Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (A. K.) (toliau ir – pareiškėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2018-02-14 nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) vyresniojo specialisto Juro Kazakevičiaus 2018-02-14 nutarimu A. K. nubaustas už tai, kad jis 2018-01-14 10.20 val. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu A. K. paskirta nuobauda – 30 eurų bauda.

Skunde nurodoma, kad 2018-01-14 14.10 val. pareiškėjas vairavo A. B. priklausantį automobilį Audi A3, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jį sustabdė kelių patrulis, patikrino dokumentus ir nustatė, kad yra pasibaigusi techninė apžiūra. Šios aplinkybės pareiškėjas nežinojo, nes nurodytą automobilį, kurį atvairavo A. B., jis remontavo ir po remonto testavo automobilį kelyje Didžiasalio kaime. Buvo įsitikinęs, kad automobilio dokumentai tvarkingi, techninė apžiūra atlikta, nes A. B. jam nepasakė apie tai, kad apžiūra yra pasibaigusi. Pareiškėjas teigia, kad ši situacija atitinka ANK 21 straipsnyje numatytą sąlygą, kad asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, kai jis nusižengimą padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia informacija. Kadangi nusižengimą padarė vykdydamas profesines funkcijas, tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tą numato ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Teismo posėdžio metu A. K. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nes įsitikinęs, kad nuobauda turėtų būti paskirta automobilio savininkui A. B..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros <...>.

Iš skundo turinio bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kuris buvo be valstybinės techninės apžiūros, ir tuo pažeidė KET 226 punkto, reglamentuojančio, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) <...>, reikalavimus. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad neturėjo tyčios padaryti nusižengimą, nežinojo, jog pasibaigęs privalomosios automobilio techninės apžiūros galiojimo terminas, nes vadovavosi klaidinga oficialia informacija (ANK 21 straipsnis), ir nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę aplinkybė, jog nusižengimą padarė vykdydamas savo profesines funkcijas – po remonto tikrindamas automobilio būklę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad ANK 7 straipsnyje yra numatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas – asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, nepaneigtu bylos duomenimis, kad jis nusižengimo nepadarė tyčia. Tačiau jo veiksmuose konstatuotina akivaizdi neatsargios kaltės forma – jis nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nes nors nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis): būdamas autoserviso darbuotoju, pagal atliekamas profesines pareigas dažnai privalėdamas jo suremontuotus automobilius testuoti kelyje, A. K. privalėjo būti rūpestingas ir žinoti, be kitų, ir KET 226 punkto reikalavimą, jog dalyvauti viešajame eisme leidžiama transporto priemonei, kurios techninė apžiūra atlikta ir galioja. Tai yra, jis privalėjo būti rūpestingas ir vykdyti pareigą patikrinti ir įsitikinti, jog automobilio, kuriuo jis išvažiuoja į kelią, techninė apžiūra atlikta ir galioja. Šios pareigos jis sąmoningai neatliko, to jis iš esmės neneigia ir skunde, nes nurodo, kad vadovavosi aplinkybe, jog automobilis remontui atvyko sava eiga, tad jis susidarė nuomonę, kad automobilio techninė apžiūra galioja. Tokią prielaida grįstą nuomone teismas vertina kaip nerūpestingumą, dėl kurio A. K. ir padarė nusižengimą.

Taip pat teismas pažymi, kad A. K. skunde pernelyg plačiai ir, be to, klaidingai traktuoja tiek nusižengimo padarymo atliekant profesines pareigas sąvoką, tiek vadovavimosi klaidinga oficialia informacija sąvoką.

ANK tarp aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, iš tiesų nustato, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose. Teismas konstatuoja, kad atleisti nuo atsakomybės asmenį galima ne bet kuriam kitam asmeniui pateikus klaidingą informaciją; asmuo tik tuomet neturi atsakyti už pažeidimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Nagrinėjamu atveju A. K. jokios oficialios klaidingos konsultacijos ar informacijos neturėjo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvina administracinio nusižengimo padarymas pažeidžiant profesinių pareigų atlikimo sąlygas. Tačiau teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime nurodytą nusižengimą A. K. padarė ne dėl to, kad jam buvo būtina atlikti profesines pareigas ir dėl to pažeisti jų atlikimo sąlygas, o dėl to, kad jis vairavo automobilį neįsitikinęs, jog šiam automobiliui atlikta ir galioja techninė apžiūra. Šio veiksmo – techninės apžiūros kortelės duomenų patikrinimo, – neatlikimas niekaip nesusijęs su pareiškėjo profesine veikla.

Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog A. K. nusižengimą padarė vadovaudamasis oficialia klaidinga konsultacija ir jog jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nusižengimą padarė vykdydamas profesines pareigas.

Skunde prašoma, teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiamą nutarimą reikėtų naikinti, nutarimą pakeisti ir „neskirti administracinio poveikio priemonės“, o teisme prašymą A. K. dar papildė ir nuomone, jog administracinė nuobauda turėtų būti paskirta A. B..

Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nenumato kokios nors administracinio poveikio priemonės paskyrimo, A. K. jokia administracinio poveikio priemonė nutarimu ir nebuvo paskirta; nutarimu pareiškėjui yra paskirta administracinė nuobauda – bauda. Dėl to teismas nesvarsto galimybės „neskirti administracinio poveikio priemonės“. Tuo tarpu klausimas dėl A. B. nubaudimo ar nenubaudimo nėra šios bylos dalykas, nes teismas nagrinėja pareiškėjo skundą ir turi padaryti išvadą, ar A. K. nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, nes jis padarė administracinį nusižengimą.

Teismas skundo nagrinėjimo metu nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių pripažinti institucijos priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikinti arba keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Juro Kazakevičiaus 2018-02-14 nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. (A. K.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Juro Kazakevičiaus 2018-02-14 nutarimą Nr. 10ANR-N-4833-2018, kuriuo A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.