- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e1-936-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44772-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 22.37 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu ranka sudavė savo žmonai R. R. į veidą, padarydamas savo veiksmais veido sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. R. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad R. R. yra jo žmona, jie vedę nuo (duomenys neskelbtini) metų, turi bendrą sūnų. R. kartais piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to prasideda konfliktai. 2022 m. lapkričio 25 d. vakare jis ir R. buvo išgėrę. Jis buvo mažiau išgėręs. Tarp jų įvyko konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu jis nesusilaikė ir sudavė R. vieną kartą ranka į veidą. Konfliktas vyko kambaryje, vaikai buvo močiutės kambaryje ir konflikto negirdėjo. Kaip stumdėsi bei kaip sudavė R., vaikai nematė. Kai į namus atvyko pareigūnai, jo jau nebuvo. Dėl to kas įvyko, labai gailisi, su R. susitaikė, gyvena vėl kartu. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. R. yra jos vyras. Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Kartu su A., bendru vaiku ir jos vaiku gyvena močiutei M. M. priklausančiame bute. 2022 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare tarp jos ir A. įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų bei kitų dalykų. Konflikto metu abu buvo išgėrę. Konfliktas vyko kambaryje, vaikai buvo kitame kambaryje. Konflikto metu A. ranka, kumščiu ar plaštaka pasakyti negali, stipriai sudavė į galvą, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo. Ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, A. iš namų pasišalino. Kol policijos pareigūnai buvo bute, A. į namus negrįžo. Ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo apžiūrėta ir paleista į namus. Kai grįžo namo, A. jau buvo namuose. Su vyru susitaikė. Nors nuo vyro suduotų smūgių į galvą patyrė fizinį skausmą, vyrui jokių pretenzijų dėl to neturi ir neprieštarauja, kad jis ir toliau gyventų su ja.
2023 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus nukentėjusiosios R. R. medicininių dokumentų apžiūrą, dalyvaujant specialistui, gauta išvada, jog R. R. nustatytas veido (tikslesnės lokalizacijos nenurodyta) sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2022 m. lapkričio 25 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2022 m. lapkričio 25 d. objektų apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad butas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas, jame įvykiui reikšmingų pėdsakų ar kitų objektų nerasta.
(duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio D. J. 2022 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusios veide, po akimi užfiksuotas patinimas ir kraujosruva, nukentėjusioji akivaizdžiai neblaivi ir susijaudinusi, bute matyti girtavimo pėdsakai, nurodyta, kad smurto panaudojimu įtariamas asmuo A. R. iš įvykio vietos pasišalinęs, nukentėjusioji R. R. pareigūnams paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 25 d. apie 22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kažkiek laiko prasidėjo konfliktas tarp jų ir konflikto metu jis du kartus sudavė jai iš dešinės rankos į veidą. Dėl tokių jos vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą.
2023 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas gautas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog Bendrajam pagalbos centrui skambina moteris, prisistačiusi R., kuri skundžiasi, jog (duomenys neskelbtini), vyras „jai į snukį trenkė“, greitoji jai „reikalinga, už tai, kad į akį davė, snukį“, „akies skausmas ir biškį nu rimtai nebematau, tai va dabar akies skausmas“.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. R. žodinio konflikto su savo žmona metu, tyčia rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie dalyje dėl smurtinio veiksmo visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamasis ir nukentėjusioji abu vienodai nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. jų gyvenamojoje vietoje abu vartojo alkoholį, susipyko dėl buitinių klausimų ir A. R. sudavė jai ranka į veidą. Nukentėjusioji tiek apklausos metu, tiek Bendrojo pagalbos centro operatoriui ir policijos pareigūnui nurodė, kad dėl tokio vyro poelgio ji jautė fizinį skausmą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją sveikatos priežiūros įstaigoje jai nustatytas veido (tikslesnės lokalizacijos nenurodyta) sumušimas, pasireiškęs patinimu, kuris specialisto įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, smūgis suduotas tyčiniu veiksmu, tačiau nesiekiant apibrėžtų padarinių, būtent sukelti atitinkamą sveikatos sutrikdymą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, prašė pagal galimybę sumažinti bausmės dydį.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, tačiau 2019 m. spalio 24 d. nutarimu jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka tik už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra, dirba. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nukentėjusiosios poziciją, kad ji atleido kaltinamajam, susitaikė ir nesiekia jo griežto nubaudimo (pretenzijų neturi), teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, laiko, kad jam pagrįstai prokurorės prašoma skirti mažesnę bausmę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Kita vertus atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, kad tai ne pirmas smurtinio pobūdžio kaltinamojo poelgis, toks epizodas jo gyvenime buvo ir anksčiau, skirti mažesnę bausmę, nei prašo prokurorė, netikslinga. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.
A. R. 2023 m. sausio 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ji naikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. R. skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti A. R. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Išaiškinti A. R., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.