Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. B., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 str. buvo kaltinamas tuo, kad viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį (duomenys neskelbtini) teismą dėl jo veiklos vykdant teisingumą, t. y. siekdamas paniekinti, pažeminti (duomenys neskelbtini) teismą, 2008-04-08 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė ir 2008-05-13 (duomenys neskelbtini) teismui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o jo nuorašą (duomenys neskelbtini) pirmininkui, kuriame, be kito teksto, nurodė ir tokius teiginius: „(duomenys neskelbtini) teismas, prievarta, kėsindamasis ir griaudamas konstitucinę santvarką, vykdo įstatymuose nenustatytą teisingumo formą – bylų pardavinėjimą“, „(duomenys neskelbtini) teismas parduos ir šią civilinę bylą“, „(duomenys neskelbtini) teismas sistemingai piktnaudžiauja valstybės tarnyba ir klastoja faktus procesiniuose dokumentuose bylose arba vykdo kitas apgaules ir machinacijas su prokuratūros institucija, užsiimdami turto prievartavimu ir politiniu šantažu bei teisiniu banditizmu“, „(duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas A. M. pats pardavinėja bylas ir vykdo telefoninius užsakymus iš „teisingumo ministerijos“.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nutartimi jam, to paties teismo 2012-12-05 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, į tai, kad griežtesnės kardomosios priemonės buvo taikomos ilgą laiką ir byla buvo baigiama nagrinėti teisme.

To paties teismo 2016-06-09 nutartimi A. B. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 232 str. buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, byloje esančius duomenis bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai A. B. kardomąją priemonę – suėmimą, pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, todėl tenkinti jo skundą nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. apibrėžta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.).

Iš apeliacinės instancijos teismui patiektos baudžiamosios bylos matyti, kad A. B. buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. Jo kaltę galimai įvykdžius šią nusikalstamą veiką bylą į teismą perdavęs prokuroras grindė faktiniais duomenimis, kurie buvo nurodyti A. B. įteiktame kaltinamajame akte. Todėl nėra jokių abejonių, kad spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo A. B. buvo pakankamas ir teisinis, ir faktinis pagrindas. Iš tos pačios teismo 2012-12-05 nutarties matyti, kad tyrimo metu A. B. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo pakeista į griežtesnę – suėmimą, kadangi jis piktybiškai neatvykavo į teismo posėdžius, sąmoningai vilkindavo bylų nagrinėjimą.

BPK 139 str. 1 d. nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kaip minėta, Panevėžio apylinkės teismas, atsižvelgęs į kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas, ankstesne teismo nutartimi skirtą jam suėmimą pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 121 str. 4 d.). Pažymėtina, kad ši kardomoji priemonė yra pati švelniausia kardomoji priemonė ir dažniausiai labai mažai suvaržo įtariamojo ar kaltinamojo asmens teises bei pažeidžia jo teisėtus interesus. Ją taikant A. B. teisės ir laisvės taip pat buvo varžomos minimaliai ir proporcingai jos taikymu siekiamam tikslui (efektyvaus bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui), todėl pirmosios instancijos teismas, nutarties priėmimo dieną nutaręs skirti jam rašytinį pasižadėjimą neišvykti, BPK 119, 121, 139 str. reikalavimų šiuo atveju nepažeidė.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, svarstant minėtos kardomosios priemonės skyrimo klausimą, apylinkės teismas neprivalėjo vertinti ir nevertino byloje esančių įrodymų ir nesprendė, ar tuo metu kaltinamuoju buvęs A. B. yra kaltas, ar bendrai šis baudžiamasis procesas galimas ar ne. Tai, kad 2016-06-09 nutartimi jam šis baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, savaime nereiškia, kad skundžiamos nutarties priėmimo momentu jam negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo.

Tokiu būdu, pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti kaip to prašo skundą padavęs A. B., pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.