Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2018-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-963/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-26
Bylos Nr.
1-269-963/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36947-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-269-963/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36947-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.3; 2.10.1; 2.10.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

J. M. 2017 m. liepos 22 d. apie 3.45 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė vieną kartą delnu sutuoktinei N. M. į dešinį skruostą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, J. M. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

J. M. 2017 m. gruodžio 15 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, pastūmė sutuoktinę N. M. ko pasekojo ši nugriuvo ant grindų bei vieną kartą kumščiu smogė jai į kairę veido pusę po ko nukentėjusioji vėl nukrito ant grindų tuo padarydamas N. M. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose-paakyje ir kairio skruosto viršutinėje dalyje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. sutuoktinė N. M. dienos metu išvyko susitikti su draugėmis ir jie sutarė, kad į namus ji grįš 23.00 val., tačiau negrįžo ir į telefoninius skambučius neatsakinėjo. Laukdamas žmonos, jis vartojo alkoholį ir nuėjęs parūkyti 2017 m. liepos 22 d. apie 03.45 val., jis pro langą pamatė, kaip į kiemą įvažiavo taksi, iš kurio išlipo sutuoktinė su nepažįstamu vyru, kuris ją palydėjo iki laiptinės ir pabučiavo. Po to sutuoktinė nuėjo prie pagrindinės gatvės ir telefonu jam pranešė, kad ją parvežė draugė ir ji jau grįžta. Kai sutuoktinė grįžo ir neigė tai, ką jis matė pro langą, tarp jų kilo konfliktas, ir jis susinervinęs vieną kartą smogė sutuoktinei į skuostą ir išspyrė tualeto duris. Jis labai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 34-35,37, 142-143). Taip pat parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, namuose- (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine N. M. gėrė alkoholinius gėrimus ir tuo metu jiedu nesipyko. Po to, apie 23.00 val. kartu su sutuoktine atsigulė į lovą ir tuo metu jam į mobilų telefoną parašė pažįstama mergina. Tai pamačiusi žmona paklausė, kas ta mergina. Tada jis atsikėlė iš lovos ir, atėmęs iš žmonos savo telefoną, nuėjo į virtuvę. Iš paskos vis klausinėdama kas ta mergina į virtuvę atėjo žmona. Tuo metu jis greitai spėjo ištrinti žinutę. Tada žmona pagriebė jo telefoną ir atidariusi langą jį išmetė į kiemą. Tada jis pastarąją pastūmė ir ji nugriuvo. Toliau tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Jis pamena, kad žmona skambino į policiją ir jis iš jos atėmė telefoną bei jį sulaužė per pusę. Po to ji liepė jam išeiti iš namų, pradėjo jį stumti lauk iš buto. Tada jis kumščiu trenkė jai vieną kartą į veidą, nuo ko ji vėl nugriuvo ant grindų. Į kurią veido vietą tiksliai jai pataikė, nepamena. Po šio įvykio pasiėmė savo striukę ir išėjo iš namų Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 130-133,142-144).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad su J. M. gyvena nuomojamame bute, bendro turto neturi. Jų tarpusavio santykiai pašliję nuo 2017 m. balandžio mėnesio, tačiau jis niekada jos atžvilgiu nesmurtavo, 2017 m. liepos 22 d. buvo pirmas kartas. 2017 m. liepos 21 d. ji išvyko į Palangą su mokslo draugėmis švęsti savo gimtadienio, dukrą saugoti paliko savo mamai. Sutuoktinį apie 01.00 val. įspėjo, jog grįš vėliau, ir grįžo 2017 m. liepos 22 d. apie 04.00 val. Kai įėjo į butą, sutuoktinis ėmė šaukti ant jos, kilo konfliktas. Šio konflikto metu sutuoktinis smogė vieną kartą delnu jai į dešinį skruostą ir po to ėmė spardyti tualeto duris. Policijos ji nekvietė, kas iškvietė, nežino, mano, kad kaimynai. Ji nebūtų kvietusi policijos, norėjo išeiti pas savo mamą, kuri gyvena netoliese, tačiau tuo momentu atvyko policijos pareigūnai ir sutuoktinį sulaikė. Medikų pagalba jai reikalinga nebuvo, kai atvyko policija, jos dešiniosios akies kamputyje buvo kraujosruva. Sutuoktinis J. M. jos atsiprašė, labai gailėjosi, kad smurtavo ir ji jam atleido (b. l. 14-17). Taip pat parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su vyru J. M. vartojo alkoholį. Namuose tai pat buvo ir jų mažametė dukra L. M.. Po to, gulint lovoje ji pamatė, kad jos vyrui į mobilųjį telefoną „Messenger“ parašė nežinoma moteris ir ji pastarojo paklausė, kas ji tokia. Todėl vyras supyko, pagriebęs telefoną jai iš rankų nuėjo į virtuvę. Ji atėjo tai pat į virtuvę, liepė jam paaiškinti, kas ta moteris. Vyras atsakė, kad tai jo sesuo, tačiau ji nepatikėjo ir jam papriekaištavo, kad susirado kitą moterį. Tada vyras dar labiau supyko ir ją pastūmė ir ji pargriuvo ant grindų. Po to ji atsistojo ir vėl klausė, kas ta moteris. Į tai vyras nieko neatsakė. Todėl ji liepė pastarajam susirinkti daiktus ir išeiti iš namų. Tada vyras pradėjo ant jos šaukti. Ji prašė jo nusiraminti, sakė, kad iškvies policiją ir paėmusi telefoną imitavo, jog skambina į policiją, tikėdamasi, jog vyras išeis iš namų. Tačiau vyras dar labiau supykęs pagriebė iš jos rankų telefoną ir jį perlaužė per pusę. Po to jis nuėjo į miegamąjį, kur vaiko akivaizdoje kumščiu trenkė į televizoriaus ekraną ir taip jį sudaužė. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, dukra tai pat išsigando, pradėjo verkti. Ji pradėjo ant vyro šaukti, liepė išeiti iš namų ir stūmė jį link durų. Tada vyras kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę, ko pasekoje ji nugriuvo ant grindų, pajuto didelį skausmą. Tuomet ji atsistojo ir trenkė delnu vyrui per veidą bei pasiėmusi dukrą išbėgo į koridorių prašyti kaimynų pagalbos, skambino į kaimynų duris, tačiau durų niekas nedarė. Po to iš buto išėjęs vyras prašė ją sugrįžti į namus, sakė, kad jis išeisi. Kadangi laiptinėje buvo šalta, ji su dukra sugrįžo į butą, o vyras išėjo iš namų. Po to atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino (b. l. 91-94).

Liudytojas M. J. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 15 d. vėlai vakare, maždaug 23.30 val. iš buto, kuris yra virš jo buto, pradėjo sklisti triukšmas. Jis girdėjo kaip garsiai barasi asmenys, rėkia, šaukia, krenta daiktai, girdėjosi vaiko verksmas ir iškart nieko negalvojęs paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, Nr. 112. Kol kalbėjosi su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, triukšmas nurimo. Tada Bendrojo pagalbos centro darbuotoja pasakė, kad jeigu dar triukšmas pasikartos, paskambinti antrą kartą. Po kelių minučių vėl iš minėto buto pradėjo sklisti triukšmas ir jis vėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po kažkiek laiko pro langą pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai (b. l. 102-104).

2017 m. liepos 22 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policijos pareigūnams pagal pranešimą nuvykusiems į įvykio vietą, N. M. nurodė, kad konflikto metu sutuoktinis jai ranka smogė į akį ir sukėlė fizinį skausmą, įvykio vietoje matėsi grumtynių požymiai, išlaužtos tualeto durys, moteris buvo susijaudinusi, verkė, N. M. dešinės akies išoriniame kampe yra stebima kraujosruva. J. M. nustatytas 0,61 % promilių girtumas, N. M. nustatytas 1,50 % promilių girtumas (b. l. 5-8).

2017 m. liepos 25 d. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo medžiagos iš įvykio vietos peržiūra, kurioje užfiksuota, kaip nukentėjusioji N. M. policijos pareigūnams parodo, jog jai buvo suduotas smūgis į dešinį skruostą ir dešinės akies išoriniame kampe yra kraujosruva, kad J. M. išlaužė tualeto duris, sudraskė jos rankinę ir suknelę, kuria ji buvo apsirengusi (b. l. 23-24).

2017 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas J. M. smurtas prieš žmoną N. M. (b. l. 84-87).

2017 . gruodžio 19 d. Specialisto išvadoje Nr. G2253/2017(03) konstatuota, kad apžiūrėjus N. M., rasta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose-paakyje ir kairio skruosto viršutinėje dalyje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus kairės akiduobės sritį buku daiktu, tikriausiai, suduodant kumščiu (vienu smūgiu). N. M. padaryta kairės veido pusės poodinė kraujosruva sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 108).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: smogė vieną kartą delnu sutuoktinei N. M. į dešinį skruostą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą; bei mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: pastūmė sutuoktinę N. M. ko pasekojo ši nugriuvo ant grindų bei vieną kartą kumščiu smogė jai į kairę veido pusę po ko nukentėjusioji vėl nukrito ant grindų, tuo padarydamas N. M. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose-paakyje ir kairio skruosto viršutinėje dalyje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo J. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis J. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – darbingo amžiaus, dirba (b. l. 110), vedęs (b. l. 26), turi vieną mažametį vaiką (b. l. 26), neteistas (b. l. 114-118), du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 112-114), kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam J. M. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. J. M. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (b. l. 145-147). Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi. Siekiant padėti kaltinamajam J. M. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai - vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu - toliau tęsti darbą ir dirbti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 50-52, 134-136).

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 22 d. 4.05 val. iki 2017 m. liepos 23 d. 8.55 val. (dvi paros) (b. l. 46-49).

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. liepos 22 d. nusikaltimas) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant toliau tęsti darbą ir dirbti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 15 d. nusikaltimas) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant toliau tęsti darbą ir dirbti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant toliau tęsti darbą ir dirbti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą J. M. paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant toliau tęsti darbą ir dirbti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 22 d. 4.05 val. iki 2017 m. liepos 23 d. 8.55 val. ( 2 paras) ir laikyti, kad yra atliktos 4 (keturios) laisvės apribojimo bausmės dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rasa Stonkuvienė