Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta bausmė areštas 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta 26 (dvidešimt šešioms) paroms arešto bausmė.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. B. sulaikymo dienos.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista J. B., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 5.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. B., (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini), nuo vartų stulpų pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – 2 betoninius dekoratyvinius liūtus, priklausančius A. P., 200 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sutrukdė kaimynas – liudytojas J. L..

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisimajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. A. B. paskirta arešto bausmė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl nusikalstamos veikos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti jam paskirtą arešto bausmę arba ją pakeisti kita bausmės rūšimi.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai (-oms) adekvačias ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.

8. A. B. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti nedidelės vertės svetimo turto vagystę, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį. Įstatymų leidėjas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Nagrinėjamu atveju buvo parinkta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatyta didesnė nei sankcijos vidurkis. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), tyčinė, neužbaigta ir neatsitiktinio pobūdžio.

10. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis (1 t., b. l. 129-195, 2 t., b. l. 1-25), anksčiau jis teistas vienuolika kartų, iš jų septynis kartus dėl nusikaltimų nuosavybei, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu. A. B. teistas ne tik už vagystes, svetimo turto sugadinimą, tačiau ir už smurtinio pobūdžio turtines nusikalstamas veikas, t. y. plėšimus, taip pat valstybės tarnautojo papirkimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis. A. B. sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 48-101), daugiausia pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį – smulkią vagystę, paskirtų baudų nemoka. Visi šie duomenys patvirtina, jog tokiu būdu nuteistasis pelnosi pragyvenimui. A. B. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės (tarp jų ir ilgalaikės), tačiau net ir bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, jog toks elgesio modelis yra nuteistojo gyvenimo būdas ir paskirtos švelnesnės bausmės nebus pakankamos jo antivisuomeninėms nuostatoms pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta trumpalaikio laisvės atėmimo, t. y. arešto, bausmė yra proporcinga ir adekvati bausmės rūšis, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą bei paties A. B. asmenybę.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas arešto trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo principų taip pat nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui skirtina nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė, šios bausmės vidurkis yra 27,5 paros. Apylinkės teismas, įvertinęs A. B. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagrįstai paskyrė arešto bausmės trukmę, didesnę nei sankcijos vidurkis.

12. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik A. B. paskyrus arešto bausmę. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. B. savo kaltę visiškai pripažino, todėl buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus A. B. asmenybę ir jo pavojingumą visuomenei, jam paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta tiek savo rūšimi, tiek dydžiu. Dar labiau mažinti paskirtąją bausmę ar keisti ją švelnesne nėra jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

14. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Galutinė apeliantui paskirta bausmė – 26 paros arešto už nebaigtą baudžiamąjį nusižengimą nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga bausme. Priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir, nepaisant to, pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.