Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. gruodžio 13 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir I. K. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (5.1.73)-A5-5072, 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-6363 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (5.1.73)-A5-5072, kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemėtvarkos projektas) bei 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-6363, kuriuo pareiškėjams pateikiama informacija dėl teritorijų planavimo dokumentų galimo keitimo ateityje, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus administracinius aktus, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą tokiu būdu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), būtų priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), ir Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane šis žemės sklypas būtų priskirtas ŽŪKK 1.2/MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą) bei įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projekto rengimui.

Faktinės bylos aplinkybės

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjams nuo 2016 m. birželio 3 d. nuosavybės teise priklauso 3,7275 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl Žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 12VĮ-1042-(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Žemėtvarkos projektą, kurio tikslas: parinkti ūkininko ūkio sodybos vietą, parinkti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietą. Projekto uždaviniai: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko ūkio sodybos statinių statybos zoną, suplanuoti kelių išdėstymą, nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietą, suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant kitos (kaimo turizmui) paskirties statinių statybos zoną. Planavimo organizatorius – I. K.

Planavimo organizatorius 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (5.1.73)-A5-5072 atsisakė išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti Žemės sklype, kadangi Žemėtvarkos projekto planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (minėta, toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto 2011 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111, bei Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (minėta, toliau – ir Specialusis planas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166, sprendiniams.

Pareiškėjai 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydami ištaisyti technines klaidas Bendrajame bei Specialiajame plane, trukdančias pareiškėjams įgyvendinti savo teises nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-6363 pareiškėjus informavo, kad pareiškėjų pasiūlymas dėl Žemės sklypo reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiūlymus dėl Specialiojo plano korektūros. Paaiškino, kad šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atlieka Bendrojo plano monotoringą ir, atsižvelgiant į monotoringo rengėjų pateiktas rekomendacijas bei nustatytas perspektyvines plėtros teritorijas, bus koreguojamas Bendrasis planas. Šiame rašte Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareiškėjams pasiūlė dalyvauti teritorijų planavimo procese.

Dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr.(5.1.73)-A5-5072 teisėtumo ir pagrįstumo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (5.1.73)-A5-5072 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) atsisakė išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projekto rengimui. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad Žemėtvarkos projekto tikslai (parinkti ūkininko sodybos vietą, parinkti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietą) ir uždaviniai (suplanuoti žemės ūkio paskirties sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną, suplanuoti kelių išdėstymą, nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietą, suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties statinių statybos zoną, suplanuoti kelių išdėstymą, nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietą), prieštarauja Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams. Teisiniu Sprendimas priėmimo pagrindu nurodytas Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktas.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai, vadovaudamiesi Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, siekia statyti naują ūkininko sodybą 3,7275 ha ploto Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu pareiškėja I. K. 2016 m. liepos 8 d. šiame Žemės sklype įregistravo ūkininko ūkį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra konstatavęs, kad joje yra nustatyta išimtis bei lengvata, kuria yra supaprastinamas teritorijos planavimo procesas, tuo pačiu supaprastinamas ir ūkininko, kaip statytojo, teisių įgyvendinimas. Tačiau ši išimtis negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo kitų teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių normų. Pažymėta, jog ta išimtimi ir lengvata galima pasinaudoti, jei toks žemėtvarkos plano rengimas neprieštarauja planuojamoje teritorijoje galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2016, p. 604-605).

Taigi, įregistravusi ūkininko ūkį, pareiškėja įgijo teisę pasinaudoti Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta lengvata, jei tai neprieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams, tame tarpe ir teritorijų planavimo dokumentams.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, 6.3 punkte nustatyta, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Taisyklių 9 punktas numato, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų. Taisyklių 23.1 punktas numato, jog pagal planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymą planavimo sąlygas pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir turi būti suderinti su to paties lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktas numato, jog jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento <...> uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.

Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, spręstina, kad Žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams (Taisyklių 37 punktas). Tuo atveju, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos (Aprašo 9 punktas). Minėtos nuostatos imperatyviai draudžia rengti Žemėtvarkos projektą, kurio sprendiniai neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. To paties straipsnio 1 dalyje pateikta bendrojo plano sąvoka, pagal kurią bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. To paties straipsnio 15 dalyje numatyta, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius. Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, jog pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Remiantis Bendrojo plano sprendinių Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžiniu, pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją Bendrajame plane pažymėtą indeksais M 4.1 ir T. Pagal Bendrojo plano sprendinius, teritorija M 4.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo ūkinių miškų sklypai. Intensyvaus ūkinio pritaikymo reglamentų subnatūralus kraštovaizdis. Šis miškų naudojimo būdas numatomas teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą bei miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą. Teritorija T – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Visų rūšių transporto, inžinerinių, energetinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos. Komunikacinės – inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai stambesnių transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai. Šios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos aptarnavimo infrastruktūros kūrimo reikalavimus. Magistraliniams dujotiekiams nustatomi atitinkami vietovės klasės vieneto apribojimai. Ekstensyviai arba intensyviai technogenizuojamos aplinkos reglamentų technologinis kraštovaizdis.

Įvertinus Bendrojo plano sprendinius ir brėžinį, spręstina, jog pareiškėjų Žemės sklypas (pagal Bendrojo plano sprendinius) yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemės sklypams. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, išskyrus įstatymuose numatytas specialias išimtis, pagal bendrąją taisyklę miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme <...> nurodyti statiniai – miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susiję įrenginiai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2016, p. 607).

Iš Specialiojo plano ištraukos matyti, jog pareiškėjų Žemės sklypas patenka į teritoriją plane pažymėtą MŪGK 1.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo ūkinio prioriteto miškingas gamtinis kraštovaizdis. Šio tipo kraštovaizdyje statyba galima tik esamų sodybų ribose.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai Žemėtvarkos projektu siekia naują sodybą, tam parenkant statybos vietą. Pareiškėjų Žemės sklypui patenkant į teritoriją, kurioje ūkininko sodybos statyba yra neleidžiama (išskyrus statybą tik esamų sodybų ribose), todėl tokie Žemėtvarkos projekto tikslai ir uždaviniai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams –Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams.

Pareiškėjai skunde akcentuoja, jog jiems nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl mano, kad nei Bendrojo plano, nei Specialiojo plano sprendiniai negali riboti ar keisti jų teise naudoti žemę pagal realią numatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.

Teismas su minėtu pareiškėjų argumentu nesutinka, kadangi pareiškėjai negalėjimą Žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį iš esmės grindžia tuo, kad savo Žemės sklype negali statyti sodybos, nors specialiajame įstatyme – Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė Žemės sklype statyti ūkininko sodybą. Kaip ir minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis numato supaprastintą teritorijų planavimo procesą, tačiau tai nereiškia, kad negali būti paisoma kitų teritorijų planavimo dokumentų (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjai negali žemės ūkio paskirties žemėje statyti ūkininko sodybos, dar nereiškia, kad jie negali naudoti Žemės sklypo pagal jo tiesioginę paskirtį – užsiimti žemės ūkio veikla. Akcentuotina, kad nei Bendrojo, nei Specialiojo plano sprendiniai nedraudžia pareiškėjams naudoti jiems priklausančio Žemės sklypo pagal jo tiesioginę paskirtį – užsiimti žemės ūkio veikla. Be to, dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje ginčo nėra.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjų argumentas, kad jie negali naudoti savo Žemės sklypo pagal jo paskirtį, laikytinas nepagrįstu.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr.(5.1.73)-A5-5072 aiškiai nurodė aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kuriomis atsisakė išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti. T. y., skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus pagrįsti jį objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Dėl 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-6363 teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydami artimiausiu metu organizuoti Bendrojo ir Specialiojo plano koregavimą, siekiant ištaisyti jame esančias technines klaidas ir pašalinti kliūtis trukdančias pareiškėjams įgyvendinti savo teises jiems priklausančiame Žemės sklype. Prašyme nurodė, kad Bendrajame ir Specialiajame plane yra padarytos techninės klaidos, kadangi pareiškėjų Žemės sklype miško nėra. Teigė, jog šiuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo tiksliai nubrėžtos ribos tarp žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-6363 (toliau – ir skundžiamas raštas, Raštas) pareiškėjus informavo, kad jų pasiūlymas dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiūlymus dėl Specialiojo plano korektūros. Nurodė, kad šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atlieka Bendrojo plano monotoringą ir atsižvelgiant į monotoringo rengėjų pateiktas rekomendacijas bei nustatytas perspektyvines plėtros teritorijas bus koreguojamas Bendrasis planas. Pareiškėjams pasiūlyta dalyvauti teritorijų planavimo procese.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti keičiami, kai valstybės ar savivaldybės institucija nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai tai susiję su viešuoju interesu, o teritorijų planavimo dokumentai koreguojami – kai nekeičiama sprendinių esmė.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 76 punkte nurodyta, jog savivaldybės bendrojo plano techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta savivaldybės bendrojo plano sprendinio esmė. Rengimo taisyklių 139.3 punkte nustatyta, jog galiojantys bendrieji planai koreguojami, kai atliekami bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: 139.3.1. bendrajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje) ir kt.

Rengimo taisyklėse nėra pateiktas specialiojo plano techninės klaidos apibrėžimas, vienok įvertinus pateiktą detaliojo plano techninės klaidos apibrėžimą, spręstina, jog pagal Rengimo taisyklių nuostatas teritorijų planavimo dokumento techninė klaida iš esmės suprantama kaip spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų neatitikimo klaida, kurią ištaisius nekinta teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, teismas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujasi šiuo techninės klaidos apibrėžimu ir spręsdamas, ar nebuvo padaryta techninių klaidų ne tik Bendrajame plane, tačiau ir Specialiajame plane.

Bendruoju ir Specialiuoju planu buvo nustatytos erdvinės teritorijos koncepcija, teritorijos naudojimo kryptys, kuriuose nustatytas teritorijų naudojimo būdas, apsaugos zonos ir kt. Įvertinęs šiuos teritorijų planavimo dokumentus (jų brėžinius), teismas sprendžia, kad juose nėra padarytų spausdinimo ar skaičiavimo klaidų, kurios įtakotų pareiškėjų Žemės sklypo priskyrimą atitinkamai teritorijos apsaugos zonai. Šiuo atveju nėra techninė klaida ir tai, kad pareiškėjų Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą priskirtas miškų ūkio sklypams, o Specialiuoju planu juose draudžiama statyti ūkininko sodybą, kadangi tokiais sprendiniais buvo nustatytas būtent toks teritorijos naudojimo režimas. Šiuo atveju, tiek Bendrajame, tiek Specialiajame plane koregavus teritorijos tvarkymo ir naudojimo ribas, kistų teritorijų tvarkymo ir apsaugos zonos, todėl iš esmės pasikeistų šių planų sprendiniai. Todėl pareiškėjų Žemės sklypo priskyrimas teritorijai – miškų ūkio sklypams, kurioje negalima ūkininko sodybos statyba (išskyrus statybą tik esamų sodybų ribose), nelaikytina techninė klaida, kurią, nekeičiant šių planų sprendinių, galėtų ištaisyti atsakovė.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti.

Pagal minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, fiziniai asmenys turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentą. Remiantis aptartomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, spręstina, jog Bendrieji ir Specialieji planai nustato teritorijos naudojimo ir apsaugos principus, tačiau jų nedetalizuoja, t. y. jie nepriskiriami vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijos konkretų naudojimo režimą nustato detalieji planai ar jiems prilygintieji planai, kurie laikytini vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių koregavimo ir keitimo iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjai neturi iniciatyvos teisės siūlyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti ne vietos lygmens teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo ar Specialiojo plano sprendinių, kuriais nustatoma teritorijos erdvinė struktūra, teritorijos, reikalavimai, apsaugos principai ir kita. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, skundžiamu raštu atsakydama į pareiškėjų 2016 m. spalio 18 d. prašymą dėl Bendrojo ir Specialiojo plano keitimo organizavimo, turėjo teisę pareiškėjus informuoti apie tai, kad pareiškėjų pasiūlymas dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiūlymus dėl Specialiojo plano korektūros bei pasiūlyti aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad skundžiamas raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Bendrąjį planą ir Specialųjį planą tokiu būdu, kad Bendrajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), būtų priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), ir Specialiajame plane šis žemės sklypas būtų priskirtas ŽŪKK 1.2/MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą, akivaizdu, jog pareiškėjai siekia, kad būtų pakeisti Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniai, o ne korektūros (techninė) klaida.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, o specialieji planai gali būti priskiriami prie individualių arba prie norminių teisės aktų, priklausomai nuo šio dokumento reguliavimo turinio, apimties ir kitų kriterijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-778/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009, 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016).

Byloje nustatyta, jog tiek Bendrasis, tiek Specialusis planas nustato teritorijos tvarkymo principus, apsaugos, kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir kt. Tai yra, minėti planai (tiek Bendrasis, tiek Specialusis) nustato tam tikrus draudimus, ribojimus ar leidimus visoje teritorijoje ar tam tikrose dalyse. Pažymėtina, jog šie nustatymai yra programinio, ne vienkartinio pobūdžio, orientuoti į ateitį, numatyti taikyti daug kartų ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Vadinasi, Bendrasis ir Specialusis planas yra norminiai administraciniai aktai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, prašyti ištirti ar pakeisti norminį administracinį aktą turi teisę tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti subjektai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-566/2009, 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1764/2013, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-1052/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjai nėra tarp subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis numato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjai) nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą.

Skundu pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę atitinkamai pakoreguoti Bendrojo ir Specialiojo plano sprendinius (pagal bylos aplinkybes, pareiškėjai iš esmės nori, kad būtų keičiami norminių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai), tačiau teismui nepateikė konkretaus prašymo ištirti Bendrojo ir Specialiojo plano nuostatų ryšium su nagrinėjama administracine byla. Kartu pažymėtina ir tai, jog šioje byloje teismui nekyla abejonės dėl Bendrojo ar Specialiojo plano sprendinių teisėtumo, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pradėti norminių administracinių aktų tyrimą.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą.

Nagrinėjamoje byloje netenkinus pagrindinių patikslinto skundo reikalavimų, t. y. nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų bei neįpareigojus atsakovę koreguoti Bendrąjį ir Specialųjį planą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai patikslintu skundu iš atsakovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjų patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų R. K. ir I. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.