Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-890-495-2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-22
Bylos Nr.: 1A-890-495-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Stasys Lemžis
Nuteistasis: D. P., S. P., A. P., A.
Nukentėjusysis: P. U., V. S., A. L.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-890/2010

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.;

2.1.15.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2010 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjams adv. Arūnui Abraičiui, Valdui Kersnauskui,nuteistiesiems D. P. , S. P. , A. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. , S. P. , A. P. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. P. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrintos ir paskirta A. P. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą.

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 11 dienų bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta D. P. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Solidariai iš S. P. , A. P. ir D. P. Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimui priteista 5759,00 Lt.

Solidariai iš S. P. , A. P. ir D. P. nukentėjusiajam P. U. priteista 473 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam V. S. - 438 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. L. - 180 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. P. , A. P. , D. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o A. P. nuteistas ir už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

2008 m. birželio 8 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, A. P. iššovus iš dujinio pistoleto ne mažiau 4 šūvių, iš jų 3 šūvius - nukentėjusiajam V. S. į nugarą, S. P. pargriovė V. S. ant žemės, spardė jį kartu su D. P. į įvairias kūno vietas, be to, D. P. sudavė V. S. 1 kartą kumščiu į veidą, dėl ko S. P. bendrais veiksmais su D. P. nukentėjusiajam V. S. dėl kraujosruvos dešinės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimo, nepilnai sugijusios dešinės girnelės pakartotinio lūžimo, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,

be to, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu S. P. parodžius į sėdintį P. U. , A. P. suėmė P. U. už kaklo, pargriovė ant žemės, gulinčiam P. U. sudavė ne mažiau 3 smūgių metaliniu vamzdžiu į galvą ir pečius, dėl ko nukentėjusiajam P. U. dėl muštinės žaizdos pakaušyje, kraujosruvos kairės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, iš chuliganiškų paskatų A. P. sudavė 1 smūgį metaliniu vamzdžiu T. C. į kaktą, dėl ko nukentėjusiajam T. C. sukėlė fizinį skausmą,

po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, iš chuliganiškų paskatų, A. P. veikdamas kartu su S. P. sudavė A. L. ne mažiau 1 karto metaliniu vamzdžiu į pakaušį ir A. L. parkritus ant žemės, A. P. su S. P. mušė rankomis ir kojomis gulintį A. L. , spardė ne mažiau 4 spyriais į šonus ir pečius, dėl ko bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. L. dėl trijų kirstinių žaizdų viršugalvyje ir galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, jis turi alibi. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis šventė savo gimtadienį draugo S. C. pirtyje T., todėl tuo pačiu metu negalėjo būti ir T. ir Z. rajone, (duomenys neskelbtini).

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas jį pripažino kaltu remdamasis nukentėjusiojo V. S. parodymais, kurie nėra nuoseklūs. 2008 m. liepos 10 d. V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad iš automobilio „VW Golf” išlipo trys S., D., A. P. . Iššovė ir šaudė D. P. . Ši, V. S. pateikta aplinkybė nepasitvirtino, nes kaltinimą palaikęs prokuroras T. J. , kaltinimą pakeitė (faktines aplinkybes) nurodydamas, kad šaudė ne D., o kaltinamasis A. P. . Nukentėjusysis P. U. aiškiai nurodė, kad įvykio vietoje matė kaltinamuosius S. ir A. P. , tačiau D. nematė. Nukentėjusieji A. L. , T. C. - D. P. įvykio vietoje nematė. Liudytojas D. U. ir kiti D. P. nematė. Apelianto įsitikinimu, pagrįstai kyla abejonės, kaip liudytojai aiškiai įvardina įvykyje dalyvavusius nuteistuosius A. P. ir S. P. , o jo nematė. Apelianto teigimu, jo alibi patvirtina liudytojas S. C. , tačiau šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai. Teismas remiasi prielaidomis, kad liudytojas S. C. jį pažįsta 11 metų, todėl galimai parodymus teisme pakeitė norėdamas padėti išvengti jam atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo S. C. gimtoji kalba yra ne lietuvių, tačiau vertėjas apklausiant pastarąjį nedalyvavo (b.t. 1, b.l. 182-183). Be to, teismas netenkino jo prašymo liudytojais apklausti R. N. , S. N. , S. C. gimines, galėjusius patvirtinti jo alibi.

Pirmos instancijos teismas, pripažinęs įrodymų šaltiniu duomenis, jų visapusiškai nepatikrindamas, apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo tariamai padaryto viešosios tvarkos pažeidimo priimdamas tik nukentėjusiojo parodymais ir prielaidomis, šiurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir nekaltumo prezumpciją. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau pirmos instancijos teismas abejonių nepašalino ir jų neaiškino kaltinamojo naudai.

Šalies argumentai

A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto nuomone, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiųjų bei liudytojų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu padarytų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, vadovavosi abstrakčiu kaltinimu, kuris prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinimas pradėjus bylą nagrinėti teisme, tiek ir vėliau jau teisminio nagrinėjimo metu buvo grindžiamas prielaidomis arba vienpusiškais nukentėjusiųjų ir jų draugų liudytojų parodymais. Teismas nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. , T. C. parodymais, kiek jie buvo reikalingi priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau visiškai nevertino šių nukentėjusiųjų parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visumos. Nukentėjusiojo V. S. parodymus kaip įrodymų šaltinį teismas vertino jo sužalojimo atveju, tačiau visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių nesiremia jo parodymais, kuris asmuo šaudė išlipus iš automobilio.

Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi liudytojo N. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-06-12 liudytojo N. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai bei juose gauti duomenys buvo gauti grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrėja buvo atvažiavusi pas jį į namus, parodė nuotraukas blankuose, ką ji rašė, liudytojas neskaitė. Tyrėja tik paklausė, ar liudytojas pažįsta asmenis, tačiau apie 2008-06-08 (duomenys neskelbtini) paplūdimyje įvykusius įvykius atpažinimo metu nieko neklausinėjo, kai tuo tarpu protokoluose yra fiksuoti ne tik atpažinti asmenys, bet ir veiksmai, kuriuos atliko apeliantas ir jo broliai S. P. ir D. P. . Apelianto teigimu, akivaizdu, kad tokiu būdu renkant įrodymus, ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių tendencingai siekė surinkti tik juos kaltinančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo vertintos ir tirtos aplinkybės apie prieš tai buvusį jo brolio S. P. sužalojimą, dėl S. P. sužalojimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nors policijai taip pat buvo pateiktas pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prijungtas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Apie tai, kad jis, S. P. , R. S. 2008-06-08 apie 00.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta jau atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau jis ir S. P. buvo apklausti tik 2008-11-10, o liudytojas R. S. – tik 2008-11-28. Apelianto nuomone, nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pas jį ar kitus nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis nebuvo atliktos kratos, tikslu surasti metalinį daiktą, kuriuo neva tai buvo sužaloti nukentėjusieji, bei ginklą, iš kurio buvo šaudyta. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma objektyviai ištirti įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo trūkumai leidžia daryti išvadą, jog jam pateiktas kaltinimas neatitinka visų įvykio aplinkybių bei jo veiksmų, tikslo, motyvo, dėl ko jis dalyvavo tą dieną įvykusiame konflikte.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs bei patvirtino jo, S. P. paaiškintas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Apelianto teigimu, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teismas taip pat nepagrįstai juos vertino kritiškai. Teismas kritiškai vertino ir S. P. parodymus, nors apie prieš tai įvykusį konfliktą, kurio metu nukentėjo S. P. , patvirtino byloje apklausti nukentėjusieji bei liudytojai.

Skunde nurodoma, jog iš bylos medžiagos matyti, kad iki aptariamo konflikto buvo sumuštas apelianto brolis S. P. , apeliantas važiavo jo pasiimti ir norėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių brolis buvo sumuštas, apeliantas nebuvo konflikto iniciatorius, jo tikslas buvo apginti brolį, jis neturėjo jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti viešąją tvarką. 2008-06-08 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje įvykęs konfliktas yra asmeninio pobūdžio, nulemtas asmeninių motyvų. Taigi, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat netinkamai pritaikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Byloje buvo pateikti nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. civiliniai ieškiniai priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teismas tenkino ieškinius iš dalies, nors pats konstatavo, jog nukentėjusieji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos padarymo dydį. Tokiu būdu teismas, apelianto nuomone, pažeidė LR BPK 115 str. 1 d. nuostatas. Spręsdamas nukentėjusiųjų ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas taip pat turėjo vadovautis civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Kita vertus, teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, pilnai neįvertino, kad patys nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriai, sumušė jo brolį S. P. , be to, nuėjus apeliantui su jais aiškintis, puolė ir jį, norėjo prieš jį vartoti smurtą.

Apelianto įsitikinimu, byloje esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybės jų pašalinti, jam negalėjo būti inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jis negalėjo būti teismo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Teismo argumentai, kuriais jis atmetė jo parodymus, juos vertino kritiškai, tik patvirtina prielaidas, kad nagrinėdamas bylą, teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiškai, o priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais.

Šalies argumentai

S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, akivaizdu, kad tokiu būdu renkant įrodymus, ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių tendencingai siekė surinkti tik juos kaltinančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo vertintos ir tirtos aplinkybės apie prieš tai buvusį jo sužalojimą, dėl jo sužalojimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nors jis ir nurodė asmenis, kurie jį sumušė, policijai taip pat buvo pateiktas pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prijungtas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Apie tai, kad jis, A. P. , R. S. 2008-06-08 apie 00.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta jau atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau jis ir A. P. buvo apklausti tik 2008-11-10, o liudytojas R. S. – tik 2008-11-28. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma objektyviai ištirti įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo trūkumai leidžia daryti išvadą, jog jam pateiktas kaltinimas neatitinka visų įvykio aplinkybių bei jo veiksmų, tikslo, motyvo, dėl ko jis dalyvavo tą dieną įvykusiame konflikte. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pats nukentėjo, buvo sumuštas, o konflikto (duomenys neskelbtini) paplūdimyje metu jis buvo tik prie automobilio ir jokiame konflikte nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs bei patvirtino jo, A. P. paaiškintas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Apelianto teigimu, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teismas taip pat nepagrįstai juos vertino kritiškai. Teismas kritiškai vertino jo parodymus, nors apie prieš tai įvykusį konfliktą, kurio metu nukentėjo būtent jis, patvirtino byloje apklausti nukentėjusieji bei liudytojai.

Skunde nurodoma, jog iš bylos medžiagos matyti, kad iki aptariamo konflikto buvo sumuštas jis, S. P. , A. P. atvažiavo jo pasiimti ir norėjo išsiaiškinti dėl kokių priežasčių jis buvo sumuštas. Apelianto teigimu, jis nebuvo konflikto iniciatorius, jis pats nukentėjo ir neturėjo jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti viešąją tvarką. 2008-06-08 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje įvykęs konfliktas yra asmeninio pobūdžio, nulemtas asmeninių motyvų. Taigi, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat netinkamai pritaikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Byloje buvo pateikti nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. civiliniai ieškiniai priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teismas tenkino ieškinius iš dalies, nors pats konstatavo, jog nukentėjusieji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos padarymo dydį. Tokiu būdu teismas, apelianto nuomone, pažeidė LR BPK 115 str. 1 d. nuostatas. Spręsdamas nukentėjusiųjų ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas taip pat turėjo vadovautis civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Kita vertus, teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, pilnai neįvertino, kad patys nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriai, jį sumušė. Tai jie, apelianto įsitikinimu, jam turėtų atlyginti patirtą žalą. Tuo tarpu jo pareiškimas dėl padarytų sužalojimų byloje paliktas be jokio procesinio sprendimo.

Apelianto įsitikinimu, byloje esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybės jų pašalinti, jam negalėjo būti inkriminuota nusikalstama veika ir jis negalėjo būti teismo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Teismo argumentai, kuriais jis atmetė jo parodymus, juos vertino kritiškai, tik patvirtina prielaidas, kad nagrinėdamas bylą, teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiškai, o priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmestinas, nuteistųjų S. ir A. P. skundai tenkintini iš dalies.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip apeliantų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai D. P. , S. P. bei A. P. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o A. P. dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas D. P. skunde nurodo, jog jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, nusikalstamos veikos padarymo metu jis šventė savo gimtadienį draugo S. C. pirtyje T., todėl tuo pačiu metu negalėjo būti ir T. ir Z. rajone, (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog apelianto nurodytas alibi nepasitvirtino. Priešingai nei nurodo apeliantas, baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog pastarasis 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. P. ir A. P. , viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tai, kad apeliantas dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką, patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. S. viso proceso metu duoti iš esmės nuoseklūs parodymai, bet ir liudytojų O. L. , O. S. parodymai.

Pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis viso proceso metu, nuo pat pirmos 2008-06-12 vykusios apklausos, nuosekliai parodė, jog į įvykio vietą automobiliu VW Golf atvažiavo visi trys P., t.y. ne tik S., A., bet ir D., taip pat nuosekliai nurodė ir tai, kad jį mušė, būtent, S. ir D. P. . 2008-07-10 pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu V. S. parodė, jog įvykio dieną į (duomenys neskelbtini) paplūdimį atvažiavus VW Golf automobiliui, iš jo išlipo S., A. ir D. P. . Atsidarė durelės ir iš karto pasigirdo šūviai, 4-5 šūviai pasigirdo iš keleivio pusės, šaudė D. P. . Jie pradėjo bėgti į ežero pusę. Kadangi jo koja buvo sugipsuota, jį greit pavijo ir iš nugaros pargriovė S. P. , po to pribėgo D. P. . Kai jis nugriuvo, pajuto daug spyrių per galvą, šonus, kojas – spyriai buvo į įvairias kūno vietas. Spardė S. ir D., kuris sudavė ir kiek smūgių, į kurias kūno vietas, jis tiksliai pasakyti negali. Jis bandė atsistoti, bet jį vėl pargriovė, kas konkrečiai jis pasakyti negali. Po antro pargriovimo buvo taip pat daug smūgių. Kai S. ir D. baigė mušti, prie jo priėjo A. P. , kuris rankoje turėjo vamzdinį raktą, norėjo trenkti, bet jis pradėjo šaukti, kad nieko nedarė. Po to vėl pribėgo D. ir su kumščiu trenkė jam į veidą, A. nuo jo jį atitraukė (b.t. 1, b.l. 102). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis taip pat parodė, jog į (duomenys neskelbtini) paplūdimį atvažiavo VW Golf automobilis, iš kurio išlipo visi trys P., atsidarė automobilio durelės ir iš karto pasigirdo iš keleivio pusės 4-5 šūviai. Jis bėgo link ežero pusės, tačiau jo koja buvo sugipsuota, todėl jį greitai S. pavijo ir iš nugaros pargriovė, po to pribėgo D. P. . Kai jis nugriuvo, pajuto daug spyrių per galvą, šonus, kojas, t.y. į visas kūno vietas. Spardė ir S., ir D., kuris iš jų į kurias kūno vietas sudavė, jis pasakyti negali. Jis bandė atsistoti ir jį vėl kažkas pargriovė. Po antro pargriovimo buvo taip pat daug smūgių. Kai jį baigė mušti, priėjo A., kuris rankoje turėjo vamzdinį raktą, jam norėjo trenkti, tačiau jis šaukė, kad nieko nedarė. Paskui vėl pribėgo D. ir kumščiu trenkė jam į veidą, A. D. nuo jo atitraukė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme, apklausiant nukentėjusįjį V. S. , buvo aiškinamasi aplinkybė, kuris iš brolių P., išlipęs iš automobilio, šaudė. Nukentėjusysis teismui paaiškino, jog jis nematė, kas tiksliai šaudė. Jis matė, kad iš keleivio pusės išlipo D., todėl sprendžia, kad jis šaudė. Jis nematė niekieno rankose pistoleto (b.t. 3, b.l. 235-236). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teigti, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir juos reikia vertinti kritiškai, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nors ir parodė, kad šaudė D. P. , tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad jis taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, kadangi matė kaip iš automobilio keleivio pusės išlipo D. bei patvirtino, kad jis nematė kas iš tikrųjų šaudė. Taigi, nukentėjusiojo parodymuose buvę prieštaravimai buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, o šių parodymų turinys leidžia kolegijai daryti išvadą, kad jis dėl aukščiau nurodytos aplinkybės sąžiningai klydo. Pažymėtina taip pat ir tai, kad pirmosios instancijos teisme, atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, nukentėjusysis dar kartą, neabejodamas patvirtino, jog jį mušė D. ir S. P. . Nukentėjusysis V. S. parodė, jog jis D. P. tikrai nesumaišė su kuo nors kitu (b.t. 3, b.l. 244).

Aplinkybę, jog įvykio vietoje kartu su S. bei A. P. buvo ir jų brolis D. P. , be nukentėjusiojo V. S. parodymų patvirtina ir liudytojų O. S. , O. L. parodymai. Iš liudytojos O. S. , kuri buvo kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog ji su A. L. po šūvių nubėgo link ežero. Muštynių metu ji girdėjo kaip šaukė D., sakė „D. ateik čia”. Šaukė D. P. vardu (b.t. 3, b.l. 237-238). Tuo tarpu liudytoja O. L. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji įvykio dieną su draugais buvo (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, prie suoliuko. Po kurio laiko nuo savivaldybės aikštelės išgirdo šūvius, prasidėjo sąmyšis, pradėjo rėkti, bėgti, girdėjo dūžtančius butelius. Jos automobilis buvo aikštelėje, todėl ji nuėjo link jo. Savo automobilyje ji pamatė sėdintį D.. Deividas paklausė, ką ji čia daro, po to išlipo iš mašinos ir nubėgo, o ji išvažiavo. Liudytoja O. L. kategoriškai patvirtino, jog tai buvo būtent D. P. (b.t. 3, b.l. 239). Analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su D. P. metu (b.t. 2, b.l. 200-201, b.t. 3, b.l. 3-5). Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtos liudytojos turėjo pagrindą D. P. apklabėti.

Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje kritiškai vertinti liudytojo S. C. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Minėto liudytojo parodymai ne tik, kad prieštarauja aukščiau išdėstytiems nukentėjusiojo V. S. bei liudytojų parodymams, bet, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ir neatitinka jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog D. P. pas jį švęsti gimtadienio atvažiavo 2008 birželio 8 d. apie 18 val. Birželio 7 d. D. buvo užsukęs pas jį po pietų ir jie tarėsi dėl pirties birželio 8 d., jo gimtadienio proga (b.t. 1, b.l. 182-183). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas savo parodymus iš dalies pakeitė ir nurodė, jog D. P. savo gimtadienio pas jį atvažiavo švęsti 2008 m. birželio 7 d. po 17.30 val. Liudytojas kaip savo parodymų keitimo priežastį nurodė tai, kad dienas supainiojo pareigūnai. Be to, nurodė, jog jo parodymus gali patvirtinti R. N. , S. N. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P. 2008-11-14 vykusios apklausos metu parodė, jog jis, būdamas pas S. C. namuose, jo giminaičių nematė, su jais nebendravo, jis nežino ir ar jie jį matė ar ne, kadangi pastarieji gyvena pirmame aukšte, o S. C. antrame aukšte ir turi atskirą įėjimą. Apeliantas taip pat nurodė ir tai, kad pirtyje maudėsi tik su S. C. . Beje, pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas naujus liudytojus S. C. tėvus, brolį, neva galinčius patvirtinti jo alibi, jog įvykio dieną jis buvo pas S. C. ir šventė savo gimtadienį, nurodė pirmosios instancijos teisme, suteikus jam paskutinį žodį (b.t. 3, b.l. 245), o po to savo apeliaciniame skunde, t.y. jau po to, kai šiuos liudytojus teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojas S. C. . Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo byloje liudytojais apklausti R. N. , S. N. .

Nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, jog liudytojo S. C. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo, liudytojas S. C. jį apklaususiam pareigūnui nurodė, jog jis moka lietuvių kalbą, tai patvirtino protokole ir savo parašu. Be to, apklausos protokole liudytojas ne tik jį pasirašė, bet ir lietuviškai raštu patvirtino, jog protokolas surašytas teisingai, jis jį perskaitė ir papildymų neturi (b.t. 1, b.l. 182-183).

Apelianto D. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jo įvykio vietoje nematė nukentėjusysis P. U. , nukentėjusieji A. L. , T. C. , liudytojas D. U. , teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia to, kad apeliantas 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) paplūdimyje buvo, veikdamas kartu su broliais S. ir A. P. , viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku buvo daug jaunimo, kurie buvo susiskirstę grupelėmis ir stovėjo, sėdėjo skirtingose vietose, t.y. kas buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, kas sėdėjo paplūdimyje pavėsinėse, kas iš viso buvo prie ežero, prie savivaldybės pastato. Apelianto nurodyti nukentėjusieji P. U. , T. C. , liudytojas D. U. , pagal jų parodymus, buvo kartu, jie sėdėjo pavėsinėje prie seniūnijos, prie jų buvo priėję S. ir A. P. , tuo tarpu A. L. buvo kitoje paplūdimio vietoje, jis po išgirstų šūvių kartu su broliu D. L. buvo už savivaldybės pastato, brolis po šūvių nuėjo pirmas pažiūrėti, o paskui nuėjo ir jis. Gi V. S. , kurį būtent ir mušė D. P. , su G. P. , O. S. , A. L. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir šnekučiavosi, kai atvažiavo VW Golf automobilis, sustojo nuo jų maždaug 5 metrų atstumu, išlipo iš jo broliai P. ir pasigirdo šūviai.

Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. P. buvo 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) paplūdimyje ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. O apelianto pateiktas alibi vertinamas kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotą veiką, padarytą lygtinio paleidimo metu bei tuo pačiu gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra ir kitų dviejų apeliantų S. ir A. P. apeliacinių skundų argumentai, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiųjų bei liudytojų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais.

Apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. iš dalies įrodyta paties A. P. parodymais. A. P. nors kaltu ir neprisipažino, tačiau iš jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog jis paskambinus broliui S. P. buvo atvažiavęs 2008 m. birželio 8 d. į (duomenys neskelbtini) paplūdimį, prie seniūnijos, jis su savimi turėjo dujinį pistoletą, ir būtent jis, aikštelėje esant būriui žmonių, tris kartus iššovė iš dujinio pistoleto, po ko ten buvę žmonės išsilakstė (b.t. 3, b.l. 241). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, jog įvykio vietoje buvo šaudoma, patvirtina ne tik visi nukentėjusieji, bet ir byloje liudytojais apklausti D. L. , V. A. , Š. P. , O. S. , A. L. , D. U. , I. M. , D. P. , G. A. , O. L. , N. L. . Dauguma liudytojų ir kai kurie nukentėjusieji patvirtino, jog buvo iššauta apie 3-4 kartus. Tiek byloje apklausti nukentėjusieji, tiek liudytojai nurodė, jog po šūvių kilo sąmyšis, aikštelėje buvę žmonės išsilakstė.

Kaip aukščiau jau buvo minėta, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku buvo daug jaunimo, kurie buvo susiskirstę grupelėmis, stovėjo bei sėdėjo skirtingose vietose. Visi byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, išskyrus P. U. bei T. C. , buvo skirtingose vietose. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog po šūvių pirmasis buvo sumuštas nukentėjusysis V. S. , po to P. U. ir T. C. , o dar vėliau A. L. . Tokia įvykių seka nustatyta ir iš baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų, kas ne tik suteikia pagrindą pripažinti jų parodymus patikimais, bet ir patvirtinančiais nukentėjusiųjų parodymus.

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po šūvių jis bėgo link ežero pusės. Kadangi jo koja buvo sugipsuota, jį greitai pavijo ir iš nugaros pargriovė S. P. , po to pribėgo D. P. . Kai jis pargriuvo, pajuto daug smūgių per galvą, šonus, kojas, t.y. į visas kūno vietas. Spardė ir S. ir D., kuris iš jų į kurias vietas sudavė, jis pasakyti negali. Jis bandė atsistoti, tačiau jį vėl kažkas pargriovė. Po antro pargriovimo buvo taip pat labai daug smūgių. Kai jį baigė mušti, priėjo A., kuris rankoje turėjo vamzdinį raktą, norėjo jam trenkti, tačiau jis pradėjo šaukti, kad jis nieko nedarė. Vėliau vėl pribėgo D. ir kumščiu trenkė jam į veidą. A. atitraukė nuo jo D. (b.t. 3, b.l. 235-236, 244). Pažymėtina tai, jog analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.t. 1, b.l. 101-102). Kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvusi liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji matė, kaip ginklas buvo nukreiptas link jos brolio (V. S. ). Po šūvių ji kartu su A. L. nubėgo link ežero. Liudytoja parodė, kad ji matė kaip buvo spardomas jos brolis, tačiau ji buvo tolokai, todėl nematė kas,būtent, jį spardė. Tuo tarpu liudytojas I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis matė šūvius V. S. į nugarą. Kad šūvių žiežirbos sklido tolyn, o ne aukštyn, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas N. L. . Faktą, jog nukentėjusysis V. S. buvo sužalotas aptariamo įvykio metu patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. S. nustatytos kraujosruvos dešinės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimas, nepilnai sugijusios dešinės girnelės pakartotinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2008-06-08. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate (b.t. 1, b.l. 114). Pažymėtina tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausus teismo medicinos ekspertą R. L. , pastarasis dar kartą patvirtino, jog V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis P. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2008-06-08 apie 00.30 val. jis kartu su T. C. , N. L. ir D. U. sėdėjo (duomenys neskelbtini) pliaže, pamatė atvažiuojant automobilį, kuriam sustojus prie seniūnijos, pasigirdo šūviai. Visi aplinkiniai pradėjo bėgti, žmonių pliaže buvo nemažai. Prie mašinos incidentas buvo apie dvi minutes. Po to prie jų suoliuko priėjo S., po to A. P. . A. paėmė jį už kaklo, numetė nuo suoliuko ir trenkė į pakaušį metaliniu daiktu, jis prarado sąmonę, todėl kiek buvo smūgių po to, jis nejautė. Kai atsipeikėjo, buvo kruvinas (b.t. 3, b.l. 234-235). Pažymėtina tai, jog analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.t. 1, b.l. 46-47). Iš nukentėjusiojo T. C. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog 2008-06-08 maždaug 00.30 val. jis, N. L. ir P. bei D. U. sėdėjo pavėsinėje prie seniūnijos, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas asmuo ir sudavė jam į galvą. Kad sudavė kažkokiu daiktu, nukentėjusysis suprato iš to, kad sužlegėjo visa galva. Tai buvo panašu į metalinį daiktą, tai nebuvo nei ranka, nei paprastas pagalys. Prie jo buvo N. L. ir abu U., jis tiksliai nežino, kurį pirmą pradėjo mušti, jis iš išgąsčio visko nepamena. Nukentėjusysis parodė, jog jis mano, kad jam sudavė A.. Vėliau apklausiant teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. C. kategoriškai patvirtino, jog jam smūgį į galvą sudavė būtent A. P. (b.t. 3, b.l. 236-237, 244). Liudytoju apklaustas N. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinime nurodytu laiku paplūdimyje po šūvių prie jų pribėgo S. P. ir pasakė, kad šitas bei nurodė į P. U. . Tada A. P. griebė P. U. ir ėmė jį daužyti per galvą. Jis bandė atitraukti P., todėl kliuvo ir jam per pirštus. T. C. taip pat paklausė, ką darot. Tada A. P. trenkė T. per galvą ir ją praskėlė. Po to A. P. dar pripuolė prie gulinčio P. ir jam sudavė, kiek kartų pasakyti negali, o tada pasišalino prie kitų suoliukų sėdinčių žmonių (b.t. 3, b.l. 240). Liudytojas D. U. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog prie jų buvo pribėgę S. ir A. P. . A. P. parvertė P. U. nuo suolelio ir pradėjo mušti, mušė kažkokiu daiktu. Kiek smūgių A. P. sudavė P. U. jis nežino, nes neskaičiavo (b.t. 3, b.l. 238). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas davė praktiškai tokius pat parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu (b.t. 1, b.l. 171-172). Faktą, jog nukentėjusysis P. U. buvo sužalotas aptariamo įvykio metu patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. U. padaryta muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruva kairės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti 2008-06-08. P. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, nurodančių, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. Apatinio žandikaulio lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, likusieji sužalojimai – nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių rezultate (b.t. 1, b.l. 67-68).

Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jam būnant su broliu D. L. už savivaldybės pastato, jie išgirdo šūvius. Kai jie išgirdo šūvius, brolis aplink pastatą nuėjo pažiūrėt, jis brolio nesulaukė ir taip pat apėjo aplink pastatą pažiūrėti. Jis ėjo link S. P. ir pajuto smūgį. Smūgis buvo ar iš šono, ar iš nugaros. Kas jam sudavė į galvą jis nežino. Taip pat nukentėjusysis negalėjo apibūdinti daikto, su kuriuo jam buvo suduota, tačiau nurodė, jog smūgis buvo stiprus, jis pargriuvo ant žemės, jį spardė ir jis prarado sąmonę. Galėjo būti kokie 4-5 smūgiai, tikrai ne mažiau. Kai atsigavo po mušimo, prie jo buvo brolis (b.t. 3, b.l. 235, 244). Pažymėtina tai, jog analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.t. 1, b.l. 82-83). Liudytojas D. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jis matė, kad po P. U. sumušimo, prie A. L. nubėgo S. ir A. P. . Jis matė, kad buvo parverstas A. L. , tačiau kuris iš P. tai padarė, jis nematė (b.t. 3, b.l. 238). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kur jis parodė, jog kai baigė mušti P., S. parodė į truputį toliau esantį A. L. , sakydamas, šitas, S. nubėgo prie A. L. , po to – A. P. . A. P. A. L. mušė tuo pačiu daiktu kaip ir P., jis girdėjo tą patį garsą. Po kelių smūgių A. pargriuvo, prie jo pribėgo S. ir tada jie mušė dviese. Kiek buvo suduota smūgių, liudytojas negalėjo pasakyti (b.t. 1, b.l. 171-172). Nors liudytojas D. L. nematė kaip buvo sumuštas jo brolis A. L. , tačiau jis patvirtino, jog tą vakarą jis rado savo brolį sumuštą ant liepto, jis buvo kruvinas (b.t. 3, b.l. 237). Nukentėjusiojo A. L. sumušimo faktą teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino ir nukentėjusysis T. C. , kuris parodė, jog jis grįždamas nuo liepto nusiplovęs kraują, žolėje pamatė kruviną A. L. , kurį nuvedė apsiplauti veido prie liepto (b.t. 3, b.l. 236). Faktą, jog nukentėjusysis A. L. buvo sužalotas aptariamo įvykio metu patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. L. nustatytos trys kirstinės žaizdos viršugalvyje ir galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kertančiu daiktu, galėjo būti padaryti 2008-06-08. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Medicinos dokumentuose nėra duomenų, nurodančių, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių rezultate (b.t. 1, b.l. 90).

Netikėti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, jie dėl esminių įvykio aplinkybių nėra prieštaringi ir iš esmės sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina byloje esančios specialistų išvados bei įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo aptiktos į kraują panašios dėmės. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog nukentėjusieji, liudytojai galėjo apeliantus apklabėti.

Tuo pačiu pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodoma apeliantų S. ir A. P. apeliaciniuose skunduose, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų (LR BPK 179 str., 191 str., 192 str.) buvo atliktas asmenų parodymas atpažinti su liudytoju N. L. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Baudžiamojo proceso kodeksas neįpareigoja šio ikiteisminio tyrimo veiksmo būtinai atlikti tarnybinėse patalpose. Be to, siekiant išsiaiškinti šio tyrimo veiksmo atlikimo tvarką, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta šį tyrimo veiksmą atlikusi tyrėja N. N. , kuri teismui nurodė, jog atpažinimas pagal pateiktas fotonuotraukas buvo atliktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, protokoluose buvo fiksuojama tai, ką pasakė liudytojas N. L. (b.t. 3, b.l. 242). Tuo pačiu atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad šių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis pirmosios instancijos teismas apeliantų kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas negrindė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje kritiškai buvo vertinti liudytojo R. S. ir apeliantų S. ir A. P. parodymai, neva tai įvykio metu buvo užpulti ir sumušti jie patys. Minėtų asmenų parodymai ne tik, kad nesutampa su aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bet ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, yra prieštaringi bei neatitinka tarpusavyje. Kaip teisiamojo posėdžio metu teigė minėti asmenys, jie įvykio dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini) paplūdimį kartu, taigi tiek S. P. , tiek liudytojas R. S. turėjo matyti, kad A. P. turėjo su savimi dujinį pistoletą, juo labiau abu turėjo girdėti šūvius. A. P. apklausų metu parodė, jog jam iššaunant šūvius S. P. ir R. S. stovėjo jam už nugaros. Jis dujinį pistoletą turėjo dar išlipdamas iš automobilio, ginklas nebuvo dėkle. Gi S. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis pas A. ginklo nematė, taip pat jis nematė kaip šaudė ir negirdėjo šūvių. Tuo tarpu R. S. nurodė, kad girdėjo šūvius, tačiau kas šaudė jis nežino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriasi ir minėtų asmenų atvykimo į įvykio vietą nurodytos aplinkybės. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog S. P. paskambinus savo broliui A. P. ir pasakius, jog jie sumušti, A. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) paplūdimį, jis su S. P. priėjo prie automobilio, A. P. išlipęs iš automobilio paklausė, kas atsitiko (b.t. 1, b.l. 174-175) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas jau parodė, jog S. paskambino broliui ir pasakė, kad atvažiuotų juos paimti. Kai atvažiavo A., jie įsėdo į A. P. mašiną VW Golf ir nuvažiavo į aikštelę (b.t. 3, b.l. 239). Pats A. P. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu, parodė, jog jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, kur pamatė S. P. bei R. S. . Prie jo priėjo S. ir parodė į būrį jaunuolių (b.t. 2, b.l. 64-65). Ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo, A. P. nurodė, jog jam paskambino brolis ir pasakė, jog jį paplūdimyje sumušė, paprašė atvažiuoti jo paimti. Jis nuvažiavo, paėmė brolį, su juo nuvažiavo į paplūdimį. Vėliau su broliu nuvažiavo namo (b.t. 2, b.l. 55-56). Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog jis atvažiavo prie seniūnijos pastato. Ten stovėjo S. ir R. S. . Jie atsisėdo pas jį į automobilį, S. pasakė, kad jį paplūdimyje sumušė jaunuolių būrys. Tuomet jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti. Privažiavus prie to būrio, jis išlipo, priėjo ir paklausė kas įvyko, jie puolė ant jo (b.t. 3, b.l. 241). S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis paskambino savo broliui A. P. ir pasakė, kad jį (duomenys neskelbtini) paplūdimyje sumušė, prašė brolio atvažiuoti. A. P. jį pasitiko netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, netoli tilto. Jis įsėdo į A. P. automobilį ir pasakė jam, kad jį (duomenys neskelbtini) paplūdimyje sumušė. A. pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti. Važiuodami maždaug prie bažnyčios sutiko einantį R. S. , kurį paėmė su savimi (b.t. 2, b.l. 23-24). Teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad kai A. P. atvažiavo, jis su R. atsisėdo pas A. į mašiną. Kai A. paklausė, kas atsitiko, jis jam pasakė, kad jį sumušė. A. pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti dėl ko sumušė. Nuvažiavus į automobilių aikštelę, A. išlipo pirmas (b.t. 3, b.l. 240-241). Pažymėtina ir tai, jog skirtingai minėti asmenys nurodo ir jų užpuolimo aplinkybes. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tikėti apeliantų ir liudytojo R. S. nenuosekliais parodymais bei jais vadovautis nėra jokio pagrindo.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-249/2009).

Ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai byloje nustatyta, jog apeliantams inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta būtent viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) paplūdimyje dėl chuliganiškų paskatų. Įvykio vietoje buvo susirinkę daugi žmonių. Tuo tarpu apeliantai elgėsi ne tik chuliganiškai, įžūliai, nepagarbiai, bet ir pavojingai įvykio vietoje susirinkusių asmenų atžvilgiu. Buvo ne tik šaudoma dujiniu pistoletu, žinant, kad juo gali būti sužeisti aplinkui esantys asmenys, beje išsigandusi minia po šūvių išsibėgiojo, bet ir nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje nukentėjusiajam P. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems V. S. ir A. L. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o A. P. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Pažymėtina tuo pačiu ir tai, kad apeliantų S. ir A. P. skundų argumentas, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl S. P. sužalojimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nepaneigia pastarųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas apeliantams už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė ir bausmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, apeliantas A. P. padarė dar ir nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos veikiant tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį taip pat, kaip ir privalu, atsižvelgta į apeliantų asmenybes.

Vertinant S. P. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje neteistas (b.t. 2, b.l. 92), duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.t. 2, b.l. 119),nedirba, tačiau studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, socialinių mokslų fakultete (b.t. 3, b.l. 191). Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui paskyrė LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, kuri nėra aiškiai per griežta ir atitinka LR BK 46 str. nustatytas ribas.

Vertinant A. P. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis, priešingai nei nurodo skundžiamame nuosprendyje, praeityje yra teistas ir teistumas neišnykęs bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b.t. 2, b.l. 96-98), taip pat yra baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 99-105), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.t. 2, b.l. 117), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.t. 2, b.l. 119), nors niekur nedirba, tačiau yra registruotas Darbo biržoje (b.t. 3, b.l. 192), nevedęs, turi mažametę dukrą (V. P. , gim. (duomenys neskelbtini)) (b.t. 3, b.l. 193). Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios nėra aiškiai per griežtos, priešingai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei LR BK 138 str. 2 d., 284 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad apeliantas po Zarasų rajono apylinkės teismo 2006-01-11 nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, pastarojo atžvilgiu taikė LR BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas, bendrindamas apeliantui A. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu, teisingai vadovavosi LR BK 63 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, tačiau nenurodė įstatymo pagrindo, dėl kurio taiko šį bausmių bendrinimo būdą, tai yra, kad bausmės apėmimo būdu bendrinamos dėl to, jog veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Todėl kolegija patikslina A. P. paskirtą bausmę, nurodydama bausmių subendrinimo teisinį pagrindą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė neįtakoja pačios bausmės paskyrimo, šioje dalyje nuosprendžio nekeičia.

Vertinant D. P. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu (b.t. 2, b.l. 123-126), taip pat baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 135-140), kas neabejotinai rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Be to, jis yra nevedęs, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.t. 2, b.l. 142), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.t. 2, b.l. 119). Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta. Ji yra žymiai mažesnės nei LR BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad nepažeidžiant LR BK 64 str. reikalavimų, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nagrinėjamu atveju yra patenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – 5759,00 Lt už P. U. , A. L. ir V. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir solidariai iš visų apeliantų priteistas Valstybinei ligonių kasai. Minėtas civilinis ieškinys pilnai pagrįstas baudžiamojoje byloje pateiktais dokumentais (b.t. 1, b.l. 124-130).

Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusieji P. U. , A. L. ir V. S. .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys turi būti įrodytas ir pagrįstas faktiniais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis P. U. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 773 litus turtinei žalai atlyginti ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro 100 litų už drabužius, kurie buvo sugadinti nusikalstamų veikų padarymo metu, kuro išlaidos (473 Lt) vykstant į gydymo įstaigas ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus procesinių veiksmų atlikimui (vykimui pas pareigūnus išleido apie 155 Lt), išlaidos (200 Lt) specialiam maistui, kai jam buvo įdėtas žandikaulio įtvaras. Ieškinyje nurodyta, jog išsaugoti ne visi turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai (b.t. 1, b.l. 70-71).

Nukentėjusysis A. L. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 180 litų turtinei žalai atlyginti ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos (180 Lt) benzinui vykstant į gydymo įstaigą ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus procesinių veiksmų atlikimui (vykimui pas pareigūnus išleido apie 80 Lt). Ieškinyje nurodyta, jog padarytą turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai nėra išsaugoti (b.t. 1, b.l. 92-94).

Nukentėjusysis V. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 588 litų turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos (438 Lt) benzinui vykimui į gydymo įstaigą ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus procesinių veiksmų atlikimui (vykimui pas pareigūnus išleido apie 95 Lt), išlaidos (150 Lt) maistui, vitaminams. Ieškinyje nurodyta, jog padarytą turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai nėra išsaugoti (b.t. 1, b.l. 116-117).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino visų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė solidariai iš apeliantų nukentėjusiųjų turėtas išlaidas kurui – P. U. 473 Lt, A. L. 180 Lt, V. S. 438 Lt.

Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų nurodytos turėtos išlaido vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus procesinių veiksmų atlikimui (P. U. 155 Lt, A. L. 80 Lt, V. S. 95 Lt) nėra priskiriamos prie nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Tai yra proceso išlaidos (LR BPK 103 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų turėtas proceso išlaidas solidariai iš apeliantų priteisė pastariesiems kaip nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas (LR BPK 105 str.). Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau turėtos proceso išlaidos taip pat turi būti pagrįstos pateiktais dokumentais. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusieji A. L. bei V. S. nepateikė dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtą turtinę žalą bei turėtas proceso išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jiems nepriteistina nei turtinė žala nei turėtos proceso išlaidos.

Nukentėjusysis P. U. teismui pateikė dalį patirtą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų: už 438,29 Lt kvitų už kurą (iš jų už 39,00 Lt buvo pirkta kuro vykimui pas ikiteisminio tyrimo teisėją į apklausą), už 104,48 Lt kvitų už maistą bei 7,97 Lt kvitą už vaistus, t.y. iš viso nukentėjusysis pateikė kvitų už 550,74 Lt, iš kurių kaip minėta 39,00 Lt buvo išleista kurui vykimui pas ikiteisminio tyrimo teisėją į apklausą, kas laikytina proceso išlaidomis. Taigi, nors nukentėjusysis P. U. pateikė kvitų didesnei sumai nei pastarajam priteista skundžiamu nuosprendžiu turtinei žalai atlyginti, tačiau teisėjų kolegija palieka šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kadangi aukštesnės instancijos teismas, nesant šiuo atveju nukentėjusiojo, prokuratūros apeliacinio skundo, negali pabloginti apeliantų padėties (LR BPK 320 str. 4 d.).

Kita vertus teisingai šiuo atveju yra išspręsti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu. Pažymėtina, jog LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijai nekyla šiuo atveju abejonių, kad nukentėjusieji P. U. , A. L. ir V. S. dėl patirtų kūno sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (visi trys nukentėjusieji buvo hospitalizuoti gydymo įstaigose, P. U. , V. S. buvo atliktos operacijos, P. U. dėl patirto žandikaulio lūžimo ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti, tuo tarpu V. S. dėl pakartotinio kelio girnelės lūžio ilgą laiką buvo apribotas judėjimas, A. L. gydymo įstaigoje buvo susiūtos galvoje sumušimo metu padarytos žaizdos). Be to, teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nukentėjusiesiems padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, įvertino tai, kad apeliantai niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų, turto ar piniginių santaupų bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiųjų P. U. , A. L. ir V. S. prašytą nusikalstamomis veikomis padarytą neturtinę žalą atitinkamai – 10000 Lt, 7000 Lt, 5000 Lt, sumažino iki 3000 Lt P. U. , po 1000 Lt A. L. ir V. S. . Pažymėtina tai, kad nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala pilnai atitinka susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog dar mažinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų Arūno ir S. P. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš S. P. , A. P. ir D. P. nukentėjusiajam V. S. priteista 438 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. L. - 180 Lt turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Laureta UlbienėStasys Lemžis