Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. vasario 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P594017 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad V. K. 2008 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksli diena nenustatyta, apie 2.00 val., Šilalės raj., Bijotų sen., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. K., iš lauke prie fermos buvusios neužrakintos talpos pagrobė 40 l dyzelino, priklausančio E. S., padarydamas jam 120 Lt turtinę žalą.

II.

III.

Apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 5 dalimi ir ATPK 256 straipsniu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė juose įtvirtintų nuostatų, nes pagrindiniu jo kaltės įrodymu laikė V. K. duotus parodymus, kurie, be kita ko, yra prieštaringi ir vertintini kritiškai. Akcentuoja, kad V. K. jį apkalba. Vertina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina dyzelino vagystės faktą, tačiau nepatvirtina to, jog jis jį vogė. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. K. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje, pagal kurį smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 Lt.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo buvęs V. K. apkalbėtas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga: Protokolu (b. l. 4-5), Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 93-1-000234-08 V. K. ir V. K. atžvilgiu (b. l. 6-7), iš dalies – E. S. 2009 m. vasario 3 d. paaiškinimu, V. K. 2009 m. sausio 29 d. paaiškinimu (b. l. 9).

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog tarp V. K. ir V. K. būtų susiklostę tokie santykiai, dėl kurių pastarasis būtų siekęs apeliantą apkalbėti. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog jo duoti paaiškinimai yra prieštaringi, kadangi jis nuosekliai išdėstė visas su V. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes. Todėl vertintina, kad apeliantas, užimdamas tokią poziciją, siekia išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. K. nepagrįstai teigia, jog nukentėjusysis E. S. nurodė pasigedęs 25 l dyzelino, kadangi, kaip matyti iš jo 2009 m. vasario 3 d. paaiškinimo, jis kelis kartus paminėjo, jog dingo 40 l jam priklausiusio dyzelino. Apeliantas nepagrįstai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tą aplinkybę, jog jis dyzeliną vogė kartu su V. K., nepagrįstai vertino kaip jo administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog konkreti formuluotė, t. y. ar V. K. vogė kartu su V. K., ar V. K. vogė kartu su V. K., nagrinėjamu atveju neturi įtakos pripažįstant minėtą aplinkybę apelianto administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi byloje nustatyta, kad jie vogė kartu. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė apelianto nurodytas procesinės teisės normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas ne kartą buvo teistas (b. l. 14-16), kas yra jo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), tačiau, vadovaujantis non reformatio in peius principu, nagrinėjant bylą apeliancinės instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinį skundą, į tai nebus atsižvelgiama ir bus laikoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė jo administracinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą bei į tai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. K., laikėsi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.