Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 straipsnio 2 dalį - 6 metų, 178 straipsnio 2 dalį - 4 metų, 278 straipsnio 2 dalį - 7 metų, 105 straipsnio 2, 7, 8,11,12 dalis - mirties bausme, pritaikius BK 42 straipsnio 1 dalį, BK 43 straipsnį subendrinus su 1993 m. kovo 26 d. nuosprendžiu - mirties bausmė, vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 1998 m. rugpjūčio 26 d. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. gruodžio 8 d. Kalėjime nuteistasis atliko 22 metus 12 dienų bausmės.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo V. M. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis su administracijos atstovais stengiasi būti taktiškas, bendraudamas išlaiko atstumą. V. M. nebendraujantis, uždaro būdo, mąstymas abstraktus. Stengiasi nerodyti savo emocijų, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų, dažnai klaidingai įsivaizduoja gyvenimo reiškinius. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais riboti, tarp nuteistųjų autoriteto neturi, o kriminalinės subkultūros tradicijas priima kaip gyvenimo būdą. Santykiai su šeima nutrūkę. Nuteistojo interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu, buityje tvarkingas. Laisvalaikiu nuteistasis žiuri televizijos laidas, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą. Nedirba, darbas siūlytas nebuvo. Išsilavinimas 8 klasės, nesimoko, teigia, kad turimų žinių jam pakanka. Dalyvauti Socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse atsisako. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirtos 3 nuobaudos: 2003 m. lapkričio 4 d. grubus elgesys - papeikimas; 2011 m. kovo 1 d. nevykdė reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius - draudimas iki 1 mėn. pirkti maisto produktus; 2014 m. kovo 26 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus - papeikimas. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu 12 kartų paskatintas. Savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta dalinai, vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. Individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja aktyviai, noriai kalba apie gyvenimą laisvės atėmimo vietose, kriminalinės subkultūros tradicijas. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja pasyviai. Nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis V. M. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Pagal Psichologinės tarnybos pateiktą išvadą V. M. būnant įstaigoje jo elgesys ir emocinė būsena nereikalavo išskirtinio dėmesio ir jam priežiūros ypatumai nebuvo taikyti. Psichokorekcijos užsiėmimuose nuteistasis nedalyvavo, į psichologus nuteistasis nesikreipė bei neparodė iniciatyvos. Pataisos įstaiga teikia medžiagą perkelti V. M. iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis V. M. jam nuosprendžius skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį – 22 metus 12 dienų, – atliko kalėjime, todėl darytina išvada, kad V. M. atitinka vieną iš formaliųjų sąlygų dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, tai yra, teikimo nagrinėjimo dieną jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, būtina atsižvelgti ir į saugumo reikalavimus, t.y. nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais, kad jo perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos V. M. charakteristikos matyti, jog V. M. vertinamas gerai (minėta charakteristika iš esmės yra perrašyta pažodžiui ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikime). Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo taikant OASys metodiką atlikti nepavyko dėl nuteistojo atsisakymo. Psichologinės tarnybos specialistų iniciatyva V. M. buvo supažindintas su galimybe dalyvauti psichokorekcinėse programose, tačiau psichokorekcijos užsiėmimuose nedalyvavo, iniciatyvos kreiptis į psichologus neparodė. Nuteistasis nebuvo įrašytas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą“.

Iš asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo tris kartus baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, taip pat buvo skatintas 12 kartų, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina ir tai, kad paskutinės nuobaudos: 2011 m. kovo 1 d. nevykdė reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius; 2014 m. kovo 26 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus, nuteistajam V. M. buvo skirtos, kai jis jau buvo atlikęs daugiau nei 15 metų paskirtos bausmės. Ši aplinkybė rodo, jog, nuteistasis nors ir stengiasi pakeisti savo elgesį, tačiau nuteistojo požiūris į pokyčius išlikęs pasyvus, be to jis nėra linkęs savęs vertinti kritiškai. Nepaisant to, jog teikimo svarstymo metu šios nuobaudos nėra galiojančios, tačiau pats pažeidimo faktas turi esminę reikšmę, sprendžiant apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo bausmę atlikti švelnesnio režimo laisvės atėmimo įstaigoje, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama. Tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Skiriama bausmė turi atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso. Žiūrint į bausmę šiuo aspektu, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

V. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už nusikalstamų veikų padarymą, pasireiškusių savanaudiškumu, smurtu, sukėlusių neatitaisomas pasekmes – kitų žmonių gyvybės atėmimą. Nuteistasis V. M. dar iki Kauno apygardos teismo 1998 m. balandžio 20 d. nuosprendžio buvo ne sykį teistas. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis atsisakė atlikti pakartotinį nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, teismas negali išsamiai vertinti jo elgesio pasikeitimų, nors kita vertus, tai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į savo elgesio vertinimą, nenorą socializuotis ir keistis. Tokį V. M. požiūrį liudija ir tai, jog jis atsisako dalyvauti Socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, nesimoko, nedirba, aktyviai bendrauja tik apie gyvenimą kalėjime ir kriminalinės subkultūros tradicijas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismas daro išvadą, jog V. M. pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, – tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo sušvelninti pastarajam atliekamos bausmės režimo sąlygas bei perkelti jį į pataisos namus. Teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigose tebeegzistuojančią kriminalinę subkultūrą, taip pat į tai, kad, kaip matyti iš teismui pateiktos V. M. charakteristikos, jis minėtą subkultūrą priima kaip gyvenimo būdą, yra tos nuomonės, kad nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus tiek jam pačiam, tiek kitiems nuteistiesiems.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo sušvelninti V. M. laisvės atėmimo bausmės režimą, t. y. perkelti jį iš kalėjimo į pataisos namus, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutaria:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. M. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.