Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nepilnametei nukentėjusiajai V. K.

Y. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, šaligatvio plytelių klojėju, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. M., 2024 m. gruodžio 29 d., apie 00.30 val., buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K., o būtent, pastarajai gulint lovoje, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, po to delnu sudavė po vieną smūgį į galvą ir veidą, A. K. sėdint ant lovos, ranka suėmė jos dešinę ranką ir stipriai spaudė bei ją suko, po to rankomis griebė jai už kojų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos IV - ame piršte, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, Y. M., 2024 m. gruodžio 29 d., apie 00.30 val., buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinės dukrą V. K., o būtent, suėmęs rankomis V. K. už žastų, ją stipriai pastūmė, dėl ko V. K. krisdama už lovos į tarpą, galva ir dešine kūno puse atsitrenkė į sieną, o kaire kūno puse- į lovos kraštą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. K. padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje – nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Y. M. kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 29 d., apie 00.30 tarp jo bei sugyventinės A. K. kilo žodinis konfliktas. Buvo išgėręs alkoholio, mano, kad tai iš dalies įtakojo jo elgesį. Žodinio konflikto metu įžeidinėjo vienas kitą. A. K. į konfliktą įtraukė ir vaiką – dukrą V. K.. Jis nesuvaldė emocijų ir panaudojo fizinę prievartą prieš A. K. – sudavė jai plaštaka bei kumščiu. Konflikto metu į kambarį įėjo V. K., automatiškai rankomis pastūmė V. K., kuri nukrito, nukrito nesėkmingai, susižalojo. Tai nebuvo smurtas, tiesiog pastūmė ją. Neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąsias, viskas įvyko dėl emocijų. Mano, jog jo elgesys nebuvo tinkamas, atsiprašo nukentėjusiųjų, supranta, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiosioms. Mano kad civiliniai ieškiniai yra per dideli, mano, kad A. K. nori pasipelnyti iš situacijos. Mano, kad nepadarė tokios didelės žalos, kokia yra prašoma. Yra atlyginęs 200 Eur žalos.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

1) Nukentėjusiosios A. K. pareiškimas, iš kurio matyti, kad jis pareiškė, kad 2024-12-29, apie 01.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis Y. M., gim. (duomenys neskelbtini), stipriai sučiupo jos nepilnametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini), už pečių ir stūmė ją į sieną. Dukra atsitrenkusi į sieną susižalojo galvą ir dešinę ranką, tokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio įvykio pretenzijų turi ir pageidauja tyrimo. (1 t., b.l. 7-10);

2) 2025-01-07 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2024-12-29, apie 01.00 val., Y. M. fizinio smurto panaudojimo V. K. atžvilgiu. Dirbant ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad Y. M. fizinį smurtą naudojo ir A. K. atžvilgiu, adr. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b.l. 13-15);

3) Nukentėjusiosios V. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad V. K. parodė, kad įvykis buvo 2024-12-29, namuose. Namuose tuo metu buvo mama, jos sugyventinis Y. M., ji ir jos draugė V. M. . Patėvis buvo prieš, kad draugė V. M. nakvotų pas ją ir jau prieš tai prasidėjo konfliktas dėl to. Mama užstojo ją, nes sakė, kad turi savo kambarį ir gali ten su drauge būti. Tada patėvis išėjo parūkyti į balkoną, mama išėjo kartu ir jie ten toliau aiškinosi. Kai grįžo iš balkono, nuėjo pas juos į kambarį ir dar kartą paklausė, ar gali draugė nakvoti. Mama pasakė, kad ji nieko prieš, patėvis pasakė, kad prieštarauja. Paklausė, kodėl jis nesutinka, o jis pasakė, kad dėl prieš tai įvykusio konflikto su ta drauge. Pasakė, kad neturi draugų, kad jai svarbu su kuo nors bendrauti. Tada patėvis sutiko, kad ta draugė ateitų ir nakvotų. Kai draugė atvažiavo, viskas buvo gerai, jos išėjo pasivaikščioti, paskui grįžusios žaidė stalo žaidimus. Kažkuriuo metu išgirdo, kad Y. M. kažkur išėjo ir grįžo su „Coca Colos“ buteliu. Pasiūlė „kolos“ mamai, bet mama atsisakė. Tada Y. M. sėdėjo ir gėrė „kolą“ vienas. Kai jis išėjo parūkyti, mama užuodė alkoholio kvapą. Pradėjo ieškoti ir rado paslėptą litrinį degtinės butelį, kuris buvo beveik visas išgertas. Mama butelį paslėpė. O grįžęs iš balkono, Y. M. pradėjo ieškoti ir kai mama paklausė „ko ieškai?“ pasakė, kad degtinės. Buvo jau apie 23 val. ir parduotuvės nedirbo, tada Y. M. užsisakė per taksi, kad jam atvežtų degtinės. Kai atvežė, sėdėjo ir gėrė atvirai virtuvėje. Išgėręs patėvis būna agresyvus, todėl mama jo nekalbino, paliko ramybėje vieną. Jis kalbėjo telefonu su draugais, o mama jo visai nekalbino, į jo nelogiškus klausimus atsakinėjo tolerantiškai, ramiai, ruošėsi miegoti. Patėvis tą degtinės butelį išgėrė vienas. Jos su drauge buvome pas ją kambaryje, pas mamą ir jos draugą buvo televizorius įjungtas, todėl jokio triukšmo nesigirdėjo. Po kurio laiko išgirdo mamos riksmą. Nubėgo į kambarį ir atbėgo draugė iš paskos. Patėvis gulėjo ramiai, o mama pasakė, kad jis jai trenkė, o Y. M. sakė, kad jos nepalietė. Su mama esame labai artimos, todėl patikėjo, kad ji sako tiesą. Mama pasakė, kad kviestume policiją, buvo labai susijaudinusi. Tai buvo jau antras kartas, kai Y. M. pakelia prieš mamą ranką. Patėvis tuo metu lyg ir aprimo, ir jos su drauge grįžo į savo kambarį. Mama prieš tai buvo pasiėmusi tokį metalinį indą ir laikė apsiginimui. Tada vėl išgirdo riksmą, mama pasakė, kad jai laužo pirštus, nes tą metalinį indą sugriebė kartu su jos rankomis. Kai atbėgo į kambarį, mama buvo vienoje lovos pusėje, patėvis kitoje, ji atsisėdo per vidurį ir bandė juos išskirti. Mama buvo pradėjusi gindamasi spardyti patėvį. Kai patėvis aprimo ir atsistojo, ji irgi atsistojo. Tada jis ją sugriebė ir pastūmė labai stipriai ir ji nugriuvo už lovos į tokį siaurą tarpą. Viską matė jos draugė. Ji iškvietė policiją. Mama pradėjo rinkti daiktus, dokumentus, pinigus, nes suprato, kad reikia išeiti. Pasiėmė šuniuką, nes patėvis galėjo jį užmušti. Kai atvažiavo policija, jos laukė lauke. Tada su tuo pareigūnu, kuris mokėjo rusiškai, pakilo į butą. Y. M. viską neigė. Vienas pareigūnas laukė apačioje, o su kitu bendravo Y. M.. Y. M. bandė išprašyti, kad jį paliktų namuose. Baigėsi tuo, kad abu pareigūnai užlipo į butą, paprašė susirinkti daiktus ir išvežė Y. M. į policiją. Kai ją patėvis pastūmė, pasitempė peties raiščius. Ranką skaudėjo apie savaitę. Tuo metu, kai pastūmė, skausmo nejuto, nes buvo šoko būsenoje. Tuo metu labiau rūpėjo mama, kuriai buvo prakirsta lūpa. Skausmą pajuto vėliau. Daugiau su mamos draugu nebendravo. Jis iš karto norėjo pakalbėti su mama, atsiprašyti, norėjo susitaikyti. Kai po pastūmimo krito, griūdama atsitrenkė galva į sieną ir trenkėsi dešine puse, užsigavo dešinę ranką ir dešinės kojos klubą. Y. M. ją pastūmė, suėmęs už žastų. Įvykis buvo namuose – bute, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kraujosruvos ant kairės šlaunies ir ant kairės kojos kelio atsirado to paties įvykio metu. Galėjo užsigauti į kietą lovos kraštą, kai nukrito po pastūmimo. Iš karto po to įvykio, emociškai jautėsi normaliai, bet kai po 3 valandų jį paleido ir grįžęs pradėjo daužyti duris naktį, buvo labai išsigandusi. Jaučiasi gerai, kai jo šalia nėra. Jeigu jis kažkur netoli, nerimauja. Kai ateidavo svečiai, patėvis dažnai sakydavo, kad jis niekada nepakeltų rankos prieš moterį ar vaiką. Ir niekas negalėjo patikėti, kad jis taip pasielgs. Bet jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir galėjo nesuprasti ką daro. Jai padaryta žala yra nedidelė. Norėtų, kad jai moralinė žala būtų atlyginta pinigais, nes atsiprašymas nieko nepakeis. Žalą vertina 1500 eurų. (1 t., b.l. 89-91).

4) 2025-01-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nustatyta, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 8 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 106);

5) 2024-12-30 Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, iš kurių matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) aukštų šviesiai (duomenys neskelbtini) spalvos daugiabutis. Užėjus į daugiabutį ir užlipus į (duomenys neskelbtini) aukštą, po dešine puse matosi tamsiai rudos spalvos medines durys, pro kurias patenkama į buto koridorių. Paėjus koridoriumi iki galo po kaire puse matomos šviesiai rudos spalvos medinės durys, šalia kurių, po kaire puse yra įvykio vieta. Užėjus pro minėtas duris, patenkame į miegamąjį, kuriame prie sienos, šalia komodos, taip pat yra įvykio vieta. Miegamajame po dešine puse yra dvigulė lova, po kaire puse prie sienos matome tamsiai rudos spalvos medinė komoda, ant kurios televizorius, kambario gale, prie lango, prie kairės sienos, stovi pilkos spalvos sofa, o kambario gale, prie lango po dešine puse, stovi papuošta eglutė. Kambaryje pridėta ir kitų buityje naudojamų daiktų. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (1 t., b.l. 18-25);

6) Nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad ji parodė, kad ji turi sugyventinį Y. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyvena keturis mėnesius, veda bendrą ūkį. Kartu su jais gyvena jos nepilnametė dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Butas kuriame gyvena yra nuomojamas. 2024-12-29, jie buvo namuose, ji dukra ir jos sugyventinis. Pas jos dukrą atėjo draugė V. M. , kuriai (duomenys neskelbtini) metų, mergaitės nuėjo pas save į kambarį. Po kiek laiko sugyventinis išėjo į parduotuvę ir nusipirkęs pasinešė butelį degtinės. Jis vienas ją išgėrė. Po to apie 21 valandą su trupučiu jis vėl nuėjo į parduotuvę ir dar nusipirko vieną butelį degtinės, kurį taip pat išgėrė. Tada jis pasakė, kad yra neblaivus. Ji jam liepė eiti miegoti. Jis iš pradžių nepakluso ėmė jai dėl visko priekaištauti. Po to jis atsigulė, o ji gulėjo šalia ir žiūrėjo televizorių. Staiga jis atsisuko į ją ir kumščiu vieną kartą sudavė į pilvą. Ji sušuko iš skausmo ir paklausė, ką tu darai. Tada į kambarį atbėgo dukra su drauge. Ji joms liepė grįžti į kambarį. Sugyventinis atsigulė. Po to vėl jis atsisuko į ją ir delnu sudavė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į veidą. Ji vėl ėmė šaukti iš skausmo. Atsikėlė. Tada į kambarį vėl atbėgo dukra. Ji atsistojo tarp jų ištiesusi rankas ir norėjo jas nuraminti, išskirti. Tada jis čiupo jos dukrą už pečių ir stipriai pastūmė į sieną. Dukra krisdama susižalojo galvą ir dešinę ranką. Ji labai išsigando ir paprašė V. M. s iškviesti policiją. Ji taip ir padarė. Atvykus policijai jos sugyventiniui buvo išduotas orderis. Jos greitosios pagalbos nekvietė, nes jai nebuvo kokių akivaizdžių sužalojimų, o dukra pasakė, kad jai galvos neskauda, o tik maudžia ranką, tačiau dėl to jos į medikus nesikreipė. Tai pirmas kartas, kada sugyventinis prieš jas smurtauja. Prieš tai buvo tik žodiniai konfliktai. Ji pageidauja, kad sugyventinis gyventų atskirai nuo jos. (1 t., b.l. 28-31); Nukentėjusioji A. K. papildomai parodė, kad savo parodymus tvirtina. Papildomai paaiškina, kad visas įvykis įvyko per 5 minutes laiko, viskas įvyko labai greitai. Šiuo metu jos sugyventinis Y. M., gyvena atskirai, išsinuomojo būstą adr. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), buto nežino. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Prašo Y. M. nubausti įstatymo nustatyta tvarka dėl jos ir jos dukros V. K. atžvilgiu fizinio smurto panaudojimo. (1 t., b.l. 32-34); Nukentėjusioji A. K. papildomai parodė, kad ankstesnėse apklausose netiksliai nurodė įvykio aplinkybes, nes buvo susijaudinusi, išsigandusi. Sužalojimas jai dešinės plaštakos IV piršte atsirado po to, kai sugyventi Y. M. jai delnu gulinčiai lovoje sudavė į galvą ir į veidą, ji atsisėdo ant lovos , paėmė nuo šalia esančio stalelio vazelę, ir pasakė, kad jis jos neliestų, nebemuštų. Vazelę laikė dešinėje rankoje, ja smūgių Y. M. nesudavė. Y. M. suėmė ranka, nepamena kuria, jos dešinę ranką, kurioje buvo vaza, labai stipriai spaudė ir suko, ji juto didelį skausmą dvi paras laiko, jai IV dešinės rankos piršte atsirado kraujosruvos. Sužalojimai abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje jai galėjo atsirasti, kai Y. M. pastūmė stipriai dukrą V. K., ji atsitrenkė į kambario sieną. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, bandė atsikelti, bėgti prie dukros, ją gelbėti, kad Y. M. nepanaudotų didesnio smurto jos atžvilgiu. Y. M. jai rankomis sugriebė už kojų, tiksliai už kurių vietų ji pasakyti negali, nes buvo šoko būsenoje, tačiau turbūt už tų, kur yra sužalojimai, nes iki šio įvykio pas ją jokių sužalojimų ant kūno nebuvo. Policija pas ją atvyko 2024-12-29, apie 1 val., iš karto po įvykio. Y. M. įteikė smurto artimoje aplinkoje orderį, ji su juo sutiko, akivaizdžių sužalojimų kraujosruvų iš karto po įvykio nebuvo, jie atsirado tik panašiai po paros laiko. Kadangi ji įstatymų nežinojo, nežinojo kaip elgtis šioje situacijoje, atvykę pas ją vaiko teisių apsaugos specialistės jai paaiškino, kad ji dėl smurto panaudojimo atvejo tiek jos, tiek jos dukros V. K. atžvilgiu kreiptųsi pareiškimu į policiją, ką ji ir padarė sekančią dieną, t.y. 2024-12-30, ji pati atvyko į policijos įstaigą ir parašė pareiškimą. (1 t., b.l. 35-38);

7) 2025-01-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nustatyta A. K. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos IV piršte, abejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 5 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 57);

8) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Panevėžio vaiko teisių apsaugos pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad su V. M. bendravo specialistė. V. M. specialistei papasakojo, kad matė kaip V. K. mamos (A. K.) kaip ir sugyventinis tiesiog sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Ir tada jos nusprendė pažaisti kortom su V. K. (V. K.). Ten žaidė, žaidė, po to jis nusprendė prisijungti. Jie dar turi šunį, iš pradžių jis ten glostė, glostė tą šunį, o tada jis iš niekur nieko tiesiog trenkė tam šuniui per snukį. Po to jis vėl nuėjo į virtuvę, trumpai pagėrė ir po to nuėjo į kambarį. Jos toliau žaidėm ir girdėjo kažką jie (V. K. mama ir jos sugyventinis) ten ar kalbasi ar pykstasi kažkas tokio. Po to jos po kiek laiko girdėjo tokį mušimą, ar klyksmą, keletą kartų. Jos išsigando. Po to jau gal ar ketvirtas kartas buvo ir jos nuėjo žiūrėt į kambarį, nes ten jau labai garsiai buvo. Ir žodžiu V. K. mama gulėjo ant lovos ir vos neverkė, nes kaip pasakojo ji rankose laikė kažkokį metalinį indą vaisiams sudėt ir tas sugyventinis paėmė tą metalinį indą ir pradėjo jį sukt su jos pirštais kartu, nes užstrigę tenai. Jis pradėjo aiškintis, kad jis nieko nedarė, kas jai yra tai mamai. V. K. mama iš agresijos pradėjo tą sugyventinį kaip ir draskyt, bandyt. Tada V. K., nu ji ją taip vadina, juos bandė išskirti stovėdama ant lovos ir tas sugyventinis iš pykčio paėmė tą V. K., pakėlė ir iš visos jėgos tiesiog į žeme trenkė. Ji tiesiog stovėjo ir žiūrėjo išsigandusi, jai tokia pirma situacija buvo, jai rėkė V. K. ir mama V. K., kad iškviestų policiją. Ji iškvietė. Po to jis užsidarė kambary, jos pasiėmė visus daiktus, raktus, dokumentus, šunį, nes būtų jis tą šunį tikrai primušęs. Nu ir sakė, kad pasitiksim apačioj policiją ir tiesiog nusileido. Užrakino jį bute. Nu ir vėliau apačioj sutiko policiją ir aiškino viską. Policija išrašė orderį ten jam ar ką, išvežė jį. (1 t., b.l. 176-177);

9) 2025-03-27 Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Skambinusi V. M. operatorei nurodo, kad draugės patėvis smurtauja draugės ir jos mamos atžvilgiu (1 t., b.l. 124-126).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis Y. M. pilnai pripažino kaltinime nurodytas veikas. Be paties kaltinamojo parodymų, jo padarytas veikas patvirtina ir kiti byloje išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios A. K. pareiškimo bei apklausos protokolai, nukentėjusiosios V. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, specialistų išvados dėl nukentėjusiosioms nustatytų sužalojimų, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Byloje pilnai įrodyta, kad Y. M. 2024 m. gruodžio 29 d., apie 00.30 val., konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K. - kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, po to delnu sudavė po vieną smūgį į galvą ir veidą, ranka suėmė jos dešinę ranką ir stipriai spaudė bei ją suko, po to rankomis griebė jai už kojų, taip A. K. padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos IV - ame piršte, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Taip pat pilnai įrodyta, kad Y. M., toje pačioje vietoje, praktiškai tuo pačiu laiku, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinės dukrą V. K. - suėmęs rankomis V. K. už žastų, ją stipriai pastūmė, dėl ko V. K. krisdama už lovos į tarpą, galva ir dešine kūno puse atsitrenkė į sieną, o kaire kūno puse - į lovos kraštą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje – nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Veikos kvalifikuotos teisingai, yra nusikalstamos, už jų padarymą Y. M. taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 str. nurodo, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad Y. M. teisiamas dėl 2 nusikalstamų veikų padarymo, kas rodo, kad Y. M. neatitinka sąlygų nurodytų BK 40 str.

Byloje buvo gautas A. G. prašymas dėl kaltinamojo Y. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad galimas laiduotojas A. G. yra Y. M. darbdavys, nepriekaištingos reputacijos – neteistas bei neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gerai charakterizuojamas todėl atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus (2 t., b.l. 89-90). Teismo posėdyje apklaustas A. G. nurodė, kad su Y. M. bendraujantis tik darbe, po darbo valandų nebendraujantis (2 t., b.l. 180). Teismui patikrinus A. G. baustumą nustatyta, kad A. G. 2025 m. administracine tvarka baustas 6 kartus (2 t., b.l. 171-174), kas rodo, kad asmuo dažnai daro teisės pažeidimus, iš pažeidimų išvadų nedaro. Nors A. G. teigė jog didžiąją dalį teisės pažeidimų padarė ne jis, o kiti asmenys (jo įmonės turi 4 automobilius, kurias važinėja ir kiti asmenys), bei, kad tiesiog „prisiėme“ kitų asmenų pažeidimus, tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Taip pat įvertinus tai, kad J. G. su kaltinamuoju bendrauja tik darbe, teismui kyla abejonių ar minėtas asmuo gali daryti teigiamą įtaką Y. M.. Darytina išvadą, kad A. G. negali būti laikomas asmeniu turinčiu teismo pasitikėjimą bei galinčiu daryti teigiamą įtaką Y. M..

Įvertinus visų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra sąlygų visumos, leidžiančios Y. M. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmių skyrimas, civiliniai ieškiniai, kiti bylos klausimai

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, veikos aplinkybes. Kaltinamasis padarė 2 nesunkius nusikaltimus. Kaltinamojo padarytos veikos yra smurtinės, tyčinės, baigtos; padarytos artimoje aplinkoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis atlygino dalį padarytos žalos. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis ankščiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 22), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d. 4 d. pagrindais, dalinio sudėjimo būdu. Remiantis tuo, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Y. M. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 63). Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad ji civilinio ieškinio atsisako. Teismas priima A. K. ieškinio atsisakymą ir proceso dėl A. K. civilinio ieškinio nutraukia. Nukentėjusioji nurodė, kad Y. M. yra atlyginęs 200 Eur neturtinės žalos, ir prašo šią neturtinę žalą užskaityti dukros V. K. civiliniame ieškinyje.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį 1500 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo (civilinį ieškinį pateikė nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė K.Rutkauskienė). Nukentėjusiosios V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, tyčios formą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos buvo sužalota – jai padarytos poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje. Dėl padarytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikatą ir sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji yra nepilnametė, lengvai pažeidžiama tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Įvykio aplinkybės sukėlė ne tik fizinius sužalojimus, tačiau akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veikos nukentėjusioji patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie gali turėti įtakos ir nepilnamečio tolimesniam vystymuisi. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kaltinamasis veikė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos aplinkybes bei pobūdį, tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį pilnai. Teismas mano, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga. Iš civilinio ieškinio sumos išminusuojama kaltinamojo atlyginta neturtinės žalos dalis – 200 Eur. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos padengimo. Nukentėjusiajai V. K. priteistų lėšų tvarkytoja, iki nukentėjusiosios pilnametystės, uzufrukto teise paskirtina jos atstovė pagal įstatymą A. K..

Proceso išlaidas sudaro Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms A. K. (845,83 Eur, 2 t., b.l. 188-190) bei nukentėjusiajai V. K. (875 Eur, 2 t., b.l. 191- 194), viso – 1720,83 Eur. Minėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo – Valstybei.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas turintys reikšmės bylai tirti – CD su nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugomass byloje (1 t., b.l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Y. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2 veikos) ir paskirti jam šias bausmes:

- Už BK 140 str. 2 d. nurodytos veikos padarymą (A. K. nežymus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

- Už BK 140 str. 2 d. nurodytos veikos padarymą (V. K. nežymus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Paskirtas bausmes BK 63 str. 1 d. 4 d. pagrindais subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti Y. M. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Y. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Procesą dėl A. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš Y. M. nukentėjusiajai V. K. 1300 Eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos padengimo. Nukentėjusiajai priteistų lėšų tvarkytoja, iki nukentėjusiosios pilnametystės, uzufrukto teise paskirti jos atstovę pagal įstatymą A. K..

Priteisti iš Y. M. 1720,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms) Valstybei.

Y. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – CD su nukentėjusiosios V. K. apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.