- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-3565-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03054-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Pažeidėjas
- V. L.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei, S. A., nukentėjusiajam V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. (V. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, administracine tvarka baustas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. (V. L.), 2015-07-25, apie 14.30 val., ties Šilutės pl. – Vingio g. sankryža, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas kliudė gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 104 ir 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
V. L. (V. L.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta jog galėjo kliudyti kitą automobilį, tik negali suprasti kaip tai galėjo įvykti. Kai jis suko į kairę, antrąja eismo juosta važiavo automobilis, jam pasirodė, kad automobilis artėja link jo vairuojamos transporto priemonės, tuomet jis pasitraukė kairiau ir tuo metu, jo supratimu, jis kairės pusės ratu kliudė kairėje esantį skiriamosios juostos bortelį. Daugiau nieko nepajuto. Jis paaiškino, kad švitriniu popieriumi trynė automobilio įbrėžimus, kadangi įbrėžimai buvo seni, nes įvažiavimas į kiemą nepatogus ir ne kartą buvo nubraižytas automobilis. Šiuo metu dar dirba laivo kapitonu, dirba kas trečią dieną. Gyvena Dituvos soduose, o į darbą reikia važiuoti Klaipėdoje iki uosto. Būna, kad į darbą jį iškviečia ir nakties metu. Praradus vairuotojo pažymėjimą jis neturėtų galimybės nuvažiuoti į darbą. Alkoholio jis nevartoja, nes yra pašalintas vienas inkstas, o kitas yra nesveikas. Prašo teismo neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, nes tai labai apsunkintų jo gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, foto lentelės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, V. L. ir V. P. paaiškinimai bei teismo metu duoti liudytojų parodymai, patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas. Minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajam V. P.. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl V. L. (V. L.) veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik V. L. vairuojama transporto priemonė, bet ir nukentėjusiojo V. P. transporto priemonė, todėl konstatuotina, kad V. L. (V. L.) veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Byloje apklaustas nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad 2015-07-25 važiavo savo automobiliu „Toyota Avensis“ Šilutės plentu, Klaipėdos mieste, link pietinės miesto dalies, antra eismo juosta. Degė žalias šviesoforo signalas, todėl važiavo nestabdydamas. Ties sankryža su Vingio gatve iš kažkur atsirado kitas automobilis, kuris važiavo ta pačia kryptimi ir kliudė jo automobilį. Po susidūrimo, minėto automobilio vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo. Jis sustojo ir paskambinęs į policiją pranešė apie įvykį, nurodė į jį atsitrenkusio ir nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Atvykus policijos pareigūnams jie matė gatvėje nuo jo automobilio nukritusią detalę. Buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas. Nuvažiavusiam iš įvykio vietos automobiliui turėjo būti padaryti sužalojimai dešinėje pusėje. Kas vairavo kitą automobilį, jis nematė.
Liudytojas R. A. paaiškino, kad eismo įvykio vietoje nebuvo. Buvo išsiųstas kitas ekipažas. Nukentėjusysis atvyko į Kelių policijos biurą. Buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo automobilis. Jis buvo nuvykęs į pažeidėjo gyvenamąją vietą, tačiau durų niekas nedarė, automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kieme nebuvo. Jo manymu, sprendžiant pagal nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, pažeidėjas turėjo pajusti susidūrimą.
Liudytojas R. P. paaiškino, kad gavo administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Išsikvietė pažeidėją V. L., apžiūrėjo jo automobilį „Skoda Octavia“, pažeidėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jį išsikvietė tą pačią dieną kada buvo surašytas protokolas. Iš V. L. paėmė paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad buvo kažkoks garsas, ar smūgis, tačiau, kad įvyko eismo įvykis nesuprato. Pagal abiejų automobilių apgadinimus, jo manymu, pažeidėjas turėjo pajausti susidūrimą su kitu automobiliu. Apžiūrint automobilį „Skoda Octavia“, ant jo esantys įbrėžimai buvo nutrinti švitriniu popieriumi. Nubrėžimai atitiko abiejų automobilių susidūrimo mechanizmą, greičiausiai tai buvo šoninis susidūrimas keičiant kryptį.
Liudytoja S. L. paaiškino, kad tą dieną važiavo kartu su vyru. Sėdėjo priekyje, šalia vyro. Sankryžoje jie suko į kairę, kairėje pusėje buvo skiriamoji juosta, jos manymu sankryžoje buvo akmuo, už kurio jie sukdami užkliuvo. Vyras yra senas, važiuoja visada lėtai. Jokio susidūrimo su kitu automobiliu nebuvo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mindaugas Kepenis paaiškino, kad jo atstovaujamasis V. L. neturėjo priežasties pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi jo automobilis draustas tiek civilinės atsakomybės draudimu, tiek kasko draudimu. Automobilių apgadinimai nedideli. V. L. dėl savo amžiaus galėjo nepajausti susidūrimo su kitu automobiliu, tuo labiau, kad buvo susidūrimas su skiriamosios juostos borteliu. Prašo teismo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi V. L. dar sugeba dirbti, o netekus darbo, vien iš pensijos būtų pragyventi sunku.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Iš šioje byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilių apgadinimai buvo nedideli. Kaip teigia V. L., jis neneigia, kad galėjo kliudyti šalia važiuojantį automobilį, tačiau to nepajuto ir nesuvokė, nes sukdamas kairėn, bei pamatęs link jo artėjantį kitą automobilį, metėsi į kairę ir kairės pusės ratu atsitrenkė į skiriamosios juostos bortelį. Priežasties pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo, kadangi alkoholio nevartoja, vairavo blaivus, jo automobilis draustas tiek civilinės atsakomybės draudimu, tiek kasko draudimu. Jis neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio. Kokių nors įrodymų, kad V. L. tyčia siektų nuslėpti įvykį ar vengtų žalos atlyginimo byloje nėra. Todėl teismas mano, kad ji subjektyviai nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties.
V. L. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę - baustas administracine tvarka vieną kartą, yra senyvo amžiaus. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsniu, 313 straipsniu,
nutarė:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, V. L. (V. L.) skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę bylą V. L. (V. L.) nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-3583-201/2015, įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.