Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius bei konfiskuoti automobilį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2024 m. spalio 25 d., apie 23.42 val., (duomenys neskelbtini), ties nusukimu link (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FIAT DOBLO, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio kvito parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šiuo metu Sodros duomenimis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-75), šiuo metu skiriasi su žmona, bylos duomenimis praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 63-67), pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės specialios teisės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir turto konfiskavimas. 2022 m. vasario 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l. 64-65). Administracine tvarka per vienerius metus baustas už KET pažeidimą ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 68-71). Byloje duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant artimą vidurkiui jo terminą, t. y. 75 parų arešto. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi R. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 50 parų arešto.

Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, svarsto ir galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Šiuo atveju, įvertinus tai, kad R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, teismas neturi informacijos, kad būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai R. Š. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą arešto bausmę atidėti artimą maksimaliam laikotarpiui, t. y. 8 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti šiuos įpareigojimus, t. y. dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio (BK 75 str. 1, 4 d., 6 d. 5, 6 10 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti R. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Fiat Doblo“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 785 Eur konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,21 promilės), savo kaltę pripažino viso proceso metu, nustatyto neblaivumo neginčijo. R. Š. dirba, praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu jam buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams bei turto konfiskavimas. 2022 m. vasario 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Administracine tvarka baustas už KET pažeidimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę skirti 5 metams, motyvuodama tuo, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis R. Š. žinojo šios nusikalstamos veikos padarymo pasekmes, todėl ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio (b. l. 114).

Teismo vertinimu, kaltinamajam nustatytinas baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 3 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, atsižvelgus į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą ir į tą aplinkybę, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu jau buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, už analogiškos veikos padarymą. Teismas įvertina ir veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis važiavo Vilniaus mieste pavakario metu, važiavo maršrutu kur eismas visada yra gana intensyvus. Nėra abejonių, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju 3 metų 6 mėnesių terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 29 d.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad R. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo R. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – valdytojas UAB (duomenys neskelbtini), savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Fiat Doblo“, 2022 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 18 785 Eur (b. l. 23). Teismas nenustatė pagrindų abejoti tokia aptariamos transporto priemones verte.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Kaltinamasis R. Š. teigė, kad tokios sumos išmokėti neturi galimybių (b. l. 111-115)

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Teismas, spręsdamas, ar proporcinga konfiskuoti iš R. Š. visą automobilio „Fiat Doblo“ vertę atitinkančią pinigų sumą (18 785 Eur) atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes:

1) kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį darbo dienos (penktadienio) metu vakare Vilniaus mieste, važiavo iš Baltupių mikrorajono, Jeruzalės, Olandų gatve (kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų) link Aukštojo Pavilnio, kur eismas visada būna pakankamai intensyvus.

2) R. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiuo nuosprendžiu jam skiriama kriminalinė bausmė, įvertinus tai, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nes anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos veikos padarymą.

3) R. Š. anksčiau neteistas, netrauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkščių KET nusižengimų darymą.

4) Turi pastovią gyvenamąją vietą, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad butas priklauso bendrosios nuosavybės teise kartu su žmona. Nepilnamečių vaikų nėra. Dirba, nurodė, kad pajamos po mokesčių vidutiniškai nuo 800 iki 1000 eurų per mėnesį (b. l. 113). Pateikta pažyma iš darbovietės, iš kurios matyti, kad darbdavio išmokamos sumos svyruoja nuo 1200 Eur iki 1440 Eur (b. l. 110). Byloje matyti, kad R. Š. finansinė padėtis stabili.

5) turto konfiskavimas negali būti prilyginamas papildomai bausmei – baudai.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas R. Š. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties (teismui nepateikta duomenų, kad R. Š., darbingo amžiaus, turtinė padėtis yra itin sunki, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių negali (tik iš dalies gali) dirbti ir gauti atitinkamų pajamų ir pan.), jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

R. Š. nurodyta aplinkybė, kad automobilio konfiskuotinos turto vertės išieškojimas bus didelė finansinė našta jam, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės apimties negalima teikti prioritetą tik kaltinamojo interesams, o būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad kaltinamasis patirtų pakankamus suvaržymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad R. Š. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. Š. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 785 Eur.

Kaltinamajam R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 39-50) – paliktinos nepakeistomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant R. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš R. Š. konfiskuotino turto – automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 785 Eur (aštuoniolika tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų).

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. Š. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: bylos numeris, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.