Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., žinodamas, kad iš jo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimu sūnui N. B., gimusiam 1996 m. birželio 7 d., yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Lt/mėn. (neindeksuota suma), skaičiuojant nuo 2001 m. liepos 13 d., iki sūnus sulauks pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą visa apimtimi mokėti lėšas vaikui išlaikyti laikotarpiais nuo 2001 m. liepos 13 d. iki 2003 m. vasario 28 d., nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. sausio 31 d., nuo 2007 m. balandžio 30 d. iki 2007 m. birželio 30 d., nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d., nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) A. B. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (69-70 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis žino, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš jo priteisė lėšas sūnaus N. B. išlaikymui po 150 Lt/mėn. periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2001 m. liepos 13 d., iki sūnus sulauks pilnametystės. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo priteistų išmokų sūnui N. B. išlaikyti, nes ne visada turėjo darbo.

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. B. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios R. B. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (44-45 b. l.), kuriame teigiama, kad A. B. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pinigus sūnui išlaikyti mokėjo trumpą laiką, tikslių datų nurodyti negali. 2008 m. ji kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondą, kuris iki šiol moka po 150 Lt/mėn. vaikui išlaikyti (51 b. l.). A. B. sūnumi N. nesirūpina, išlaikyti jo nepadeda.

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. B. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (48-49 b. l.), kuriame pažymėta, kad jis su tėvu A. B. bendrauja telefonu, internetu, kartais vieši pas senelius (tėčio tėvus), bet pinigų ar dovanų iš tėvo negauna.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (14 b. l.), iš kurio matyti, kad iš A. B. yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Lt/mėn. sūnui N. B., gimusiam 1996 m. birželio 7 d., skaičiuojant nuo 2001 m. liepos 13 d. iki jo pilnametystės.

VSDFV duomenimis, iš kurių akivaizdu, kad A. B. tiriamuoju laikotarpiu periodiškai dirbo (79 b. l.).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateikta informacija apie 2003-2012 m. gyventojams išmokėtas išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį pagal pajamų rūšis (16-18 b. l.), iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m. kaltinamajam (įtariamajam) buvo išmokėtos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos bei ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, iš viso - 61 990,88 Lt.

Lietuvos darbo biržos prie LR SADM Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 19 d. raštu (20 b. l.), kuriame nurodyta, kad A. B. darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 30 d. iki 2002 m. rugpjūčio 11 d., nedarbo socialinio draudimo išmoka nepaskirta. Registracija darbo biržoje nutraukta, A. B. įsidarbinus. Taip pat jis buvo registruotas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 15 d., nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. spalio 6 d. gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Registracija nutraukta A. B. įsidarbinus. Abiem registracijos darbo biržoje atvejais A. B. nedalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM (toliau - Fondas) 2011 m. birželio 13 d. prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2)D2-7432 (3-5 b. l.), kuriame užfiksuota, kad A. B. nevykdant teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui N. B. priteisimo ir 2008 m. sausio 23 d. R. B. prašant Fondas priėmė sprendimą nuo 2008 m. sausio 23 d. N. B. kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Lt išmoką. Apie Fondo sprendimą ir pasekmes skolininkui pranešta 2008 m. vasario 25 d. registruotu paštu, tačiau A. B. ir toliau vengė išlaikyti vaiką.

Antstolės G. V. 2012 m. liepos 31 d. pažyma (22-27 b. l.), kurioje nurodyta, kad nuo 2001 m. liepos 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d. A. B. skola už vaiko išlaikymą sudaro 11 979,37 Lt.

Įvertinus surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį: jis žinojo apie pareigą pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą sūnui N. B., kaltinime nurodytais laikotarpiais turėjo objektyvią galimybę mokėti vaikui išlaikymą ar būti užsiregistravęs darbo biržoje, bet arba ne visa apimtimi mokėjo vaikui išlaikymą, arba nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, kas traktuojama kaip vengimas pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 164 straipsnį padarymą skirti kaltinamajam 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 40 valandų per mėnesį.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, terminu ir dydžiu (86 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas (trunkamoji veika), padarytas esant tiesioginei tyčiai (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (84 b. l.), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (81-83 b. l.). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (74 b. l.), šiuo metu bedarbis (80 b. l.). Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrą neįtrauktas (76 b. l.).

Vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką [...] baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 164 str.). Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Kaltinamajam sutinkant atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 46 str. 2-3 d., 55 str., 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (57 b. l.).

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Priešingu atveju, šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.