Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-16-360/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-01-12
Bylos Nr.: 1A-16-360/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
Kaltinamasis: G. Ž.
Advokatai: Eligijus Karbauskas

Kategorijos

1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-360/2015

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10071-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Reginos Bertašienės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikieneiišteisintosios G. Ž. gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamoji byla G. Ž. dalyje dėl tikrų dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo pagal LR BK 300 str. 1 d. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB „XXX“, įregistruotos 1995-12-28 Juridinių asmenų registre adresu Naujojo Uosto g. 17-2, Klaipėda, įmonės kodas 141331161, direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 str. „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ nuostatus, veikdama per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę V. C., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB “XXX” buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad UAB “XXX” buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikras Latvijos Respublikos įmonės SIA „XXX“ sąskaitas faktūras: 2008-11-14 Nr. 14/11/08-01, 2008-11-15 Nr. 15/11/08-01, 2008-11-22 Nr. 22/11/08-01, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-01, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-02, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-05, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-04, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-03, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-01, 2008-12- Nr. 06/12/08-02, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-03, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-04, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-05, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-06, 2008-12-07 Nr. 07/12/08-02, 2008-12-07 Nr. 07/12/08-01, 2008-12-09 Nr. 09/12/08-02, 2008-12-09 Nr. 09/12/08-01, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-03, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-04, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-05, 2008-12-13 Nr. 13/12/08-01, 2008-12-13 Nr. 13/12/08-02, 2008-12-16 Nr. 16/12/08-01L, 2008-12-21 Nr. 21/12/08-02, 2008-12-20 Nr. 20/12/08-01, 2009-01-11 Nr. 11/01/09-02, 2009-01-15 Nr. 15/01/09-01, 2009-01-15 Nr. 15/01/09-02, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-01, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-02, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-03, 2009-02-19 Nr. 19/02/09-01 ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamą prekių įsigijimą iš SIA „XXX“ viso už 4 140 341, 15 Lt.

UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras: 2008-11-16 Nr. JRT0000992, 2008-11-16 Nr. JRT0000993, 2008-11-23 Nr. JRT0001000, 2008-11-30 Nr. JRT0001003, 2008-11-30 Nr. JRT0001004, 2008-11-30 Nr. JRT0001005, 2008-11-30 Nr. JRT0001009, 2008-11-30 Nr. JRT0001010, 2008-12-06 Nr. JRT0001029, 2008-12-06 Nr. JRT0001030, 2008-12-06 Nr. JRT0001031, 2008-12-06 Nr. JRT0001032, 2008-12-06 Nr. JRT0001033, 2008-12-06 Nr. JRT0001034, 2008-12-07 Nr. JRT0001036, 2008-12-07 Nr. JRT0001035, 2008-12-09 Nr. JRT0001040, 2008-12-09 Nr. JRT0001041, 2008-12-10 Nr. JRT0001046, 2008-12-10 Nr. JRT0001047, 2008-12-10 Nr. JRT0001048, 2008-12-13 Nr. JRT0001051, 2008-12-13 Nr. JRT0001052, 2008-12-17 Nr. JRT0001065, 2008-12-21 Nr. JRT0001073, 2008-12-21 Nr. JRT0001071, 2009-01-11 Nr. JRT0001084, 2009-01-15 Nr. JRT0001088, 2009-01-15 Nr. JRT0001089, 2009-01-18 Nr. JRT0001093, 2009-01-18 Nr. JRT0001094, 2009-01-18 Nr. JRT0001095, 2009-02-20 Nr. JRT0001124, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamą prekių pardavimą SIA „XXX“ viso už 4 154 668,99 Lt. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 UAB „XXX“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, G. Ž. buvo kaltinama ir tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo: G. Ž., būdama UAB „XXX“, įregistruotos 1995-12-28 Juridinių asmenų registre adresu Naujojo Uosto g. 17-2, Klaipėda, įmonės kodas 141331161, direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 40 str. 1 ir 4 d., kur numatyta, kad ,,Mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, žinodama, kad UAB „XXX“ prekių nurodytų sąskaitose faktūrose: 2008-11-14 Nr. 14/11/08-01, 2008-11-15 Nr. 15/11/08-01, 2008-11-122 Nr. 22/11/08-01, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-01, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-02, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-05, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-04, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-03, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-01, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-02, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-03, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-04, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-05, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-06, 2008-12-07 Nr. 07/12/08-02, 2008-12-07 Nr. 07/12/08-01, 2008-12-09 Nr. 09/12/08-02, 2008-12-09 Nr. 09/12/08-01, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-03, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-04, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-05, 2008-12-13 Nr. 13/12/08-01, 2008-12-13 Nr. 13/12/08-02, 2008-12-16 Nr. 16/12/08-01L, 2008-12-21 Nr. 21/12/08-02, 2008-12-20 Nr. 20/12/08-01, 2009-01-11 Nr. 11/01/09-02, 2009-01-15 Nr. 15/01/09-01, 2009-01-15 Nr. 15/01/09-02, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-01, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-02, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-03, 2009-02-19 Nr. 19/02/09-01 viso už 4 140 341, 15 Lt iš SIA „XXX“ neįsigijo, ir šių prekių pagal PVM sąskaitas faktūras 2008-11-16 Nr. JRT0000992, 2008-11-16 Nr. JRT0000993, 2008-11-23 Nr. JRT0001000, 2008-11-30 Nr. JRT0001003, 2008-11-30 Nr. JRT0001004, 2008-11-30 Nr. JRT0001005, 2008-11-30 Nr. JRT0001009, 2008-11-30 Nr. JRT0001010, 2008-12-06 Nr. JRT0001029, 2008-12-06 Nr. JRT0001030, 2008-12-06 Nr. JRT0001031, 2008-12-06 Nr. JRT0001032, 2008-12-06 Nr. JRT0001033, 2008-12-06 Nr. JRT0001034, 2008-12-07 Nr. JRT0001036, 2008-12-07 Nr. JRT0001035, 2008-12-09 Nr. JRT0001040, 2008-12-09 Nr. JRT0001041, 2008-12-10 Nr. JRT0001046, 2008-12-10 Nr. JRT0001047, 2008-12-10 Nr. JRT0001048, 2008-12-13 Nr. JRT0001051, 2008-12-13 Nr. JRT0001052, 2008-12-17 Nr. JRT0001065, 2008-12-21 Nr. JRT0001073, 2008-12-21 Nr. JRT0001071, 2009-01-11 Nr. JRT0001084, 2009-01-15 Nr. JRT0001088, 2009-01-15 Nr. JRT0001089, 2009-01-18 Nr. JRT0001093, 2009-01-18 Nr. JRT0001094, 2009-01-18 Nr. JRT0001095, 2009-02-20 Nr. JRT0001124, viso už 4 154 668,99 Lt nepardavė SIA „XXX“, 2009 m. balandžio 2 d. – gegužės 06 d. laikotarpiu, nurodė UAB „XXX“ vyr. finansininkei I. N. šiuos duomenis įtraukti į UAB „XXX“ 2008 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijas ir jas pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. I. N., nesuvokusią G. Ž. nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukė jų duomenis į 2008 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijas, t.y.:

-2009-04-24 nurodė PVM deklaracijoje už 2008 m. lapkričio mėnesį, kurios 20 laukelyje „Iš ES valstybių narių įsigytos prekės, kurios iš karto patiektos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui“ įrašė 999 276 Lt didesnius duomenis, o 17 laukelyje „ES valstybių narių pateiktos ir iš Lietuvos išgabentos prekės“ įrašė 1 002 291 Lt didesnius duomenis. Po ko šią Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2009-04-28 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

-2009-04-02 nurodė PVM deklaracijoje už 2008 m. gruodžio mėnesį, kurios 20 laukelyje „Iš ES valstybių narių įsigytos prekės, kurios iš karto patiektos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui“ įrašė 2 199 504 Lt didesnius duomenis, o 17 laukelyje „ES valstybių narių pateiktos ir iš Lietuvos išgabentos prekės“ įrašė 2 207341 Lt didesnius duomenis. Po ko šią Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2009-04-10 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

-2009-04-30 nurodė PVM deklaracijoje už 2009 m. sausio mėnesį, kurios 20 laukelyje „Iš ES valstybių narių įsigytos prekės, kurios iš karto patiektos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui“ įrašė 803 136 Lt didesnius duomenis, o 17 laukelyje „ES valstybių narių pateiktos ir iš Lietuvos išgabentos prekės“ įrašė 806 127 Lt didesnius duomenis. Po ko šią Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2009-05-06 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

-2009-04-30 nurodė PVM deklaracijoje už 2009 m. vasario mėnesį, kurios 20 laukelyje „Iš ES valstybių narių įsigytos prekės, kurios iš karto patiektos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui“ įrašė 138 425 Lt didesnius duomenis, o 17 laukelyje „ES valstybių narių pateiktos ir iš Lietuvos išgabentos prekės“ įrašė 138 909 Lt didesnius duomenis. Po ko šią Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2009-05-06 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiu būdu G. Ž. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, G. Ž., tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad prekių, kurias UAB „XXX“ pardavė Latvijos Respublikoje registruotai įmonei SIA „XXX“, bendrovės nuomojamame UAB „XXX“ muitinės sandėlyje nėra, nurodė bendrovės darbuotojui M. D., kad jis pateiktų tik jai žinomus klaidingus duomenis apie tariamą prekių pirkimą-pardavimą, pervežimą UAB „XXX“ deklarantams. M. D., nesuvokdamas G. Ž. nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė UAB „XXX“ deklarantams: A. V., S. G. ir E. K. duomenis apie UAB „XXX“ tariamą prekių pirkimą bei pardavimą, pervežimą Latvijos Respublikoje registruotai SIA „XXX“, dėl ko UAB „XXX“ deklarantai A. V., S. G. ir E. K., nesuvokdami G. Ž. nusikalstamų ketinimų, remiantis pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie UAB “XXX” prekių įsigijimą iš Latvijos Respublikos įmonės SIA „XXX“, šių prekių pardavimą Latvijos Respublikoje registruotai SIA „XXX“ ir pervežimą, laikotarpiu nuo 2008-11-16 iki 2009-02-20, adresu Dvaro g. 162G, Šiauliai, užpildė 33 tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, kuriuose nurodė tik G. Ž. žinomus melagingus duomenis apie tariamus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. JRT0000992, Nr. JRT0000993, Nr. JRT0001000, Nr. JRT0001003, Nr. JRT0001004, Nr. JRT0001005, Nr. JRT0001009, Nr. JRT0001010, Nr. JRT0001029, Nr. JRT0001030, Nr. JRT0001031, Nr. JRT0001032, Nr. JRT0001033, Nr. JRT0001034, Nr. JRT0001036, Nr. JRT0001035, Nr. JRT0001040, Nr. JRT0001041, Nr. JRT0001046, Nr. JRT0001047, Nr. JRT0001048, Nr. JRT0001051, Nr. JRT0001052, Nr. JRT0001065, Nr. JRT0001073, Nr. JRT0001071, Nr. JRT0001084, Nr. JRT0001088, Nr. JRT0001089, Nr. JRT0001093, Nr. JRT0001094, Nr. JRT0001095, Nr. JRT0001124 parduotų prekių išvežimus iš UAB „XXX“ sandėlių į Latvijos Respubliką. Tokiu būdu G. Ž. suklastojo tikrus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas G. Ž. dėl kaltinimo pagal LR BK 222 str. išteisino motyvuodamas tuo, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., sudėties, o dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. baudžiamąją bylą G. Ž. dalyje dėl tikrų dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo pagal LR BK 300 str. 1 d. nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažymėjo, jog G. Ž. kaltė dėl šio kaltinimo iš esmės buvo grindžiama tik byloje esančiomis specialisto išvadomis. Teismas pabrėžė, kad specialistų išvados bylose turi didelę reikšmę, tačiau vadovaujantis LR BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kad specialisto išvadose esantys duomenys, atitinkantys LR BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai, todėl vertinant specialistų pateiktas išvadas bei jų parodymus teisme, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-02-19 specialisto išvadoje Nr.5-1/24 Dėl UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog UAB „XXX“ vardu buvo surašyti apskaitos dokumentai, tačiau juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, kad UAB „XXX“ neįvykusioms operacijoms pagrįsti išrašytos sąskaitos, kuriose yra nurodyti 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nustatyti privalomi rekvizitai, tačiau juose nurodytų operacijų turinys neatitinka tikrovės – prekės nebuvo atgabentos ir išgabentos. Taigi, kaip toliau teigia apylinkės teismas, šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog prekių įsigijimui bei pardavimui pagrįsti buvo surašyti visi būtini apskaitos dokumentai, kurie įtraukti į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, tačiau jais vadovautis negalima, nes jų turinys neatitinka tikrovės, kadangi šiose dokumentuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, šią išvadą specialistė daro nustačiusi, kad UAB „XXX“, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 prekės, deklaruojamos kaip atgabentos iš SIA „XXX“ į UAB „XXX“ muitinės sandėlius už 4140341,15 Lt, nurodytu adresu nebuvo atgabentos į Lietuvą ir UAB „XXX“ deklaruotam Latvijos mokesčių mokėtojui SIA „XXX“ minėtų prekių už 4154668, 99 Lt iš UAB „XXX“ muitinės sandėlių į Latvijos miestą Rygą fiziškai nebuvo išgabentos. Pirmosios instancijos teismas sutinka su specialistės išvada šioje dalyje, kad prekės, kaip buvo nurodyta tyrimui pateiktuose CMR, nebuvo atvežtos į UAB „XXX“ sandėlius bei iš jų išvežtos, nes tai patvirtina ir byloje apklausti vežėjų, nurodytų CMR, atstovai bei jų pateikti dokumentai, tačiau teismas nesutinka su išvada, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Apylinkės teismas toliau teigia, kad pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad prekybiniai sandoriai realiai įvyko, tačiau ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, nes byloje esančios sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, bankiniai pavedimai apmokant už įsigytą bei parduotą žuvį, SIA „XXX“ ir SIA „XXX“ raštai patvirtina, kad kaltinime nurodyti žuvies pirkimo ir pardavimo sandoriai realiai įvyko, prekės iš SIA „XXX“ buvo gautos, UAB „XXX“ už šias prekes apmokėjo, šios prekės buvo parduotos SIA „XXX“ ir už jas gautas apmokėjimas, nei prekių pirkėjai, nei prekių pardavėjai vieni kitiems jokių pretenzijų neturi, šie sandoriai civiline tvarka nuginčyti nėra, todėl negalima daryti išvados, kad sandoriai neįvyko tik todėl, kad jie buvo vežami kitokiu maršrutu ir kitomis transporto priemonėmis, negu nurodyta CMR. Pirmosios instancijos teismas toliau teigia, kad byloje nustatyta, kad UAB „XXX“ prekių pervežimais neužsiėmė, sutarčių su pervežėjais nesudarinėjo, todėl negali būti atsakinga už šių įmonių veiklą bei galimą kelionės dokumentų klastojimą, nes kaip parodė specialistė N. O., CMR yra ne buhalterinės apskaitos dokumentas, CMR yra svarbus ir būtinas, taikant nulinį PVM mokesčių tarifą, kaip dokumentas, patvirtinantis prekių įvežimą ir išvežimą iš šalies. Taigi apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog esančiuose CMR nurodyti duomenys yra neteisingi, svarbūs teisingam mokesčių paskaičiavimui, tačiau nėra privalomi dokumentai, kurie turi būti įtraukti į buhalterinę apskaitą, teismas bylą nagrinėja G. Ž. pateiktų kaltinimų ribose, šioje byloje ji nekaltinama mokesčių vengimu, sukčiavimu ir kitomis panašiomis nusikalstamomis veikomis, jai pareikštas kaltinimas buhalterinės apskaitos apgaulingu vedimu, kuris pasireiškė tuo, kad į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai, kurie patvirtino neįvykusias ūkines operacijas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – G. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., ir paskirti jai 60 MGL (2259 Eur (7800 Lt)) dydžio baudą. Nurodo, jog teismas nuosprendyje konstatavo, jog išanalizavus ir įvertinus įrodymų visumą, daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Taip pat teismas nuosprendyje nurodo, jog, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu, įmonės direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad G. Ž., kaip UAB „XXX" direktorė šią pareigą buvo įvykdžiusi, nes UAB „XXX" buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkė kelios buhalterės bei buhalterinių paslaugų įmonė, todėl jos ir buvo atsakingos už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą šioje bendrovėje. Skunde toliau teigiama, kad teismas darydamas tokią išvadą rėmėsi teisiamajame posėdyje G. Ž. duotu paaiškinimu, jog ji buvo atsakinga už sutarčių sudarymą bei jų įvykdymą, o kokiu būdu prekės iš pardavėjo bus pristatytos pirkėjui, jai nebuvo įdomu, nes pati UAB „XXX" pervežimais neužsiėmė. Prokurorė skunde teigia, kad paminėtomis išvadomis ir motyvais išteisindamas kaltinamąją G. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl 2014 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kaltinamosios G. Ž. parodymus klaidingai vertino dėl G. Ž. vaidmens organizuojant UAB „XXX" buhalterinę apskaitą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos G. Ž. realiai vykdė UAB „XXX" direktoriaus pareigas ir buvo atsakinga už Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitos politikos parinkimą, pagal konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaujantis apskaitos standartais. Prokurorė skunde nurodo, kad G. Ž., vykdydama Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str. įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo Bendrovės finansininkams pateikti teisingus duomenis apie visus jos vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius, tačiau ji juos pateikė neteisingus, dėl to tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja UAB „XXX" ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, taip pat šia neteisėta kaltinamosios veikla buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t.y. kokiems asmenims ir kokio dydžio įsipareigojimus turi šis juridinis asmuo.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje prieštaringai vertina specialisto išvadas ir specialisčių K. L. bei N. O. parodymus, teigdamas, kad sutinka su specialisto išvada dalyje, kad prekės, kaip buvo nurodyta tyrimui pateiktuose CMR(toliau- tarptautiniai krovinių važtaraščiai), nebuvo atvežtos į UAB „XXX" sandėlius bei iš jų išvežtos, nes tai patvirtina ir byloje apklausti vežėjų, nurodytų CMR, atstovai bei jų pateikti dokumentai, tačiau teismas nesutinka su išvada, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos operacijos skaitomos kaip neįvykusios ūkinės operacijos. Prokurorė teigia, kad šiuo atveju, tiek specialisto išvadose, tiek teisiamajame posėdyje specialistės kategoriškai nurodė, jog nors UAB „XXX" vardu buvo surašyti apskaitos dokumentai, tačiau juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos ir joms pagrįsti UAB „XXX“ išrašė sąskaitas, kuriose nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyti privalomi rekvizitai, tačiau juose nurodytų operacijų turinys neatitinka tikrovės - prekės nebuvo atgabentos ir išgabentos. Toliau skunde prokurorė nurodė, kad UAB „XXX" apskaitoje panaudodama tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, įrašydama į PVM deklaracijas, pateiktas VMI, tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių įsigijimą iš SIA „XXX" už 4140341,15 Lt ir išvežimą SIA „XXX" už 4154668,99 Lt bei įtraukdama į buhalterinės apskaitos registrus tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras apie neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatus. Gabenimui iš Lietuvos į Latviją UAB „XXX" pagrįsti naudojo neatitinkančius tikrovės tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius CMR, dėl ko prekių pardavimo Latvijos įmonei „XXX" laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 ūkines operacijas įformino pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas, nes prekybiniai sandoriai realiai įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų. Prokurorė taip pat pažymi, kad CMR nėra pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau, šiuo atveju, jų pagrindu buvo surašyti pirminiai apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros bei šių CMR dokumentų pagrindu UAB „XXX" grindė lengvatinio - 0 procentų PVM taikymą. Vienas iš lengvatos taikymo pagrįstumo įrodymų yra prekės išgabenimą iš šalies teritorijos pagrindžiantys dokumentai, tačiau objekto tyrimo metu surinkti faktai ir aplinkybės nepatvirtino prekių išgabenimo iš šalies teritorijos fakto, numatyto PVM 56 str., tokiu būdu, visos šios baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad kaltinamoji G. Ž. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „XXX" buhalterinę apskaitą.

Prokurorė konstatuoja, kad UAB „XXX" į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „XXX" 2008 m. ir 2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. G. Ž. veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintosios G. Ž. gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodydama, kad G. Ž. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, su apeliacinių skundų argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog neįrodyta, kad kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas sutinka su specialistės išvada dalyje, kad prekės, kaip buvo nurodyta tyrimui pateiktuose CMR, nebuvo atvežtos į UAB „XXX“ sandėlius bei iš jų išvežtos, nes tai patvirtina ir byloje apklausti vežėjų, nurodytų CMR, atstovai bei jų pateikti dokumentai, tačiau teismas nesutinka su išvada, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Teismas tiesiog neanalizuoja buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų pasekmių, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, jog G. Ž. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB „XXX“, įregistruotos 1995-12-28 Juridinių asmenų registre adresu Naujojo Uosto g. 17-2, Klaipėda, įmonės kodas 141331161, direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 str. „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ nuostatus, veikdama per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę V. C., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB “XXX” buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad UAB “XXX” buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikras Latvijos Respublikos įmonės SIA „XXX“ sąskaitas faktūras: 2008-11-14 Nr. 14/11/08-01, 2008-11-15 Nr. 15/11/08-01, 2008-11-22 Nr. 22/11/08-01, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-01, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-02, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-05, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-04, 2008-11-29 Nr. 29/11/08-03, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-01, 2008-12- Nr. 06/12/08-02, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-03, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-04, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-05, 2008-12-06 Nr. 06/12/08-06, 2008-12-07 Nr. 07/12/08-02, 2008-12-07 Nr. 07/12/08-01, 2008-12-09 Nr. 09/12/08-02, 2008-12-09 Nr. 09/12/08-01, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-03, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-04, 2008-12-10 Nr. 09/12/08-05, 2008-12-13 Nr. 13/12/08-01, 2008-12-13 Nr. 13/12/08-02, 2008-12-16 Nr. 16/12/08-01L, 2008-12-21 Nr. 21/12/08-02, 2008-12-20 Nr. 20/12/08-01, 2009-01-11 Nr. 11/01/09-02, 2009-01-15 Nr. 15/01/09-01, 2009-01-15 Nr. 15/01/09-02, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-01, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-02, 2009-01-18 Nr. 18/01/09-03, 2009-02-19 Nr. 19/02/09-01 ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamą prekių įsigijimą iš SIA „XXX“ viso už 4 140 341, 15 Lt.

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika apibrėžiama materialia sudėtimi, todėl tam, kad taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį turi būti nustatyti straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11, 21 str., apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Neteisėtumas BK 222 str. 1 d. kontekste siejamas su asmens sąmoningumu siekiant pažeisti teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme, tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad G. Ž., kaip UAB „XXX“ direktorė buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, ir šią pareigą buvo įvykdžiusi, UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkė kelios buhalterės bei buhalterinių paslaugų įmonė, todėl jos ir buvo atsakingos už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą šioje bendrovėje. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. C. parodė, kad ji buhalterinę apskaitą tvarkė tinkamai ir įtraukdavo visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kaip tai numatyta LR Buhalterinės apskaitos įstatyme.

Kaip matyti byloje buvo atliktas išsamus UAB „XXX“ buhalterinių dokumentų tyrimas, specialistė atsakė į jai pateiktus klausimus, buvo tiriama įmonės veikla, jos įsipareigojimų dydis, struktūra, nuosavas kapitalas. Tyrimo išvada patvirtino, kad dėl UAB „XXX“ direktorės G. Ž. veiksmų iš dalies negalima nustatyti bendrovės 2008m. ir 2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 5., b. l. 6). Šias išvadas specialistė patvirtino apklausta teisminio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme metu.

Kolegija nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kuri nuosprendyje prieštaringai vertina specialisto išvadas ir jos parodymus, teigdamas, kad sutinka su specialisto išvada dalyje, kad prekės, kaip buvo nurodyta tyrimui pateiktuose CMR, nebuvo atvežtos į UAB „XXX" sandėlius bei iš jų išvežtos, nes tai patvirtina ir byloje apklausti vežėjų nurodytų CMR, atstovai bei jų pateikti dokumentai, tačiau teismas nesutinka su išvada, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Kolegija teigia, kad tiek specialisto išvadose, tiek teisiamajame posėdyje specialistės kategoriškai nurodė, jog nors UAB „XXX" vardu buvo surašyti apskaitos dokumentai, tačiau juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. UAB „XXX" laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 prekės deklaruojamos kaip atgabentos iš SIA „XXX" į UAB „XXX" muitinės sandėlius už 4 140 341,15 Lt, nurodytu adresu nebuvo atgabentos į Lietuvą ir UAB „XXX" deklaruotam Latvijos mokesčių mokėtojui SIA „XXX" minėtų prekių už 4 154 688,99 Lt iš UAB „XXX" muitinės sandėlių į Latvijos miestą, Rygą fiziškai nebuvo išgabenta. UAB „XXX" neįvykusioms operacijoms pagrįsti išrašytos sąskaitos, kuriose yra nurodyti 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nustatyti privalomi rekvizitai, tačiau juose nurodytų operacijų turinys neatitinka tikrovės – prekės nebuvo atgabentos ir išgabentos, todėl UAB „XXX" apskaitoje panaudodama tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, įrašydama į PVM deklaracijas, pateiktas VMI, tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių įsigijimą iš SIA „XXX" už 4140341,15 Lt ir išvežimą SIA „XXX" už 4154668,99 Lt bei įtraukdama į buhalterinės apskaitos registrus tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras apie neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 13 str. „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus" nuostatus. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. numato privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. UAB „XXX" vardu išrašyti apskaitos dokumentai, nors turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau juose įrašyti duomenys apie neįvykusias ūkines operacijas, kurių turinys neatitinka tikrovės, prekės nebuvo atgabentos ir išgabentos, todėl jie negali būti siejami su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Kadangi UAB „XXX" į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „XXX" 2008 m. ir 2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymėtina, kad specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Nagrinėjamu atveju vertinant specialistės duotus paaiškinimus, taip pat reikia atsižvelgti, kad jos paaiškinimai yra duoti asmens, kuris turi specialių žinių. Todėl, jos paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad nors UAB „XXX" vardu buvo surašyti apskaitos dokumentai, tačiau juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, taigi, UAB „XXX" apskaitoje panaudodama tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, įrašydama į PVM deklaracijas, pateiktas VMI, tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių įsigijimą, bei įtraukdama į buhalterinės apskaitos registrus tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras apie neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatus, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „XXX" 2008 m. ir 2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir tai negali būti vertinamas kaip G. Ž. pareikšto kaltinimo nepatvirtinimas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, anksčiau minėti specialistės duoti paaiškinimai su visais kitais byloje esančiais duomenimis sudaro nuoseklią bei logišką įrodymų visumą, kurie neabejotinai pagrindžia G. Ž. kaltę.

Tačiau kolegija mano, kad apylinkės teismas nors ir pripažindamas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti neteisingi duomenys, tačiau pripažino, kad prekybiniai sandoriai realiai įvyko, tačiau ne tomis sąlygomis ir to neįvertindamas kaip Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimo, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (BPK 320 str. 3 d.) dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Kolegija visiškai sutinka su prokurorės argumentu, kad apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kaltinamosios G. Ž. parodymus klaidingai vertino dėl G. Ž. vaidmens organizuojant UAB „XXX" buhalterinę apskaitą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos G. Ž. realiai vykdė UAB „XXX" direktoriaus pareigas ir buvo atsakinga už Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitos politikos parinkimą, pagal konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaujantis apskaitos standartais. Be to, G. Ž., vykdydama Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str. įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo Bendrovės finansininkams pateikti teisingus duomenis apie visus jos vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius, tačiau G. Ž. pateikusi įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmenims neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, t. y. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-01-31 prekių įsigijimą iš Latvijos mokesčio mokėtojo SIA „XXX" UAB „XXX" muitinės sandėliuose bei pardavimą iš UAB „XXX" muitinės sandėlių Latvijos mokesčių mokėtojui „XXX" ūkines operacijas, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms apie įmonės veiklą, dėl to tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja UAB „XXX" ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis. Taip pat šia neteisėta kaltinamosios veikla buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t.y. kokiems asmenims ir kokio dydžio įsipareigojimus turi šis juridinis asmuo.

Be to, pagal Teismų praktiką, BK 222-223 straipsniuose numatyto nusikaltimo sudėtis yra sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (LAT nutartis Nr. 2K- 458/ 2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent, specialistams atlikus priešpriešinius patikrinimus nustatyta, jog tikrovės neatitinkantys duomenys užfiksuoti UAB „XXX" buhalterinėje apskaitoje. Pagal operatyvinius patikrinimus atliktus UAB „XXX", UAB „XXX", UAB Zarasų krovinių pervežimas", UAB „XXX", K. M. transporto paslaugų įmonės, UAB „XXX" nustatyta, jog nei vienu atveju prekės, SIA „XXX" deklaruotos kaip atgabentos į Lietuvą, UAB „XXX" muitinės sandėlius Šiauliuose, fiziškai nebuvo atgabentos ir išgabentos į Latviją, o priešingai gabenimui iš Lietuvos į Latviją UAB „XXX" pagrįsti naudojo neatitinkančius tikrovės tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius CMR, dėl ko prekių pardavimo Latvijos įmonei „XXX" laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 ūkines operacijas įformino pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas, nes prekybiniai sandoriai realiai įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų. Būtina paminėti ir tai, kad CMR nėra pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau, šiuo atveju, jų pagrindu buvo surašyti pirminiai apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros bei šių CMR dokumentų pagrindu UAB „XXX" grindė lengvatinio - 0 procentų PVM taikymą, kaip nurodyta Klaipėdos AVMI 2011-01-31 specialisto išvadoje ir Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-10-07 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-10-16 raštu pateiktoje informacijoje, jog objekto tyrimo metu UAB „XXX", būdama prekių siuntėja, prekių išgabenimui į Latviją, iš UAB „XXX" muitinės sandėlių pagrįsti pateikė CMR, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos 1996-11-19 Kelių transporto kodekso Nr. 1-1628 29 str. 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 49 str., pasinaudojus teise į mokesčių lengvatą, įmonei kyla pareiga įrodyti, tad ši lengvata teisėta ir pagrįsta. Vienas iš lengvatos taikymo pagrįstumo įrodymų yra prekės išgabenimą iš šalies teritorijos pagrindžiantys dokumentai, tačiau objekto tyrimo metu surinkti faktai ir aplinkybės nepatvirtino prekių išgabenimo iš šalies teritorijos fakto, numatyto PVM 56 str. Tokiu būdu, visos šios baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad kaltinamoji G. Ž. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „XXX" buhalterinę apskaitą.

Taigi kolegija konstatuoja, kad UAB „XXX", atstovaujama direktorės G. Ž., nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str., 4 str., 6 str., 13 str. reikalavimų, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama bei pateikiama laiku, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės finansinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kad būtų nurodytas teisingas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų - apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos turinys, į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „XXX“ 2008m. ir 2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl G. Ž. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str., kurio 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.).

Teisėjų kolegija, skiriant bausmę G. Ž. už padarytą nusikaltimą, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. Ž. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, neteista, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, viena švelniausių BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis negu šios bausmės minimumas, numatytas BK 47 str. 2 d., tačiau mažesnis už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 47 str. 3 d. 2 p. G. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija numatė, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki 200 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.) (Valstybės žinios, 2000-10-25, Nr. 89-2741, įsigalioja 2000-10-25).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: G. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir ją nubausti 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad nuteistoji G. Ž. paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistajai per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjos Aurelija SadauskaitėRegina Bertašienė