cleanex“ išmokėti darbo užmokestį darbuotojams; kita nutarties dalis palinkta nepakeista.
Teismas nurodė, kad, anot skolininko, jo įmonėje yra virš 80 darbuotojų, kuriems išmokamas darbo užmokestis bendrai sumai sudaro iki 20 000 Eur. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, taip pat atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 145 str. 2 d.) bei įvertinęs aplinkybę, kad darbuotojų reikalavimai tenkinami ankstesne eile nei kreditoriaus (CPK 754 str.), daro išvadą, kad yra pagrindas skolininko UAB „Cleanex“ turtui pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (CPK 148 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad skundžiamos nutarties dalis naikintina dėl to, kad atsakovas veikia nuostolingai, neturi vertingo turto, todėl ieškinio patenkinimo atveju vieninteliu šaltiniu būtų turimos/gautinos piniginės lėšos. Atsakovas neteikė skundo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jis su tuo sutiko. Atsakovas yra susijęs su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, jis perkėlinėja verslą į kitą įmonę - UAB „Jutarė“. Atsakovas taip pat neteisingai nurodo darbuotojų skaičių - jų yra ne „daugiau kaip 80“, o tik 65. Leidimas iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį atsakovo darbuotojams pažeis tiek ieškovo interesus, tiek ir viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas pagrįstai priėmė nutartį, leisdamas atsakovui išmokėti darbo užmokestį, nes tai atitinka viešą interesą ir gina silpnesnės šalies - darbuotojų - interesus. Todėl remiantis ir minėtu argumentu, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovo UAB „Cleanex“ turtui pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (CPK 148 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas teikia valymo paslaugas- atsakovo darbuotojai valo tretiesiems asmenims priklausančius objektus. Nemokant darbo užmokesčio, valytojai nutrauks darbo sutartis, atsakovas praras užsakovus, nes neįvykdys savo įsipareigojimų. Neturint darbuotojų ir dėl to negaunant pajamų atsakovo veikla gali būti labai stipriai apribota arba atsakovas gali apskritai tapti nemokus.
Pažymėtina, kad pas atsakovą dirbantys asmenys - valytojai - gauna darbo užmokestį, mažesnį nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, todėl yra socialiai pažeidžiami asmenys, daugeliui kurių darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl darbo užmokesčio neišmokėjimas atsakovo darbuotojams pažeistų ir šių asmenų turtinius interesus.
Taigi, neleidus atsakovui atsiskaityti su darbuotojais būtų nepagrįstai sutrukdyta atsakovo veikla ir taip pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes atsakovas nepagrįstai atsidurtų prastesnėje situacijoje nei ieškovas.
Nors ieškovas pateikė duomenis, apie darbuotojų skaičiaus pokytį UAB „Cleanex“ ir UAB „Jutarė“, šių duomenų nepakanka daryti išvadai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir, kad dėl leidimo mokėti atlyginimą atsakovo darbuotojams būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido atsakovui išmokėti darbo užmokestį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Kiti ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ar jų pakeitimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Nors atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.