- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-767-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09452-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. V.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-767-159/2011
Teisėja Jolanta Gailevičienė Proceso Nr. 2-06-3-09452-2009-2
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1470-777/2010 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. V. dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2009-08-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 6 429,69 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 2 782,63 Lt nesumokėtų mokesčių, 1 472,20 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2003-10-19 paprastąjį vekselį Nr. 1 atsakovui buvo skolinga 5 500 Lt, juos atsakovui besąlygiškai turėjo sumokėti iki 2003-12-19. Jai negalint minėtos sumos grąžinti, 2004-01-09 Klaipėdos m. pirmajame notarų biure notaras E. Sutkus išdavė vykdomąjį įrašą 5 559 Lt. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolei M. Trijonei. 2004-09-23 ieškovė pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės į Panevėžio pataisos namus. Ieškovei negrąžinant skolos atsakovui, atsakovas atvyko pas ieškovę į laisvės atėmimo vietą ir pasiūlė, kad ieškovė išnuomotų jam nuosavybės teise priklausantį butą (bendrabutį). Susitarė su atsakovu, kad atsakovas naudosis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, galės jį subnuomoti, iki ieškovė bus laisvės atėmimo vietoje, kad nuomos mokesčiu bus įskaitytas ieškovės įsiskolinimas atsakovui ir kad atsakovas iš antstolio atsiims vykdomąjį dokumentą. 2005-01-29 atsakovui perduota naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa su baldais, esanti (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo naudoti patalpą pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį, įskaitant įsiskolinimą. Nuomos sutartis buvo terminuota – iki ieškovės grįžimo iš laisvės atėmimo vietos, nuomos mokestis nustatytas vienkartine pinigų suma – 6 429,69 Lt įskaitant skolos sumą su vykdymo išlaidomis. Atsakovas taip pat privalėjo mokėti gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidas – mokesčius, susijusius su turto eksploatavimu. Pagal sutartį ieškovė savo prievoles įvykdė tinkamai, atsakovui perdavė gyvenamąją patalpą, tačiau atsakovas savo prievolių tinkamai neįvykdė, nes nuomos mokesčio neįskaitė, vykdomojo rašto neatsiėmė, todėl 6 429,69 Lt nuomos mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo. Atsakovas taip pat nemokėjo išlaidų, susijusių su gyvenamosios patalpos eksploatavimu. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas už laikotarpį nuo 2005-01-29 iki 2009-06-30 nesumokėjo: UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 1 914,59 Lt, AB „VST“ 868,04 Lt, iš viso nesumokėjo 2 782,63 Lt. Antstoliai G. Jonauskas ir V. Daugirdienė minėtus mokesčius išieškojo iš ieškovės. Dėl atsakovo nesumokėtų mokesčių už gyvenamosios patalpos eksploatavimą ieškovės patirtus nuostolius sudaro 1 472.20 Lt, t. y. 105,14 Lt delspinigių, 259,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, 160,05 Lt palūkanų ir 947,87 Lt vykdymo išlaidų (t. 1, b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei A. M. iš atsakovo D. V. 228,24 Lt nesumokėtų mokesčių ir 15,34 Lt palūkanų. Nurodė, kad atlikus įskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta visiškai ir ieškovei pateikus prašymą neišduoti vykdomojo rašto.
Kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
Iš ieškovės A. M. atsakovui D. V. priteisė 2 509,14 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atlikus įskaitymą ši sprendimo dalis įvykdyta iš dalies ir atsakovui pateikus prašymą, išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 265,56 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
Įskaitęs atsakovo D. V. mokėtinas sumas ieškovei A. M. ir iš ieškovės atsakovui priteistas 2 509,14 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad atsakovui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, atsakovui išduoti vykdomąjį raštą tik dėl 2 265,56 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
Iš ieškovės A. M. valstybei priteisė 26,42 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui D. V. grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą 2009-10-13 įneštus 10 684,52 Lt sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kokie santykiai susiklostė tarp šalių.
Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis; kad nuomos mokestis nustatytas vienkartine 6 429,69 Lt suma; kad nuomos sutarties terminas nustatytas, iki ieškovė bus įkalinimo įstaigoje, taip pat įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad nuomos sutartis sudaryta nebuvo, kad su ieškove tartasi dėl buto pardavimo, kad kaip garantas dėl ateityje sudarytinos su ieškove buto pirkimo–pardavimo sutarties atsakovui perduotas ieškovės buto raktas, taip pat įvertinęs: 1) rakto perdavimą atsakovui ir atsakovo atsakomybės prisiėmimą dėl bute esančių baldų faktą; 2) rašysenos ekspertizės aktą, patvirtinusį, jog byloje esantis susitarimas tarp D. V. ir P. A. surašytas ne D. V., bet P. A. ranka; 3) liudytojų P. A. ir J. D. parodymus kaip neišsamius ir nepakankamus, sprendime padarė išvadas, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė būtent nuomos santykiai ir kad ieškovės ir jos atstovo argumentai ir paaiškinimai dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties nepagrįsti, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 6 429,69 Lt nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo.
Iš UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pažymos teismas nustatė, kad 2005-02-01 paslaugų įsiskolinimą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 1 090,29 Lt. Ieškovė nuo 2004-09-23 pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės, nuo jos sulaikymo kurį laiką ieškovės bute su anūku gyveno P. A., teigusi, kad jokių mokesčių už ieškovės butą nemokėjo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, jog nuo 2006-04-01 iki 2006-05-31 atsakovas ieškovės bute leido gyventi pažįstamam, vardu Arnui, atsakovo sutikimą ieškovei sumokėti dviejų mėnesių komunalines paslaugas ir į bylą nepateikus duomenų, kad atsakovo pažįstamas Arnas už minėtus du mėnesius, pragyventus ieškovės bute, atsiskaitė su ieškove, padarė išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškinį ir iš atsakovo ieškovei priteisti 228,24 Lt UAB „Klaipėdos bendrabutis“ priskaičiuotų mokesčių už paslaugas už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-05-01.
Remdamasis 2005-01-29 atsakovui raktų nuo ieškovės buto perdavimo faktu, kad nebuvo užfiksuotas ieškovės įsiskolinimas už sunaudotą elektros energiją, kad neužfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys, taip pat remdamasis bylos duomenimis, kad ieškovė AB „VST“ sumokėjo 868,04 Lt, tačiau nesant duomenų apie įsiskolinimo laikotarpį, teismas padarė išvadą, kad minėtas ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Teismas konstatavęs, jog tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis, padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti mokesčių už ieškovės butą, išskyrus tą laikotarpį, kai ieškovės bute gyveno atsakovo pažįstamas, vardu Arnas, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 472,20 Lt nuostolių, t. y. dėl 104,14 Lt delspinigių, 259,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, 160,05 Lt palūkanų ir dėl 947,87 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo priteisimo (t. 2, b. l. 45–51).
Šalies argumentai
Ieškovė 2011-01-19 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad su atsakovu D. V. susitarė, jog perduos jam naudotis savo butą, nuomos mokestis bus įskaitytas į skolą, nes apeliantė neturėjo galimybės atsakovui sugrąžinti 5 500 Lt skolos pagal jos atsakovui išduotą vekselį. 2005-01-29 susitarimą su atsakovu dėl jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pasirašė jos motina P. A. bei perdavė atsakovui buto raktus, nes apeliantė atliko bausmę Panevėžio pataisos namuose.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: susitarimą dėl nuomos, raštą dėl raktų nuo buto perdavimo bei atsakovo raštą apie rastus bute daiktus, policijos pateiktus atsakymus į jos skundą, juose aiškiai ir neginčijami nustatyta, kad atsakovas subnuomojo jam perduotą butą. Bylą nagrinėjęs teismas lyginamuoju aspektu turėjo įvertinti susiklosčiusius subnuomos santykius tarp atsakovo ir jo draugo, vardu Arno ir kitų asmenų, kuriems atsakovas turėjo galimybę perduoti naudotis gyvenamąja patalpa bei padaryti išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė nuomos santykiai, nes priešingu atveju atsakovas nebūtų turėjęs galimybės valdyti ir naudotis ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa. Atsakovas pripažino, jog įleido bute gyventi pažįstamą asmenį, nors jo gyvenamosios vietos ir kitų kontaktinių duomenų pateikti negalėjo, tai leidžia teigti, kad jis patalpą nuomojo tretiesiems asmenims ir gavo pajamas. Teismas nurodė, kad buto raktų perdavimas nėra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, tačiau teismas neatsižvelgė, kad nei ieškovė, nei jos motina, perdavusi atsakovui raktus, neturi tiek žinių, kad galėtų parengti tinkamą nuomos sutartį. Atsakovas, būdamas išsilavinęs žmogus, nepatarė, kokia turi būti sutartis, ir piktybiškai pasinaudojo apeliantės motinos amžiumi ir neišprusimu. Teismui nekilo abejonių, kodėl su ieškove jokiais giminystės ar draugystės ryšiais nesusijęs asmuo prisiėmė tariamai tik prižiūrėti butą, nors, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, sugebėjo jį net subnuomoti. Kad bute gyveno atsakovo draugas, atsakovas pripažino tik Klaipėdos miesto 3-iajam PK nustačius tokį faktą. Toks faktas patvirtina nuomos santykių buvimą, todėl ieškinys turi būti patenkintas. Apeliantė iš atsakovo raktus atgavo tik su policijos pagalba. Teismas visiškai neįvertino netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų – 2005-09-25 Palangos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai buvo rašyta, kad imtųsi priemonių, jog nebūtų išieškoma iš apeliantės ir jos nepilnamečio sūnaus vienintelio gyvenamojo būsto. Prašyme buvo nurodyta, kad būstas išnuomotas D. V., jis butą subnuomoja, gautais iš nuomos pinigais dengiama skola atsakovui pagal 2003-10-19 paprastąjį vekselį Nr. 1. Taip pat neįvertintas 2005-10-14 Palangos miesto apylinkės prokuratūros raštas, jame prokurorė padarė išvadą, kad išieškoma suma atsakovui yra mažesnė ir vykdomajame rašte turi būti tikslinama, nes D. V. gauna pajamas iš subnuomos. Teismas neatsižvelgė į liudytojų P. A. ir G. D. parodymus, jog bute gyveno keramikas, neįvertino, kad liudytojai yra senyvo amžiaus, kad nuo nuomos sutarties sudarymo praėjo beveik penkeri metai, ir padarė neteisingą išvadą, kad liudytojai nepatvirtino aplinkybių, jog butas būdavo subnuomojamas. Teismas nustatė, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau priteisė iš atsakovo 228,24 Lt nesumokėtų mokesčių, teismas turėjo visiškai patenkinti ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo. Dėl atsakovo nesumokėtų mokesčių buvo patirti nuostoliai, susiję su nesumokėtų mokesčių išieškojimu, bei delspinigiai ir palūkanos, todėl teismas turėjo priteisti 1 472,20 Lt nuostoliams atlyginti (t. 2, b. l. 53–55).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantės vadinamas susitarimas dėl nuomos yra suklastotas dokumentas, nes ekspertizė nustatė, kad parašas tame dokumente yra ne jo. Rašteliai dėl raktų ir baldų tik patvirtina, kad jis paėmė raktus prižiūrėti butą, nes su ieškove ir jos motina vedė derybas dėl buto įsigijimo. Buto pirkimo atveju kaina būtų derinama, atsižvelgiant į visas ieškovės skolas, iš jų ir į skolas už komunalinius patarnavimus. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo susitarta dėl buto kainos, todėl neįvyko pirkimas–pardavimas. Duomenys iš policijos patvirtina, kad butas dviem mėnesiams buvo išnuomotas, tačiau šis faktas neįrodo nei subnuomos, nei pinigų iš jo paėmimo. Atsakovas teisme sutiko sumokėti komunalinius patarnavimus už du mėnesius, tik siekdamas greičiau išspręsti ginčą, nes į teismo depozitinę sąskaitą įnešė virš 10 000 Lt, ieškovei pareikalavus laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nuomos santykių. Kadangi nebuvo sudarytos nuomos sutarties, nėra pagrindo priteisti įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Taip pat nesuprantamas ieškovės reikalavimas dėl neva susidariusių nuostolių atlyginimo priteisimo (t. 2, b. l. 59–61).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių. Ieškovė teigė, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, nuomos sutarties mokestis nustatytas vienkartine 6 429,69 Lt pinigų suma, įskaitant skolos sumą ir vykdymo išlaidas, kad nuomos sutarties terminas – iki ieškovė bus įkalinimo įstaigoje. Atsakovas teigė, kad tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta, su ieškove tarėsi dėl buto pardavimo ir kaip garantas, kad ateityje bus sudaryta ieškovės buto pirkimo–pardavimo sutartis, butas bus prižiūrėtas.
Pagal nuomos sutartį viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kitą šalį – nuomininką – CK 6.477 str. 1 d. įpareigoja mokėti nuomos mokestį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005-01-29 tarp ieškovės motinos P. A. ir atsakovo D. V. sudarytas susitarimas dėl ieškovei priklausančio kambario, esančio (duomenys neskelbtini), laikinos nuomos atsakovui, iki ieškovė grįš iš įkalinimo (t. 1, b. l. 11). Atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyta, jog minimą susitarimą pasirašė ne D. V., bet kitas asmuo (t. 1, b. l. 113–115), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad jokio rašytinio susitarimo dėl buto nuomos nebuvo. Ieškovė teigė, kad buvo susitarta, jog nuomos mokestis bus sumokamas vienkartine 6 429,69 Lt suma, kurią sudaro 5 500 Lt skolos dengimas pagal vekselį atsakovui ir skola bei vykdymo išlaidos. Ieškovės teigimu, ginčo buto nuomos sutartis sudaryta, iki ji grįš iš įkalinimo įstaigos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nuomos mokestis turėjo būti mokamas 17 mėnesių, nes ieškovė įkalinimo įstaigoje buvo nuo 2005-01-29 iki 2006-06-30 ir išeitų, kad vieno mėnesio nuomos mokestį sudarytų 323 Lt (5 500 Lt : 17 mėn.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos buto nuomos kaina tuo metu buvo 300 Lt, tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0108/04/00012 duomenų matyti, kad 2005-09-12 pranešime antstolei ieškovė nurodė, kad ji sudarė su atsakovu nuomos sutartį ir į skolą turi būti įskaičiuota po 200 Lt kas mėnesį (vykdomoji byla Nr. 0108/04/00012, b. l. 49). Tokie nenuoseklūs ieškovės paaiškinimai teisėjų kolegijai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad dėl nuomos kainos ji su atsakovu nesitarė ir nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tarp šalių nebuvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą ieškovei už buto nuomą mokėti konkrečią pinigų sumą, todėl teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 6 429,69 Lt nesumokėto nuomos mokesčio (CK 6.477 str. 1 d., 177 str., 178 str., 185 str.).
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog atsakovas neprivalo mokėti mokesčių už komunalines paslaugas. Nustatyta, kad 2005-01-29 atsakovui perduoti ieškovės buto raktai (t.1, b. l. 12). 2005-01-29 atsakovas prisiėmė atsakomybę už bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus (t. 1, b. l. 13), atsakovas pripažino tuos faktus. Nors atsakovas teigė, kad ketino pirkti butą ir paimdamas raktus siekė apsaugoti butą nuo išplėšimo, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad atsakovas tikrai ketino pirkti butą, daro išvadą, kad raktų perdavimu ir įsipareigojimu atsakyti už bute esančius daiktus atsakovui buvo suteikta teise savo nuožiūra disponuoti ieškovei priklausančiu butu ir jo nuomos teise. Kad atsakovas visiškai disponavo ieškovei priklausančiu butu, patvirtina ieškovės negalėjimas patekti į butą, jai grįžus iš įkalinimo įstaigos (t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 30). Atsakovas turėjo buto raktus ir patvirtino, jog bute lankydavosi vieną, du kartus per mėnesį ir butą prižiūrėjo. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, jog atsakovas, visiškai disponuodamas ieškovės butu, galėjo įleisti į butą gyventi kitus asmenis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pripažino, jog du mėnesius ieškovės bute gyveno jo pažįstamas, vardu Arnas, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog bute gyveno ir kiti asmenys. Liudytojai P. A. ir J. D. parodė, kad nuvykę į ieškovės butą rado ten gyvenantį nuomininką – keramiką, kuris patvirtino, jog nuomojasi butą iš atsakovo, kitą kartą nuvykę į butą, iš kaimynų sužinojo, kad bute gyvena ne keramikas, bet kitas asmuo. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).
Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovas galėjo laisvai savo nuožiūra disponuoti ieškovės butu, kad liudytojai patvirtino matę gyvenantį bute kitą asmenį bei tai, kad atsakovas pripažino, kad į butą buvo įleidęs gyventi pažįstamą asmenį, ir tą faktą pripažino tik po to, kai ieškovė kreipėsi į policiją, jog negali patekti į jai priklausantį butą, konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovas leido naudotis kitiems asmenims ieškovės butu (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Konstatavus, kad ieškovei būnant laisvės atėmimo vietoje jos bute su atsakovo žinia gyveno kiti asmenys, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo buto komunalinius mokesčius. Tačiau negalima sutikti, jog atsakovas turi sumokėti už visą ieškovės prašomą priteisti laikotarpį, t. y. nuo 2005 m. sausio mėnesio, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad kurį laiką po ieškovės suėmimo bute gyveno jos motina P. A., tačiau komunalinių mokesčių nemokėjo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus darytina išvada, jog pagrįstai būtų galima priteisti iš atsakovo mokesčius už komunalinius patarnavimus už 10 mėnesių. Iš UAB „Klaipėdos bendrabutis“ mokesčių apskaičiavimo pažymos matyti, jog mokesčiai už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio sudaro 1 228,63 Lt (t. 1, b. l. 19), tačiau į komunalinių mokesčių sumą įtrauktas ir mokestis už stogo remontą. 117,45 Lt stogo remonto darbų išlaidos yra savininko būsto pagerinimo išlaidos ir nepriskiriamos prie einamųjų mokesčių už komunalinius patarnavimus mokėjimų, darytina išvada, jog šių išlaidų nėra pagrindo priteisti, todėl jos minusuotinos iš priteistinos už komunalinius patarnavimus mokesčių sumos ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1 111,18 Lt (1 228,63 Lt – 117,45 Lt) už komunalinius mokesčius bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustatyta, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 868,04 Lt už suvartotą elektros energiją. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui perėmus ieškovės buto raktus nebuvo užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys, byloje nebuvo pateikta duomenų, už kokį laikotarpį ieškovė sumokėjo 868,04 Lt skolą AB „VST“ (t. 1, b. l. 20–22). Esant tokiems įrodymams, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ieškovė reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo nepagrindė, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 868,04 Lt priteisimo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog ieškovės reikalavimas dėl 1 472,20 Lt nuostolių, t. y. dėl 104,14 Lt delspinigių, 259,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, 160,05 Lt palūkanų ir dėl 947,87 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo iš atsakovo priteisimo nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuostolių atsiradimą dėl atsakovo kaltės, nepagrindė patikimais įrodymais, kokio dydžio nuostolius ieškovė patyrė, atsakovui laiku nesumokėjus mokesčių už komunalinius patarnavimus, nes nepateikta įrodymų, už kokį laikotarpį iš ieškovės priteistos skolos už komunalinius patarnavimus ir už kokių skolų išieškojimą ieškovė patyrė vykdymo išlaidas (t. 1, b. l. 14–18).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sugrąžino visą atsakovo 2009-10-13 į teismo depozitinę sąskaitą įneštą 10 684,52 Lt sumą sprendimo įvykdymo užtikrinimui (t. 1, b. l. 53), kadangi depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl galėjo būti grąžinta tik tiek, kiek nepatenkintas ieškovės ieškinys. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai įskaitė šalims priešpriešinius reikalavimus, kadangi galima užskaityti tik vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, nagrinėjamu atveju skola ir bylinėjimosi išlaidos nėra vienarūšiai reikalavimai (CK 6.130 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 9 573,34 Lt (10 684,52 Lt – 1 111,18 Lt), likusi suma grąžintina atsakovui pateikus duomenis apie teismo sprendimo įvykdymą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovės ieškinys iš dalies tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 111,18 Lt mokesčių už komunalinius patarnavimus, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (10,40 proc.) šalims priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 582,01 Lt bylinėjimosi išlaidų: 321 Lt žyminis mokestis (t. 1, b .l. 6), 1 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą (t.1, b. l. 8), 261,01 Lt išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 24), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 164,53 Lt bylinėjimosi išlaidų (10,39 proc.). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 598,61 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1 500 Lt + 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 41; t. 2, b. l. 28), 598,61 Lt už ekspertizės atlikimą (t. 1, b. l. 110, 111), todėl atsakovui priteistina 2 328,35 Lt bylinėjimosi išlaidų (89,60 proc.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 314 Lt žyminio mokesčio išlaidų, paduodant apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 56), todėl patenkinus 8,44 proc. apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 26,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 62), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 274,68 Lt (91,56 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 191,03 Lt (164,53 Lt + 26,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 2 603,03 Lt (274,68 Lt + 2 328,35 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovui iš ieškovės priteistina 2 412 Lt (2 603,03 Lt – 191,03 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str.), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 24,19 Lt (89,60 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos 2,81 Lt minėtų išlaidų, tačiau šių išlaidų vykdymo išlaidos būtų didesnės už išieškomą sumą, todėl iš atsakovo valstybei šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 111,18 Lt nesumokėtų mokesčių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 111,18 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-08-19 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. M. 24,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą 2009-10-13 įneštus 9 573,34 Lt sprendimo įvykdymo užtikrinimui, likusius 1 111,18 Lt atsakovui D. V. grąžinti pateikus duomenis apie visišką teismo sprendimo įvykdymą.
Sprendimui įsiteisėjus, antstolei Marijai Trijonei grąžinti: 2009-12-03 raštu Nr. 0108/04/00012 (1 t. b. l. 82) pateiktą D. V. 2004-01-08 prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui originalą (1 lapas, t. 1, b. l. 69) ir vykdomąją bylą Nr. 0108/04/00012; Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržai 2009-12-03 raštu Nr. SR-3391 (3.14) (t. 1, b. l. 88) teismui pateiktą D. V. ieškančio darbo asmens kortelės originalą (2 lapai; t. 1, b. l.69) ir „Swedbank“, AB 2009-12-17 raštu Nr. SR-50780 (t. 1, b. l. 95) pateiktus D. V. atliktus mokėjimo originalus: 2004-02-24 – 10 000 Lt, 2004-03-10 – 6 000 Lt ir 2005-01-28, 16 250 Lt (3 lapus; t. 1, b. l. 69).“
Priteisti iš ieškovės A. M. atsakovui D. V. 2 412 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.