- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-649-511-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- ir M
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš R. Š. buto epizodas) ir jam skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, uždraudžiant jam šiuo laikotarpiu bendrauti su E. K. ir M. G. bei įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti septyniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir M. G. bei E. K. , tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad bendrininkaudami kartu su M. G. ir E. K. , 2009 m. liepos 24 d. apie 2⁴⁵ val. Panevėžio m., M. G. bei D. L. padedant E. K. , veikiančiam kaip vykdytojui, t. y. šalinat kliūtis: padėdami jam pastatyti prie norimo apvogti buto lango stelažą, saugodami ar niekas nepastebėjo, kad vykdoma vagystė, E. K. akmeniu išdaužus R. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., kambario plastikinio lango stiklo paketą, tuo sugadinant R. Š. priklausantį 200 litų vertės turtą, ir taip įsibrovus į patalpą, minėtą butą, pasikėsino iš šio buto pagrobti svetimą, R. Š. priklausantį, turtą bendros 80 litų vertės, o būtent: 100 ml talpos buteliuką su vyriškais kvepalais „ZIP“ 50 litų vertės, 100 ml talpos buteliuką su vyriškais kvepalais „Vector Hugo“ 30 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.
D. L. skundžia 2010-07-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė LR BPK 20 str. reikalavimus, kas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų, kurie neva jį matė tą vakarą, prieštaringais parodymais. Nurodo, kad niekada nei jis, nei kiti kaltinamieji nepripažino dalyvavimo nusikaltime už kurį nuteistas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu figūravo nenustatytas asmuo, kurio nesiėmė nustatyti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas. Mano, kad jis apkaltintas nepagrįstai, nes jis policijos pareigūnams žinomas dėl nutrauktų jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų.
Apeliantas nurodo, kad nors ekspertai ant jo bliuzono rado pušies dalelių, tačiau to bliuzono jis jau du metus nenešioja, dėvėdavo tik eidamas grybauti, žvejoti, todėl galėjo likti dalelių nuo medžių, be to, nurodo, ekspertas nenustatinėjo, kad pušinių pastolių ir medžio pušies dalelės kaip nors skirtųsi.
Apeliantas nurodo, kad pas vieną iš kaltinamųjų rasta radijo stotelė leidžia teigti, kad jei jis būtų dalyvavęs nusikaltime, tai būtų naudojęsis radijo ryšiu, o ne telefonu. Telefono naudojimo faktas negali būti nusikaltimo įrodymu šioje byloje, be to, pas sulaikytąjį nusikaltimo vietoje E. K. mobilaus telefono nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, LR BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, D. L. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis 2009-07-24, bendrininkaudamas kartu su M. G. ir E. K. , t.y. veikdamas kaip padėjėjas, pasikėsino iš R. Š. buto pagrobti svetimą turtą.
Apeliantas D. L. ginčija dalyvavęs 2009-07-24 pasikėsinant pagrobti svetimą R. Š. turtą įsibraunant į jo butą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išvadą, jog D. L. padarė ginčijamą nusikalstamą veiką, padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą – L. K. , A. Š. , A. Š. , D. I. parodymus bei specialisto išvadą.
Apeliantas D. L. nepagrįstai nurodo, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kuriais teismas rėmėsi grįsdamas jo kaltę, yra prieštaringi. Iš teisiamojo posėdžio metu liudytojų policijos pareigūnų duotų parodymų matyti, kad liudytojai 2009-07-24 esmines įvykio aplinkybes nurodė analogiškai – įvykio vietoje kartu su kitais nuteistaisiais matė ir apeliantą D. L. . Liudytojas L. K. , teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-07-24, 1 val. nakties, M. G. , E. K. , D. L. buvo pastebėti prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo - apžiūrinėjo (duomenys neskelbtini) buto langus, L. K. ir A. Š. parodė, kad šie nuteistieji prie minėto namo atėjo nešini stelažu, kopėčiomis (t.3 b.l., 97-107). Liudytojas, policijos pareigūnas D. I. taip pat parodė, kad 2009-07-24 naktį matė po kiemą vaikščiojančius visus tris kaltinamuosius – D. L. , M. G. , E. K. (t.3 b.l., 97-107). L. K. parodė, kad matė, kaip E. K. išdaužė buto langą, po ko visi jaunuoliai pabėgo, o vėliau, po kiek laiko, prie buto grįžo M. G. ir E. K. , kuris ir pateko į butą ir buvo sulaikytas ( t.3 b.l., 97-107) .
Taip pat apeliantas nepagrįstai savo skunde teigia, kad tik policijos pareigūnų parodymais teismas grindė jo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibraunant į R. Š. butą. Tai, kad apeliantas kartu su bendrininkais pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti 2009-10-02 specialisto išvada, kuria rėmėsi teismas ir tai nurodė nuosprendyje. 2009-10-02 specialisto išvada Nr.: 11-2383(09), 11-2700 (09) nustatyta, jog ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo kopėčių ir nuo stelažo bei ant J. R. bliuzono, ant E. K. sportinių kelnių ir sportinės striukės, ant M. G. tamsiai mėlynos spalvos sportinių kelnių ir sportinio švarko, ant D. L. bliuzono yra vienodų dalelių – smulkių paprastosios pušies medienos dalelių (t. 1., b.l. 108-117). Liudytojas J. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-07-23 nuo 22 val. iki 00 val. pas jį namuose buvo E. K. , po ko abu ėjo vogti medinių kopėčių, kurias su E. K. nusinešė prie (duomenys neskelbtini) g. esančio daugiabučio ir ten palikę išsiskyrė. (t.3.,b.l. 97-107; t.2. b.l. 48-49). Taigi specialisto išvada dėl rastų vienodų pušies medienos dalelių ant E. K. , M. G. bei D. L. rūbų atitinka prieš tai aptartus liudytojų policijos pareigūnų parodymus, kad D. L. kartu su kitais nuteistaisiais buvo įvykio vietoje ir nešė steležą prie lango, per kurį įsibrovus buvo kėsinamasi padaryti vagystę. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus kartu su tuo, jog iš E. K. telefono išklotinių matyti, kad naktį į 2009-07-24, t.y. nakties metu E. K. pastoviai bendravo su M. G. ir D. L. (t.2., b.l. 104), pagrįstai konstatavo, kad D. L. , bendrininkaudamas padėjėjo rolėje, kartu su E. K. bei M. G. 2009-07-24 pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą - R. Š. butą. Visuma šių įrodymų nepalieka abejonių dėl D. L. dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.