Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-337-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-13
Bylos Nr.
1A-112-337-2013
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00338-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Teisėjas Aleksandras Jokubovskis Baudž. byla Nr. 1A-112-337/2013

Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00338-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 150 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., 5 d. 1 p., 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., padarymą, subendrinta, taikant bausmių apėmimą, su paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausme už nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 1 d., padarymą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - laisvės atėmimu trims mėnesiams ir keturių minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t. y. 520,00 Lt, bauda, bausmes visiškai sudedant, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 4 MGL dydžio, t. y. 520,00 Lt bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino lytiškai santykiauti prieš žmogaus valią, o būtent, jis 2011 m. spalio 4 d. apie 24 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Ignalinos mieste, (duomenys neskelbtini), O. P. priklausančiame bute, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra užlauždamas A. M. dešinę ranką, dėl ko ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams, numovęs jai kelnes ir apatines kelnaites bei nurengęs striukę bandė įkišti savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiauti, tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindamasi labai stipriai suspaudė kojas, dėl ko M. M. nesugebėjo įvesti savo varpos į nukentėjusiosios makštį.

Kaltinamasis M. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, tenkino lytinę aistrą prieš žmogaus valią oraliniu būdu, o būtent, jis, apžergęs A. M. ties krūtinės sritimi priešais jos veidą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra užlauždamas A. M. abi rankas ir prispausdamas savo keliais prie lovos bei suduodamas vieną kartą rankos delnu į dešinį skruostą bei laikydamas už plaukų, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, įkišęs savo varpą į A. M. burną tenkino savo lytinę aistrą su A. M. prieš jos valią oraliniu būdu, tai yra seksualiai prievartavo A. M..

M. M. skundžia 2012-12-13 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Tvirtina, kad teismo posėdyje nukentėjusiosios paaiškinimai nebuvo pilnai išklausyti ir buvo garsinami pirminiai jos parodymai. Nurodo, kad jis neturėjo galimybės užduoti klausimų, viskas vyko skubos tvarka. Nebuvo pagarsinti V. L. parodymai, kuri įvykius paaiškino kitaip. Nurodo, kad nepagrįstai teigiama, kad jis suplėšė diržą, kadangi diržo niekas nematė. Teigia, jog nepagrįsta išvada, jog jis sudavė nukentėjusiajai į veidą, užlaužė rankas, prispaudė keliais, nes jokių žymių nukentėjusiajai ekspertai nenustatė. Jeigu taip būtų elgęsis, būtų likę žymės nukentėjusiajai ant veido ir rankų. Tvirtina, kad nepagrįstai teigiama, kad jo DNR buvo rasta ant antklodės. Nurodo, kad nustatyta maža jo DNR tikimybė atlikus trumpikių tyrimą. Apibendrindamas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesigilino į esmę ir faktus.

Nurodo, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė, ji tai patvirtino teismo posėdyje. Prašo švelninti bausmę iki laikotarpio, kurį jis jau yra suimtas – dešimties mėnesių, arba skirti arešto bausmę.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d. M. M. kaltė yra pagrįsta teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais, kurių visuma patvirtina, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Apeliantas neigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau tai paneigia bylos įrodymai. Nukentėjusioji A. M., kurios parodymais netikėti nėra pagrindo, nuosekliai, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad M. M. buvo jai užlaužęs rankas, nurengė ir bandė atlikti lytinį aktą, tačiau jai pasipriešinus ir jam nepavykus tai padaryti M. M. atsisėdo ant jos, sudavė jai vieną kartą delnu į veidą, užlaužė rankas ir prispaudęs keliais ją prie lovos tenkino lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu. Nors iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatyti sužalojimai, tačiau tai nepaneigia galimybės, kad tokio pobūdžio fizinio smurtas galėjo ir nepalikti žymių ant nukentėjusiosios kūno. Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, M. M. pasikėsino nukentėjusiąją išžaginti bei tenkino lytinę aistrą su ja nustatyta ne tik nukentėjusiosios paaiškinimais, bet ir specialisto išvadomis, taip pat paties M. M. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme - M. M. pripažino tenkinęs lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, apklausiamas 2011-10-07 pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad su A. M. santykiavo nukentėjusiajai nesutinkant, priešinantis, tai yra prieš jos valią ( t.1., b.l. 79-80, t. 2. 46-52). Specialisto išvada Nr. 140-(7031)-IS1-4764 nustatyta, kad ant tirti pateiktų antklodžių, paimtų apžiūrint įvykio vietos, rasta vyro biologinių pėdsakų, tačiau nustatyta, kad jie nepriklauso M. M., dalis rastų biologinių pėdsakų netinka asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ( t.1., b. l. 58). Todėl apelianto teiginys, kad byloje nustatyta, kad ant antklodės rasto biologinio pėdsako genotipas sutampa su jo genotipu, nepagrįstas. Priešingai, nei nurodo apeliantas skunde, specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateiktų M. M. trumpikių rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. M. genotipu ( t.1., b.l. 59). Nors iš specialisto išvados byloje matyti, kad ant pateiktų tirti daiktų, paimtų tirti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiosios, M. M. biologinių pėdsakų nenustatyta – tiriant DNR nustatyta, kad jie nepriklauso M. M. arba jie netinkami asmens tapatybei nustatyti, o ant daiktų, paimtų iš M. M., nustatyta ( jo striukės ir trumpikių), kad ant jų esantys biologiniai pėdsakai tiriant DNR sutampa su jo paties genotipu, tačiau apygardos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios paaiškinimus apie įvykio aplinkybes ir specialisto išvadą konstatuoja, jog nustatytos rastos biologinių pėdsakų rūšys ant nukentėjusiosios striukės, antklodžių, M. M. trumpikių, iš esmės sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir nukentėjusiosios paaiškinimus iš esmės patvirtina. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas ir dėl nustatytos aplinkybės, jog netrukus po to, kai ji išėjo su M. M. iš buto, einant per miestą jis ją laikė už rankos, kad ji nepabėgtų, o pravažiuojant policijos automobiliui nukentėjusioji nuo M. M. pabėgo ir iš karto atėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą ( t.1., b.l. 9).

Šalies argumentai

Apeliantas deklaratyviai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo suvaržyta jo teisė į gynybą nesudarant jam galimybės užduoti klausimus. Tokio apelianto teiginio nepatvirtina teisiamojo posėdžio protokolas. Tai, kad teismas pagarsino nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nesuvaržė nei M. M., nei jo gynėjo galimybės užduoti klausimus nukentėjusiajai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagarsino liudytojos V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau sprendžiant klausimą dėl liudytojos šaukimo į teismo posėdį pats apeliantas nurodė, kad liudytojos apklausa nėra būtina. Tuo tarpu iš liudytojos V. L. apklausos protokole užfiksuotų duomenų bei kitų bylos įrodymų matyti, kad ji įvykyje nedalyvavo, tik gavo nukentėjusiosios siųstas SMS žinutes. Iš esmės apie įvykio aplinkybes liudytoja nieko nežinojo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai.

Netenkinamas apelianto prašymas švelninti jam paskirtą bausmę.

Apygardos teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmes M. M. pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo bei jų bendrinimo taisyklių, numatytų BK 54 str. bei 63 str., nepažeidė. Parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą bei padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, atsižvelgė į nustatytą M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertino ir M. M. asmenybę – nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, taip pat į tai, kad jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, jo charakteristiką, į apelianto skunde nurodomą aplinkybę, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Už nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį. Įvertinęs visas bausmių skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad tiek paskirtas M. M. už atskiras nusikalstamas veikas, tiek apėmimo būdu subendrintą galutinę bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo ir keisti ar naikinti skundžiamą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasArtūras RidikasEligijus Gladutis