Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-929/2020

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
1A-503-929/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51657-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Paužaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-929/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51657-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.1.14; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė L. S.,jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,ekspertei A. S.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria jis pripažintas, būdamas nepakaltinamu, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. S., būdamas nepakaltinamu, grasino nužudyti V. Z., o būtent: jis 2019 m. gruodžio 5 d., apie 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto koridoriuje, vartodamas necenzūrinius žodžius kaimynės V. Z. atžvilgiu, užsimojo prieš ją peiliu ir šaukdamas grasino užmušti, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą V. Z. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų esmės, tai yra buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis), todėl, vadovaudamasis BK 98 straipsniu, L. S. skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.