- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-337-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- UAB „Vilko pėda“
- Trečiasis asmuo
- V. P., UAB „Lazdynų būstas“
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. P. ir UAB „Lazdynų būstas“, dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1248 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilko pėda“ 2006-11-06 Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-30 įsakymą Nr. 30-1248 (toliau - ginčijamą įsakymą) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.3-13). Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-06 sprendimu Nr. 232V ir 2003-05-22 įsakymu Nr.1A-66-V-251 jis buvęs pakirtas Vilniaus m. daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2005-12-31, kartu patvirtinant administruojamų daugiabučių namų sąrašus. 2003-02-06 bylos šalys sudarė sutartį Nr. 11 dėl daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo su pirmumo teise sutartį pratęsti. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004-08-16 sudarė su V. P. UAB „Vilko pėda“ privatizavimo sutartį Nr. 12-10-230 už 3,5 mln. Lt. Atsakovas 2006-06-30 įsakymu papildė UAB „Lazdynų būstas" administruojamų namų sąrašą penkiais daugiabučiais namais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuos iki šiol administruoja ieškovas, ir, pažeisdamas ieškovo teisėtų lūkesčių principą, faktiškai vieną administratorių pakeitė kitu. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų sisteminė analizė leidžia manyti, jog administratorių skiria savivaldybės administracijos direktorius (įgaliotas atstovas) neterminuotai. Tačiau administravimas gali pasibaigti tik jeigu bus įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau - DNSB), savininkai sudarys jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo bei priežiūros; taip pat jeigu administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas ir patalpų savininkų susirinkimas reikalauja iš savivaldybės vykdomosios institucijos jį pakeisti arba jei to reikalauja daugiau nei pusė patalpų savininkų, pareiškę nepasitikėjimą administratoriumi. Tokių sąlygų nebuvo. Maža to, dalis butų ir kitų patalpų savininkų sudarė su ieškovu pastato eksploatavimo – administravimo išlaidų, paslaugų apmokėjimo sutartis, apie kurios nutraukimą privalu pranešti priešingai šaliai iš anksto.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (t.1,b.l.153-163) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą ir paskirdamas naują administratorių, veikė CK 4.84 str. ribose. Daugiabučių namų savininkų bendrijų 2000-06-20 įstatymas (Nr. VII-1741) nustojo galioti 2001-10-09, priėmus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą, todėl atsakovas atsisako komentuoti seno įstatymo normas, kuriomis remiasi ieškovas. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai nurodo, jog vienas administratorius buvo pakeistas kitu, nes ankstesnio administratoriaus (ieškovo) įgaliojimų terminas pasibaigė, todėl buvo paskirtas naujas administratorius. Naujas administratorius - UAB „Lazdynų būstas“ - parinktas atsižvelgiant į Vilkpėdės seniūnijos gyventojų apklausos duomenis. Ieškovas nenurodė pretenduojantis pasinaudoti pirmumo teise pratęsti 2003-02-06 sutartį Nr. 11 ir neįrodinėjo nė vienos jos pratęsimo sąlygos, taigi dabar ieškovas administruoja išvardintus daugiabučius neteisėtai. Pažymėjo, jog 2004-08-16 sutartimi Nr. 12-010-230 atsakovas pardavė V. P. ne daugiabučių namų bendro naudojimo objektų administravimo veiklą, o 3 028 paprastąsias vardines UAB „Vilko pėda“ akcijas (vienos akcijos nominali vertė 100 Lt).
Tretysis asmuo V. P. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.145-146) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Anot trečiojo asmens, savavališkas administravimo terminų nustatymas neatitinka Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603. Tikina, jog administratorius yra pakeistas nesant teisėto pagrindo. Likusi be pagrindinės veiklos ir pajamų šaltinio, įmonė bus privesta prie bankroto. Atsakovas įvairiais metodais siekia sutrukdyti ieškovui vykdyti savo veiklą, pvz., 2006 m. atsakovas organizavo ir atliko daugiabučių namų bendrasavininkių apklausą tik vieno ieškovo administruojamose namuose, ragino žiniasklaidoje atsisakyti ieškovo administravimo paslaugų. Iš ieškovo paimtus objektus atsakovas perduoda administruoti įmonėms, kurių akcijos priklauso jam pačiam, kas yra nesuderinama su konkurencijos, lygiateisiškumo ir sąžiningumo principais.
Tretysis asmuo UAB „Lazdynų būstas“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.143) akcentavo tai, kad atsakovo, kaip trečiojo asmens steigėjo bei vienintelio akcininko, sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams, todėl jie negali būti kvestionuojami ir turi būti vykdomi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2007-12-11 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.148-159). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-06 sprendime Nr. 232V bei Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2003-05-22 įsakyme Nr. 01A-66-V-251 ir 2003-02-06 sutartyje Nr. 11 nustatyti terminai „iki 2005-12-31“ yra naikinamieji. Be to, net ir tuo atveju, jeigu administratoriaus skyrimas konkrečiam terminui būtų teisėtas, faktiškai abiejų šalių atliktais veiksmais sutartis dėl administravimo po 2005-12-31 buvo pratęsta. Laikė, jog ginčijamu įsakymu vienas administratorius buvo pakeistas kitu. Todėl ši procedūra turėjo būti atlikta esant norminių aktų nustatytiems pagrindams. Atsakovas neįrodė, kad daugiau kaip pusė ginčo namų savininkų raštu būtų išreiškę valią pakeisti esamą administratorių, kad ieškovas netinkamai vykdė savo funkcijas, pažeidinėjo teisės aktus. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus 2006-06-29 parengtas 2006-06-30 įsakymo Nr. 30-1248 projekto aiškinamasis raštas atskleidė ginčo įsakymo tikslus – jo projektas buvo rengiamas, atsižvelgiant į gyventojų apklausos duomenis; jų norą, kad bendrosios nuosavybės administratore būtų UAB „Lazdynų būstas“. Dėl šios priežasties įsakymas nelaikytinas priimtu vadovaujantis įstatymo viršenybės, objektyvumo ir neleistinumo piktnaudžiauti valdžia principais LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. prasme, todėl naikintinas.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.161-167) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-11 sprendimą bei priimti priešingą sprendimą, t.y. ieškinį atmesti, remiantis tokiais argumentais. Pirma, ieškovas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą. Antra, 2003-02-06 sutarties Nr. 11 17 p. yra įtvirtintas bylos šalių teisių ir pareigų naikinamasis terminas (CK 1.117 str. 6 d.). Trečia, atsakovas ne pakeitė, bet, pasibaigus sutartyje numatytam terminui, paskyrė naują administratorių. Ketvirta, teismas nevertino bei nepasisakė dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2006-05-24 rašto Nr. A121-6943 (1.23-EUD-0), paaiškinančio, kodėl atsakovas organizavo Vilkpėdės seniūnijos gyventojų apklausą: ieškovas nevykdė administravimo nuostatų, gyventojai skundėsi prasta įmonės veikla. Esant tokiai situacijai, atsakovas nebepratęsė sutarties su ieškovu naujam terminui. Penkta, tik savivaldybės vykdomosios institucijos administracinio pobūdžio aktas, o ne kokie nors veiksmai gali suteikti administratoriui teisę administruoti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.84 str. 1 d., 4.236 str. 2 d.). Šešta, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 600 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nepaisydamas reikšmingų aplinkybių, mažinančių priteistinų išlaidų dydį. Pirmosios ir antrosios instancijos teismuose jau yra išnagrinėta po dvi bylas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, skiriasi tik ginčijamas įsakymas (ginčo objektas). Minėtų teismų motyvais ir teisės aktų interpretacija ieškovas grindė savo poziciją ir šioje byloje. Visose jose ieškovo interesus atstovavo, procesinius dokumentus, kurie, galima sakyti, yra identiški, rengė, ieškovą konsultavo ta pati advokatė L.J..
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l.178-186) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Ieškovo teigimu, apelianto motyvai neatitinka teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir anksčiau priimtuose teismų sprendimuose nurodyto teisinio vertinimo, kuris bylos šalims turi res judicata galią. Nors apeliantas laikosi nuostatos, jog 2003-02-06 sutartis Nr. 11 baigėsi 2005-12-31, bet tiek šioje, tiek jau užbaigtose nagrinėti kitose civilinėse bylose esantys įrodymai patvirtina, kad po sutarties termino pasibaigimo atsakovas buvo linkęs tęsti su ieškovu sudarytą sutartį bei duodavo privalomus vykdyti nurodymus, kaip antai, sudaryti socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis atsakovo vardu. Ankstesnių teismų sprendimuose nustatyta, kad atsakovas pakeitė vieną administratorių kitu. Nesutarimai kilo tik dėl to, ar daugiabučių namų gyvenamųjų patalpų savininkai išreiškė savo valią pakeisti esamą administratorių nauju. Nesant daugumos savininkų valios, ginčijamas įsakymas naikintinas. Apeliantas akivaizdžiai supainiojo administravimo nustatymo aktą ir administravimo pasibaigimo sąlygas su administratoriaus skyrimo procedūra ir administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindais. Nepriklausomai nuo to, jog pasibaigė ieškovo, kaip administratoriaus, įgaliojimai daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, administravimas nenutrūko, kadangi nėra įstatyme numatytų administravimo pasibaigimo pagrindų. Mat atsakovas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka paskirti administratorių, o ne nustatinėti turto administravimo pradžios ir pabaigos terminus. Taip, kaip atsakovas po 2003-02-06 sutarties pasibaigimo paskyrė ieškovą toliau administruoti kitus iki tol administruotus namus, taip jis turėjo skirti administruoti ir ginčo objektu esančius namus. Įsakymą laiko savavališku, nes nėra aišku, kodėl, ignoruojant patalpų savininkų nuomonę, ginčo namų administratoriumi buvo paskirtas UAB „Lazdynų būstas“. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas advokatui sumokėtą honorarą, nenukrypo nuo Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl maksimalių dydžių už teisines paslaugas; tinkamai įvertino tai, jog byla sudėtinga teisės taikymo prasme bei faktinių aplinkybių gausa, byloje yra nagrinėjami nauji teisės aktai ir formuojama nauja teismų praktika tokios kategorijos bylose, įvyko ne vienas teismo posėdis, posėdžiai trukdavo po kelias valandas; ieškovo atstovė rengė užklausimus VĮ Registrų centrui, rinko įrodymus, ruošė baigiamąją kalbą.
Tretysis asmuo V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l.177) taip pat skundo nepripažino ir prašė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak šio trečiojo asmens, įstatymas reikalauja dėl klausimų, susijusių su administratoriaus keitimu ir atleidimu, atsiklausti ne gyventojų, o savininkų nuomonės, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Apelianto argumentai dėl prastos įmonės veiklos yra išgalvoti: ieškovas dirba pelningai, turi reikiamus, kompetentingų institucijų išduotus leidimus ir gali toliau vykdyti savo veiklą, jeigu tik atsakovas jam to nekliudytų.
Tretysis asmuo UAB „Lazdynų būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tuos pačius tas pačius motyvus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l.175).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str.). Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių pagrindų nenustatyta.
Kolegija, išklausiusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė dėl jų pagrįstas išvadas, tinkamai taikė teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Byloje kilo suinteresuotų asmenų ginčas dėl individualus pobūdžio administracinio akto pripažinimo negaliojančiu. Apeliantas skundu ginčija ieškovo subjektinę teisę kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu, todėl teisėjų kolegija pirmiausiai įvertina šį argumentą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros įstatymuose nustatytos tvarkos, tačiau ji garantuojama kiekvienam asmeniui, kuris laiko, jog jo teisės yra pažeistos ar ginčijamos, arba kurio interesai yra pažeidžiami (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CK 1.137 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ginčijamas administracinis aktas (t.1, b.l.19-20, 176- 177) neabejotinai yra susijęs su ieškovo teisės verstis įstatuose, specialiame leidime bei privatizavimo dokumentuose numatyta veikla tam tikru suvaržymu ir ją apriboja (t.1, b.l.22-28, 29, 133-137), kadangi juo kitam juridiniam asmeniui buvo suteikta teisė administruoti, taigi ir teisė gauti atitinkamas pajamas iš administravimo veiklos, objektus, kurių administravimo teisė jam buvo suteikta ankstesniais atsakovo priimtais administraciniais aktais bei su atsakovu sudaryta sutartimi (t.1, b.l. 30-31,32-36, t.2, b.l. 206-216). Pažymėtina, kad atsakovo Energetikos ir būsto skyriaus 2006-06-29 aiškinamajame rašte (3 p.) taip pat pabrėžiama apie ieškovo siekį neprarasti darbo objektų (perduodamų kitam administratoriui administruoti daugiabučių namų) (t.1, b.l.180-181). Todėl ieškovas, priešingai nei tvirtina apeliantas, turėjo teisinį interesą (reikalavimo teisę) kreiptis į teismą, prašydamas įvertinti ginčijamo individualaus pobūdžio administracinio akto priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimus, nes šis aktas sąlygojo ieškovo subjektinės teisės pasibaigimą. Dėl aptartų motyvų šios apelianto pastabos nėra teisingos ir atmestinos.
Taip pat apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino termino, iki kurio ieškovas buvo paskirtas gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, teisinę reikšmę ir jo pasibaigimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas tinkamais argumentais paneigė apelianto kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytus motyvus, esą pasibaigus administraciniais aktais bei sutartyje nustatytam administravimo terminui, t.y. po 2005-12-31 ieškovui pasibaigė ir bet kokios pareigos ginčo namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje, pasibaigė tarp šių namų savininkų ir ieškovo susiklostę administravimo teisiniai santykiai, kurie ieškovo su pačiu apeliantu net ir nesiejo, taigi toliau vykdydamas administravimą šis elgėsi neteisėtai. Su teismo išvadomis dėl šių namų esamo administratoriaus pakeitimo kitu, o ne naujo paskyrimo, dėl administravimo veiklos tęstinumo, paremtomis bylos įrodymu analize, ir nesant CK 4.250 str. nustatytų pagrindų pasibaigti ginčo namų administravimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2003-02-06 pavedimo sutartis (t.1, b.l. 30-31) sukūrė prievolinius teisinius santykius būtent jos šalims, Vilniaus m. savivaldybei ir UAB „Vilko pėda“ (CK6.2 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str.), todėl ji negali būti traktuojama taip, kaip tai daro apeliantas, paneigdamas bet kokius jį ir atsakovą siejusius prievolinius teisinius santykius. Nors ši sutartis ir nebuvo raštu pratęsta, į ką atkreipia dėmesį apeliantas, administravimo veiklos faktinis tęsimas atitiko abiejų šalių interesus. Tokią išvadą patvirtina apelianto elgesys: pasibaigus administraciniais aktais bei sutartimi nustatytajam terminui, apeliantas nepaskyrė ieškovo šio faktiškai administruojamų Vilkpėdės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų administratoriumi dėl, kaip teigiama 2006-05-24 tarnybiniame pranešime (t.1, b.l.182), administravimo nuostatų nevykdymo, prastos įmonės veiklos ir gaunamų gyventojų nusiskundimų, dėl šios priežasties ėmėsi organizuoti gyventojų apklausą, kartu nepaskyrė ir jokio kito asmens administruoti visų, jų tarpe ir ginčo objektų, pastaruosius perdavė ginčijamu byloje administraciniu aktu administruoti trečiajam asmeniui UAB „Lazdynų būstas“ tik 2006-06-30 (t.1, b.l. 176-177,180-181). Antra vertus, kaip matyti iš 2006-03-06 pateikto atsakymo į oficialų ieškovo užklausimą (t.1, b.l.40), iš esmės nepatvirtino ir pastarojo abejonių dėl sutarties su juo galimo nepratesimo, neįvardijo tokių aplinkybių, kad šis neteisėtai po termino pasibaigimo vykdo šią veiklą, nesuformulavo jokių reikalavimų neteisėtą veiklą nutraukti ar perduoti administruojamus namus ir pan. Priešingai, pats apeliantas dar ir 2006 metais laikė ieškovą administratoriumi, reikalavo šio paaiškinimų dėl konkrečių veiksmų (mokesčių paskaičiavimo, remonto darbų, sutarčių su gyventojais sudarymo), tame tarpe ir dėl ginčo namo (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.47-48), 2006-07-11 teikė ieškovui nurodymus vadovautis namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių 2006-04-03 susirinkimo protokolu, įvardindamas ieškovą šio namo prižiūrėtoju (t.1, b.l. 67-68 ). Ieškovas taip pat planavo ateities veiklą ginčo objektuose (t.1, b.l. 64, 89-97). Visa tai neabejotinai sąlygojo ieškovo pagrįstų lūkesčių susiformavimą, kad jis laikomas ir pripažįstamas tinkamu administratoriumi, kad jo, kaip administratoriaus įgalinimai nėra nutrūkę.
Taigi tik formaliuoju požiūriu ieškovo ginčijamas įsakymas priimtas pasibaigus su UAB ,,Vilko pėda“ 2003-02-06 sudarytos sutarties galiojimui, tačiau, remiantis byloje esančiais, teismo išsamiai išanalizuotais, taip pat ir šioje nutartyje jau aptartais įrodymais, darytina išvada, jog ginčijamas įsakymas perduoti dalį anksčiau UAB ,,Vilko pėda“ administruotų namų administruoti kitai bendrovei šio įsakymo priėmimo metu nebuvo siejamas su administravimo prievolės pabaiga, kaip aplinkybe, sudarančia prielaidas naujo administratoriaus skyrimui. Tokia išvada, jog realiai vyko administratoriaus pakeitimo procedūra CK 4.251 str. 1 d. 4 p. ir 4 d. prasme, t.y. remiantis dalies administruojamų namų gyventojų nusiskundimais dėl UAB ,,Vilko pėda“ teikiamų administravimo paslaugų kokybės, darytina ir vertinant paties apelianto įvardijamą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2006-05-24 tarnybinį pranešimą Nr. A121-6943 (1.23-EUD-0) (t.1, b.l. 182), nurodantį Vilkpėdės seniūnijos gyventojų apklausos organizavimo priežastį (ieškovas, apelianto nuomone, netinkamai vykdė administravimo nuostatus, gyventojai skundėsi prasta įmonės veikla); taip pat atsižvelgiant į ginčijamo įsakymo rengimo medžiagoje esantį Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus aiškinamąjį raštą (t.1, b.l.180-181), kuriame poreikis pakeisti administratorių siejamas ne su administravimo sutarties pabaiga, o su gyventojų apklausoje dėl administratoriaus parinkimo susiformavusia pozicija bei pasirinkimu vienos iš bendrovių – UAB „Lazdynų būstas“ (1 p., „Parengto projekto tikslas ir uždaviniai“). Šią ginčijamo įsakymo rengimo medžiagą tinkamai, nepažeisdamas CPK 185 str. nuostatų, įvertino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl šie apeliacinio skundo motyvai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Kita vertus, UAB ,,Vilko pėda“ buvo paskirta likusios didžiosios dalies iki sutarties pabaigos administruotų gyvenamųjų namų administratore taip pat gerokai po terminio pasibaigimo, tik 2006-07-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.30-1442 ( t.2, b.l. 106-109), patikslintu kitu - 2006-12-28 įsakymu Nr. 30-2512 (t.2, b.l. 117), nors laikotarpiu nuo 2005-12-31 (administravimo sutarties pabaigos) iki šios datos (2006-07-28), t.y. beveik septynis mėnesius administravimas buvo vykdomas nesant atitinkamo vietos valdžios institucijos akto ar sutarties, kas reiškia, kad vyko faktinis administravimo santykių tęsimas ir savivaldybė, priešingai nei namų, perduotų administruoti trečiajam asmeniui UAB „Lazdynų būstas“ ginčo įsakymu, pretenzijų dėl tokio faktinio administravimo teisėtumo nereiškė ir nereiškia, tokio kitų objektų faktinio administravimo nekvestionavo, vėlesne data įforminusi jį atitinkamais administraciniais aktais.
Todėl, nepaisant apelianto tvirtinimo, jog įvyko ne administratoriaus pakeitimas, o naujo administratoriaus paskyrimas, pasibaigus administravimo sutartimi apibrėžtiems prievoliniams teisiniams santykiams, faktinės bylos aplinkybės, pagrįstos aptartais įrodymais, ir sudaro prielaidas padaryti išvadą, jog realiai įvyko administratoriaus pakeitimo procedūra, remiantis dalies administruojamų namų gyventojų nepasitenkinimu dėl ieškovo teikiamų administracinių paslaugų kokybės. Ar egzistavo teisinis bei faktinis pagrindas tokiam administratoriaus pakeitimui nevertintina, nes, pirma, tuo apeliaciniame skunde nesiremiama (CPK 320 str. 1 d.), antra, į bylą nepateikta apklausos anketų, kurių turinį teismas galėtų įvertinti, identifikuodamas buto savininką bei jo išreikštą valią.
Dar vienas argumentas, kuriuo remiantis skundas negali būti tenkinamas, yra jau sukurti teisminiai precedentai bylose, beveik tapačiomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis, ir kuriose ginčai buvo sprendžiami dėl kitų ieškovo anksčiau administruotų namų perdavimo administruoti kitiems administratoriams (t.2, b.l. 85-105). Apie būtinumą remtis teisminiais precedentais, apie asmenų teisę tikėtis, kad ginčai panašiose bylose bus sprendžiamai vienodai, yra pabrėžta Konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Be to, ir šių bylų šalys (ieškovas, atsakovas) buvo tos pačios, todėl, nepaisant trečiųjų asmenų skirtingumo, jose nustatyti faktai pripažintini įrodomaisiais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimu padarytų išvadų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, šį klausimą išsprendė ne visiškai tinkamai ir šie apelianto argumentai iš dalies yra teisingi. Tokios faktinės aplinkybės, kad pirmosios ir antrosios instancijos teismuose jau yra išnagrinėta po dvi bylas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, tik dėl skirtingo objekto (įsakymo), o procesinius dokumentus rengė bei ieškovą atstovavo ta pati advokatė, teisinės reikšmės neturi ir neįtakoja šios rūšies bylinėjimosi išlaidų dydžio bei pareigos jas atlyginti kitai šaliai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Pagal CPK 98 str., kriterijais, apsprendžiančiais atstovavimo išlaidų dydį, yra konkrečios bylos sudėtingumas, advokato darbo ir laiko sąnaudos bei Rekomendacijos dėl užmokesčio dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85. Taigi vertinant ieškovo atstovavimo išlaidų kompensuojamos dalies pagrįstumą, atsižvelgtina į šio ginčo sudėtingumą dėl įrodymų gausos vertinimo ir teisės aktų taikymo prasme, bylos apimtį (2 tomai), į minėtose Rekomendacijose nustatytus kriterijus ir maksimalius koeficientus, apsprendžiančius sugaištą laiką rengiant procesinius dokumentus teismui bei dalyvaujant teismo posėdžiuose, į konkrečių procesinių veiksmų atlikimo metu nustatytą MMA. Kolegija sprendžia, kad atstovavimo išlaidos šiuo atveju galėtų būti ne didesnės, nei 2685 Lt (1800 Lt ieškinio surašymas, 4 atstovavimo teisme valandos po 90 Lt arba 360 Lt, 5 atstovavimo teisme valandos po 105 Lt arba 525 Lt, Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.18 p. ir 9 p.).
Ši aplinkybė yra vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kurį kolegija vertino ir dėl jo nutartyje pasisakė, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai patikslintina.
Taip pat ieškovui priteistina dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 188-189, 217-218), neviršijant maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, t.y. 1200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei 240 Lt už 2 atstovavimo teismo posėdžiuose valandas ( CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sumažinant priteistą ieškovui UAB „Vilko pėda“ iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovavimo išlaidų sumą nuo 3600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) liktų iki 2685 (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių) litų.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos 1440 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo UAB „Vilko pėda“ naudai.