Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

2019 m. sausio 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, kaltinamosios tvirtinimu - pradėjusi dirbti ūkininko V. G. ūkyje, 2019-01-31 VSDFV duomenimis nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., teista 4 kartus (duomenys ir iš LITEKO): 1) 1995-02-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 117 str. 2 d., 295 str. - laisvės atėmimu 3 m. ir 6 mėn.; 2) 1999-01-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 2000 m. gegužės 12 d. paleista iš laisvės atėmimo vietos pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo “Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 3 p.; 1) 2005-02-14 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. – 10 m. l/at bausme, paleista lygtinai, tačiau lygtinis paleidimas panaikintas ir atlikusi bausmę paleista 2015-06-15; 2) 2018-11-16 Kauno apylinkės Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) - laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – sugyventiniui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. sausio 22 d. apie 10.00 val., N. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – sugyventiniui R. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, o nukentėjusiam nusisukus - tyčia jį pastūmė, dėl ko R. K. nugriuvo, po ko, nukentėjusiajam atsistojus, griebė ranka jam už veido ir jį apdraskė, taip smurtaudama padarė nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, pereinant į dešinio skruosto sritį, kraujosruvas lūpose, nubrozdinimą kairiame žande, nubrozdinimą kaklo priekyje kairėje, kraujosruvą kairiame žande, pereinant į smakrą bei kaklą, nubrozdinimą smakro kairėje, sukėlė R. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrukdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji N. K.kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019-01-22 apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, sudavė ranka, ant kurios piršto buvo žiedas, vieną smūgį sugyventiniui R. K., su kuriuo gyvena apie du metus, į veidą, o jam galimai buvus nusisukusiam, nors ar jis buvo nusisukęs neprisimena, ji jį pastūmė, dėl ko R. K. nugriuvo ir galėjo atsitrenkti į kambaryje stovėjusią spintelę. Po to, kai R. K. atsistojo, ji nagais apdraskė jo veidą. Suvokia, kad sužalojo sugyventinį, sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusiojo atsiprašė. Jei būtų buvusi blaivi, nebūtų taip pasielgusi. Pripažįsta, kad išgėrusi tampa agresyvi. Prieš įvykį sugyventinis jai sudavė delnu į veidą, nes ji nedavė pinigų alkoholiui, tačiau jai neskaudėjo. Po to jie abu apie 10-15 min. dar gėrė, begeriant sugyventinis ją apipylė alumi, todėl supykusi ji ir panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Pripažįsta, kad gintis nuo sugyventinio poreikio nebuvo, kad fizinį smurtą ji panaudojo iš pykčio. Gailisi.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2019-01-22 apie 10.00 val., sugyventinė N. K. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, pataikė į smakrą. Dėl to smūgio jis juto fizinį skausmą, liko „mėlynė“. Smūgis buvo stiprus, be to ji buvo su žiedu. Po smūgio jis nusisuko ir norėjo išeiti iš kambario, tačiau iš nugaros Nijolė jį pastūmė ir jis nugriuvo, griūdamas kaire veido puse trenkėsi į spintelę, prasikirto kaktą, ėmė bėgti kraujas, skaudėjo galvą. Atsistojęs atsisuko į Nijolę, o ji iš karto ranka sugriebė jam už veido kairės pusės ir apdraskė veidą ir kaklą. Tuo metu jis taip pat juto fizinį skausmą, jam bėgo kraujas. Po konflikto jis išėjo iš kambario, nuėjo pas kaimyną V. U., pasiskolino telefoną ir iškvietė policiją (b. l. 47, 51).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad R. K. iš apatinės lūpos bėga kraujas, smakras mėlynas, galvos viršutinėje dalyje, kairėje pusėje, atviros kraujosruvos. Kaklo kairėje pusėje matomos atviros kraujosruvos, nubrozdinimas, sukrešėjęs kraujas, nukentėjusysis nufotografuotas (b. l. 39-43).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G250/2019(02) nurodyta, kad R. K. nustatyti nubrozdinimai kaktoje, nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje, pereinant į dešinio skruosto sritį, kraujosruvos lūpose, nubrozdinimas kairiame žande, nubrozdinimas kaklo priekyje kairėje, kraujosruva kairiame žande, pereinant į smakrą bei kaklą, nubrozdinimas smakro kairėje. Sužalojimai padaryti buku daiktu, nurodytomis aplinkybėmis, nemažiau kaip penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67).

Apžiūrėjus įvykio vietą bute ant lovos rastos pagalvės, ant kurių matyti į kraują panašios dėmės (b. l. 14).

Iš įvykių suvestinės matyti, kad policiją nuo 2018-03-06 R. K. dėl N. K. veiksmų, į butą, esantį Šėtos g. 91-507, Kėdainių m., kvietė septynis kartus (b. l. 31).

Iš aprašyto filmuoto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog jį sumušė Kaniševa (b. l. 26-28).

Blaivumo testo metu kaltinamajai nustatytas 2,14 promilių girtumas, nukentėjusiajam – 2,77 promilių girtumas (b. l. 69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir pačios kaltinamosios parodymais, ištirtais nukentėjusiojo parodymais, aprašytu vaizdo įrašu, asmens apžiūros protokole nurodytais duomenimis, fotonuotraukomis, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. apie 10.00 val., N. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose Šėtos g. 91-507, Kėdainiuose, savo šeimos nariui – sugyventiniui R. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, o nukentėjusiam nusisukus ir bandant nueiti - tyčia jį pastūmė, dėl ko R. K. nugriuvo, po ko, nukentėjusiajam atsistojus, griebė ranka jam už veido ir jį apdraskė, taip smurtaudama padarė nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, pereinant į dešinio skruosto sritį, kraujosruvas lūpose, nubrozdinimą kairiame žande, nubrozdinimą kaklo priekyje kairėje, kraujosruvą kairiame žande, pereinant į smakrą bei kaklą, nubrozdinimą smakro kairėje, sukėlė R. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrukdė jo sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, dreskiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kadangi kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie du metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamoji aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinio atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo. Kaltinamoji prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ji atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, suvokia, kad jos veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamosios kaltę įrodo ištirti nukentėjusiojo parodymai, kuriais jis patvirtino, kad kaltinamoji – sugyventinė, smurtavo jo atžvilgiu, jį sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltę įrodo teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuoti kaltinime nurodyti sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno, nukentėjusiojo informacija, pateikta atvykusiems policijos pareigūnams, kuri užfiksuota vaizdo įraše, nukentėjusiojo pirminės apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai, įvykio vietoje rastos dėmės, panašios į kraują.

Teismui nekelia abejonės kaltinamosios įvykio situacijos suvokimas, nes ne tik iš kaltinamosios pakankamai išsamių parodymų, bet ir iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamoji, nors ir buvo neblaivi, orientavosi situacijoje. Be to, kaltinamoji alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėrusi pasidaro agresyvi, ką įrodo ir jos teistumų priešistorė, todėl prieš vartodama alkoholį ji privalėjo įvertinti tai, kokia tampa būdama neblaivi, tačiau to nepadarė dėl nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių.

Kaltinamosios aiškinimas, kad nukentėjusysis jai taip pat sudavė, neturi įtakos vertinant jos padarytą nusikalstamą veiką, nes, po galimai nukentėjusiojo jai suduoto smūgio delnu į veidą, kaltinamoji, kaip pati nurodė, fizinio skausmo nejuto, toliau vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju, o jį sumušė ne todėl, kad jai būtų reikėję gintis, bet todėl, kad buvo supykusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji, apklausta net du kartus, apie jai nukentėjusiojo suduotą smūgį neužsiminė, to ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir nukentėjusysis, jokie sužalojimai ant kaltinamosios kūno nustatyti nebuvo, todėl, tokios naujos aplinkybės nurodymas teisme, vertintinas kaip susitaikiusių kaltinamosios ir nukentėjusiojo siekimas sušvelninti kaltinamosios padėtį, tačiau paminėta aplinkybė nei kaltinamosios teisinės padėties, nei jos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo nežymiai sužalotas. Smurtinius veiksmus kaltinamoji atliko suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl N. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventiniui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pati kaltinamoji, bei būdama recidyviste (turėdama neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iš pykčio, prieš neįgalų sugyventinį (nukentėjusysis turi 50 procentų darbingumą iki 2019-10-30, neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1206449); į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės; į kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 114-158): teista 4 kartus, paskutiniai du teistumai neišnykę, visus kartus teista už smurtinius nusikaltimus, 2005 m. teista už nužudymą, 2018 m. teista už to paties sugyventinio sužalojimą per du kartus, vieno iš nusikaltimo metu kaltinamoji peiliu dūrė sugyventiniui į nugarą ir veidą; ne vieną kartą bausta administracinėmis nuobaudomis; nuo 1998-08-24 įrašyta į Priklausomybės ligų priežiūros grupę, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, Priklausomybės sindromas, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruota; VSDFV duomenimis nedirba, nuo 2018-10-04 registruota Užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamoji išvadų nedaro, turėdama neišnykusius teistumus vėl girtauja ir toliau alkoholio įtakoje daro nusikaltimus, savo elgesiu kelia pavojų aplinkiniams, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas tik skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 61 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), atsižvelgiant ir į bausmių politiką valstybėje - skiriant mažesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 46¹ str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajai galėtų būti pasiektas neskiriant jai realios laisvės atėmimo bausmės, bei, kartu su bausme, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė. Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2019-01-22 10.30 val. iki 2019-01-23 15.01 val. (2 d.). Paleidus jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas. CD diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomas byloje (b. l. 26), ir toliau paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui - sugyventiniui) ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir galutinę bausmę paskirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti N. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį /numatytos bausmės bauda arba areštas/. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-01-22 10.30 val. iki 2019-01-23 15.01 val. (2 dienas) (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąją sulaikius - panaikinti.

CD diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).