Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. 2S-777-258/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
2S-777-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00905-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
UAB ,,Statybų ekspertas“
Suinteresuotas asmuo
AB „Šiaulių bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-777-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00905-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB ,,Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) UAB „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Šiaulių bankas“, antstolis V. M..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja UAB „Statybų ekspertas“ kreipėsi į antstolį V. M. su 2018 m. gruodžio 27 d. skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja prašė: 1) atšaukti nuo 2018-12-21 iki 2019-01-21 vykstančias pareiškėjai UAB „Statybų ekspertas“ priklausančio turto – negyvenamosios patalpos-įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., Alytaus apskr., varžytynes Nr. 164882; 2) iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Statybų ekspertas“ ir antstolio V. M. ginčas dėl turto vertės, sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus iš pareiškėjai UAB „Statybų ekspertas“ priklausančio turto – negyvenamosios patalpos-įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., Alytaus apskr.; 3) nušalinti UAB „Negrita“ nuo vykdomosios bylos ir pripažinti UAB „Negrita“ Turto vertinimo aktą niekiniu bei nepagrįstu; 4) skirti pakartotinę ekspertizę Turto vertei nustatyti; 5) nušalinti antstolį V. M. nuo vykdomosios bylos.

2. Skunde nurodė, jog antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto negyvenamosios patalpos - įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., Alytus. Pareiškėja yra pateikusi antstoliui prieštaravimus, kuriais prašo nesivadovauti UAB „Negrita“ nustatyta minėto turto verte ir prašo panaikinti antstolio 2018-11-22 pranešime dėl turto vertės nustatyto įrašytą turto vertę ir spręsti klausimą iš naujo. Antstolis nesulaukęs galutinio teismo sprendimo pagal pareiškėjos prieštaravimus toliau vykdo pareiškėjos turto varžytynes Nr. 164882. Antstolis nepranešė ir neinformavo apie ekspertizės skyrimą, taip pat antstolis užkirto teisę pareikšti nušalinimą ekspertui, pareikšti nepasitikėjimą ekspertu ir užkirto kelią pareikšti prieštaravimus dėl pakartotinės ekspertizės. Pareiškėja nesutiko su antstolio 2018-08-29 patvarkymu, kuriuo antstolis paskyrė UAB „Negrita“ turto vertei nustatyti, šio patvarkymo pareiškėja nėra gavusi ir pareiškėjos įsitikinimu, antstolis klastoja dokumentus. Nurodė, jog antstolis varžytynes Nr. 157748 paskelbė 2018-07-26, kurios turėjo baigtis 2018-08-27. Antstolis priėmė 2018-08-27 patvarkymą, kuriuo tenkino pareiškėjos 2018-08-16 skundą dėl antstolio veiksmų ir iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai priklausančio ir aukščiau minėto turto rinkos vertės, atskiru patvarkymu paskiriant ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Šis patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas 2018-10-03. Pareiškėja taip pat nurodo nesutinkanti su nustatyta minėto turto verte, kadangi minėtas turtas yra akivaizdžiai didesnės vertės nei 28 600 EUR.

3. Antstolis V. M. 2019 m. sausio 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Antstolis nurodė, jog atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02493, 2014-08-05 turto arešto aktu Nr. 0240/14/02493 buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas – negyvenamoji patalpa – įstaiga, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., Alytaus apskr. Nepavykus hipoteka įkeisto turto realizuoti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių antstolis sprendė turto realizavimo tęsimo bei perkainojimo klausimą. 2018-08-29 antstolio patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui – teismo ekspertui K. K.. 2018-11-22 pranešimu antstolis informavo vykdomosios bylos šalis, kad paskirtas turto vertintojas atliko šio turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, kuriame nustatyta rinkos vertė – 28 600,00 Eur. 2018-12-07 antstolio kontoroje buvo gauti pareiškėjos prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos areštuoto turto rinkos vertės. Kadangi šie prieštaravimai buvo nepagrįsti, antstolis 2018-12-20 patvarkymu juos atsisakė tenkinti. Antstolis pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie galimą kitokią, nei nustatyta ekspertizės metu, turto rinkos vertę, ar leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai nustatyti CPK 626 str., skolininkė skunde nenurodė nė vieno iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02493 turėtų būti stabdomi. Antstolis nurodo, kad skolininkė jau yra skundusi antstolio veiksmus analogišku pagrindu. Atsisakydamas tenkinti šį skundą ir persiųsdamas ji nagrinėti teismui, antstolis jau buvo išaiškinęs skolininkei, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad antstolis turtą įkainojo per maža kaina. Turto įkainojimas dar nereiškia, kad būtent už tokią kainą turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir varžytynėse vykstanti konkurencija nustato parduodamo turto realią rinkos kainą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, prašė jį atmesti ir skolininkei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai teikiant žinomai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog pareiškėja 2014-08-21, 2014-12-22, 2015-09-10, 2015-10-12, 2017-02-07, 2017-02-21, 2017-04-24, 2018-12-27 pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kurie dviejose instancijose buvo išnagrinėti ir atmesti. Skunde nėra nurodytas nė vienas tinkamai įstatymiškai pagrįstas argumentas, dėl ko antstolio atliekami veiksmai dėl turto vertinimo turėtų būti sustabdyti ar nutraukti bei skundžiami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) UAB „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė. Pareiškėjos UAB „Statybų ekspertas“ 2019 m. vasario 28 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Taip pat netenkino antstolio V. M. ir suinteresuoto asmens AB „Šiaulių bankas“ prašymo paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6. Teismas nustatė, kad antstolis 2018-08-27 priėmė patvarkymą tenkinti skolininkės 2018-08-16 skundą, kuriuo nusprendė tenkinti skolininkės prašymą skirti ekspertizę jo turto rinkos vertei nustatyti, pareiškėja neginčija, kad šį patvarkymą gavo, ką patvirtina ir vykdomosios bylos medžiaga. 2018-08-29 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo buvo išsiųstas skolininkei registruota pašto siunta pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiuo adresu buvo siunčiami ir ankstesni procesiniai dokumentai, todėl teismas pažymi, jog pareiškėja privalėjo nedelsiant antstoliui pranešti apie pasikeitusį buveinės adresą. Pažymėjo, jog ir vėliau (2018-12-03) vykdomojoje byloje fiksuojamas tinkamas procesinių dokumentų įteikimas būtent šiuo (duomenys neskelbtini), Vilnius.

7. Teismas nurodė, kad nenustatyta pagrindų, kuriais remiantis galėtų abejoti eksperto kompetencija. Antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti: paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, apie paskirtos ekspertizės metu nustatytą skolininkei priklausiančio turto kainą tinkamai informavo skolininkę. Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad K. K. ekspertizės akte ekspertas remiasi to paties ginčo turto pasiūlos duomenimis, t. y. nepagrįstai lygina tą patį objektą su tuo pačiu objektu (ekspertizės akto 22 psl.), jai pasitvirtinus, nereikštų, jog ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė yra nepagrįsta. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgiant į tai, jog ekspertas rinkos vertę nustatė lygindamas faktiškai įvykusius sandorius, o ne pasiūlos duomenų pagrindu (ekspertizės akto 23 ir 27 psl.).

8. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02493 nėra jokių duomenų apie galimą kitokią, nei nustatyta ekspertizės metu, turto rinkos kainą, ar leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Iš vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto teismas nustatė, jog turto ekspertizė buvo atlikta ekspertui apžiūrėjus konkretų vertinamą nekilnojamąjį turtą, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto individualias savybes, ypatumus ir privalumus, lemiančius to konkretaus objekto vertę. Prie ekspertizės akto pateikta tiek pastato išorės, tiek pastato vidaus nuotraukų. Tai, jog 2015-09-03 antstolio patvarkymu ginčo turto vertė buvo nustatyta 51 000 EUR, remiantis eksperto T. A. T. ekspertizės aktu, nepaneigia po trejų metų nustatytos kitos turto rinkos vertės, nes praėjus tokiam laikotarpiui, rinkos vertė galėjo pasikeisti. K. K. ekspertizės akte nustatytos turto rinkos vertės nepaneigia ir kitokia VĮ Registrų centro skelbiama vidutinė rinkos vertė, nes ši vertė nustatoma masiniu būdu, neįvertinus konkretaus turto individualių savybių. Teismas sprendė, kad skolininkės prieštaravimuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pateikto ekspertizės akto išvados teisingumu.

9. Teismas pareiškėjos argumentus dėl eksperto nušalinimo laikė deklaratyvaus pobūdžio ir nemotyvuotais, todėl prašymą dėl eksperto nušalinimo atmetė.

10. Teismas, pasisakydamas dėl sustabdymo veiksmų, konstatavo, jog skolininkė skunde nenurodė įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą ar realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje. Nenustatytos aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02493 turėtų būti stabdomi.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl antstolio nušalinimo, nurodė, jog antstolis gali būti nušalintas esant Lietuvos Respublikos CPK 65–66 straipsniuose nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Nušalinimas turi būti pareikštas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 straipsnis). Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis klastojo dokumentus (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo abejoti antstolio pateikta informacija, jog pareiškėja pati nesidomėjo byla ir nebuvo nė karto atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su vykdomąja byla, iš kurios duomenų galėtų įsitikinti priimamų patvarkymų teisingumu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis V. M. padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos. Pareiškime dėl nušalinimo nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio įstatymų nesilaikymą, dokumentų klastojimą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos antstolio nušalinimo priežastys nepagrįstos ir nevertintinos, kaip sudarančios pagrindą nušalinti antstolį.

II. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

12.1. Antstolis 2018-09-19 žinojo, kad pareiškėjai neįteiktas 2018-08-29 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau antstolis nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų, kad pareiškėją informuoti apie paskirtą ekspertizę turto vertei nustatyti ar kitas 2018-08-29 patvarkyme pareiškėjui nustatytas pareigas, kitais antstoliui žinomais adresais antstolis nesiuntė 2018-08-29 patvarkymo pakartotinai, viešai procesinio dokumento įteikimo neviešino, neįkėlė į www.antstoliai.lt vykdomojoje byloje 2018-08-29 patvarkymo, visas šias aplinkybes pareiškėja nurodė 2019-02-25 atsiliepime ir lydraštyje bei pagrindė įrodymais, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių ir įrodymų esančių byloje nevertino, priėmė neteisėtą sprendimą, todėl nutartis naikintina.

12.2. Pareiškėja antstoliui yra nurodžiusi kelis adresus, vykdomojoje byloje pakanka įrodymų, kad antstoliui žinoma kokiu adresu ir kokiu būdu gali laisvai pasiekti pareiškėją bei įteikti dokumentus. Nors antstoliui žinoma, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje adresas neegzistuoja (antstolio pareiga patikrinti vykdomojoje byloje tikrumą), tačiau antstolis sąmoningai neteikia procesinių dokumentų jam nurodytais kitais adresais, antstolis sąmoningai pasirenka ir įrašo neegzistuojantį Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) adresą.

12.3. Antstolis 2018-11-22 pranešime nurodė, kad ekspertizę atlikti paveda juridiniam asmeniui UAB „Negrita“, be kita ko antstolis savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodo adresatą kaip ekspertizės įstaigą UAB „Negrita“, tačiau vykdomojoje byloje 2018-11-02 sąskaita išrašyta jau tarp fizinio asmens pardavėjo K. K. ir pirkėjo antstolio V. M. (387 lapas), ši aplinkybė įrodo ir patvirtina, kad K. K. vengia nukreipti pajamas į UAB „Negrita“, antstolis tokius neteisėtus veiksmus palaiko, tokiu atveju abu pažeidžia UAB „Negrita“ teises ir teisėtus interesus. Iš esmės ši aplinkybė patvirtina, kad K. K. yra nesąžiningas, nesivadovauja LR įstatymais, įstatymus pažeidžia, pažeidžia teismo eksperto kodeksą ir etiką, piknaudžiauja jam suteiktais UAB „Negrita“ įgalinimais, taip pažeidžia juridinio asmens teises ir teistus interesus. Iš vykdomojoje byloje užvadinto pavadinimu „ekspertizės aktas Nr.18-11-09KK“ nėra įrašų apie tai, kad UAB „Negrita“ atliko jai keliamas pareigas ar išdavė aktą apie UAB Statybų ekspertas turto vertę, todėl tokie iš esmės neteisėti veiksmai ir dėl to kylančios pasekmės, negali būti įteisinti ar palaikomi.

12.4. Vilniaus apygardos teismo sprendimas (įsiteisėjęs) po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje tarp ginčo šalių UAB Statybų ekspertas ir UAB Litesko bei Registrų centras išrašas, kuriame žyma apie 2008-05-16 išduotą statybos leidimą patvirtina, kad buvo atlikti rekonstrukcijos darbai ir atlikti turto pagerinimai, teismo nustatytos aplinkybės yra privalomos visiems asmenims (įskaitant antstolį, įskaitant ekspertą) CPK 18 str., prejudiciniai faktai turi įrodomąją galią CPK 182 str., įrodinėti nereikia. Taigi, tiek antstoliui, tiek K. K. vadinamos ekspertizės akte 2018-11-09 (lapas 15-16) aplinkybė apie atliktą rekonstrukciją, išduotą statybos leidimą, UAB Statybų ekspertas turto pagerinimus negali būti nežinoma ekspertui, tačiau nei vadinamame ekspertizės akte 2018-11-09, nei antstolio patvarkymuose nėra atsižvelgiama į šiuos faktus, neatsižvelgiama į turto pagerinimą, niekur nėra aprašoma turto pagerinimo apimtys ar jų vertė ir pan.

12.5. Vykdomojoje byloje eksperto A. T. T. ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta turto vertė 51000 EUR, pradangintas, nėra numeracijos lapų, nėra vykdomojoje byloje dokumentų registravimo, nėra vedamas dokumentų sąrašas, dėl ko negalima nustatyti dokumentų eiliškumo ir jų pateikimo į bylą datos. Pareiškėjos manymu, antstolis klastoja vykdomosios bylos dokumentus.

Šalies argumentai

12.6. Teismas neįvertino tai, kad ekspertizės akto lyginamieji pirkimo- pardavimo sandoriai pasirinkti iš UAB „Negrita“ duomenų bazės, kuri nėra patikima ir negali būti pripažįstama ar laikoma teisinga ar pagrįsta ar patikima, iš esmės duomenys iš Registrų centras duomenys turėtų būti keliami tikrieji, bet ne iš UAB „Negrita“ kaip šiuo atveju nurodoma (akte 23 psl.), be kita ko UAB „Negrita“ nenurodo lentelėje tikslios sandorio datos, nėra tikslaus adreso (nurodoma keli skaičiai namo numerio), parenkama objektai visiškai kito Lietuvos regiono Marijampolės sav. Šunskai, Triobiškiai, Marijampolė, kai atstumas nuo vertinamo turto yra (Šunskai 112 km., Triobiškiai-84 km, Marijampolė-100 km.), todėl palyginti pagal turto vietą ir Registrų centras įregistruotus sandorius nėra lyginta, negali būti tokie neatitikimai įteisinti, negali būti priimama, kad duomenys tikri ir patikimi, kai jie akivaizdžiai neteisingi, nepagrįsti, nelyginami.

12.7. Vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad daugiabučio namo kitų butų ir kitų patalpų savininkai (įskaitant bendraturčius) yra tinkamai informuoti bei nėra įrodymų apie tai, kad jie davę sutikimą jų turto apžiūrai. Teismo leidimo įeiti į daugiabučiame name kitų savininkų (įskaitant bendraturčių) patalpas, jas fotografuoti, viešinti ar rinkti duomenis nėra. Neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų veiksmų, kaip matyti antstolis ir ekspertas elgėsi neteisėtai, neteisėtai atliko apžiūrą, neteisėtai fotografavo svetimą turtą ir nuotraukas panaudojo neteisėtai, antstolis neteisėtai viešai platina tokias nuotraukas varžytinėse.

Atsiliepimas

12.8. Pareiškėja pateiktame skunde ir 2019-02-25 atsiliepime bei lydraštyje su įrodymais, motyvavo ir pagrindė įrodymais, pateikė aibę argumentų, nurodė, kad areštuotas turtas nėra įkainotas objektyviai, nėra maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, turtas nuvertintas, nustatyta neteisinga turto kaina, tačiau pirmos instancijos teismas jų nevertino. Pirmos instancijos teismas iš esmės neargumentavo, nepaneigė pareiškėjos motyvų, argumentų įrodymų, kurie pareiškėjo pateikti skunde ir 2019-02-25 atsiliepime bei lydraštyje su įrodymais, skundžiama nutartis nepagrįsta, nemotyvuota. CPK 65 str., 66 str., 67 str., 598 str. numato pagrindus ir tvarką eksperto nušalinimui.

12.9. Pareiškėja antstoliui buvo pateikusi skundą, kuriame buvo keliamas turto vertės nustatymo procedūros teisėtumo klausimas, antstolio nušalinimo klausimas, eksperto ir ekspertizės įstaigos nušalinimo klausimas, dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo klausimas. Nepaisant to, kad teismas atkartodamas antstolį nurodo, jog skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nestabdo antstolio vykdomosios bylos, šiuo atveju antstolis V. M. turėjo įvertinti tai, jog nesant galutinai išnagrinėtam klausimui dėl turto vertės nustatymo procedūros, antstolio nušalinimo klausimas, eksperto ir ekspertizės įstaigos nušalinimo klausimas, dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo klausimas, nėra tikslinga vykdyti turto pardavimo veiksmus.

13. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

15. Ginčas byloje kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Dėl procesinių dokumentų (ne)tinkamo įteikimo pareiškėjai

16. Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo tinkamai įteiktas 2018-08-29 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, nebuvo laikytasi procesinių dokumentų vykdomojoje byloje įteikimo tvarkos, antstolis siuntė neegzistuojančiu pareiškėjos adresu. Pažymi, kad pareiškėja su šiuo patvarkymu susipažino tik 2019-02-05.

17. Procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 604 straipsnis, kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 str.). CPK 604 straipsnio analizė leidžia teigti, kad procesinių dokumentų, siunčiamų skolininkui registruotu laišku (išskyrus raginimą įvykdyti sprendimą), tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus – užtenka, kad jie buvo išsiųsti registruotu laišku paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu. Dėl to šiuo atveju minėtas patvarkymas galėtų būti laikomas įteiktu ir minėtu teisiniu pagrindu.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-29 patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tačiau išsiųsti dokumentai su nurodytu patvarkymu grįžo neįteikti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinį kartą adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje pareiškėja buvo nurodžiusi savo 2018-08-16 skunde dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, jog siunčiant ankstesnius patvarkymus pareiškėjai šiuo adresu, dokumentai buvo įteikiami tinkamai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog antstolis neprivalėjo ieškoti kitų pareiškėjos adresų, kuriais dar galima būtų įteikti nurodytą patvarkymą pareiškėjai ar įteikti pareiškėjai patvarkymą viešo paskelbimo būdu. Tuo labiau, kad antstolio patvarkymas, kuris pasak pareiškėjos nebuvo tinkamai įteiktas, priimtas 2018-08-29, t. y. praėjus 12 dienų po pareiškėjos pateikto antstoliui skundo, kuriame nurodytas tas pats pareiškėjos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja vykdomojoje byloje neišreiškė prašymo siųsti procesinius dokumentus kitu adresu, todėl antstolis pagrįstai siuntė būtent šiuo, o ne kitu adresu. Pastebėtina ir tai, jog 2018-11-27 patvarkymas, kuriame nurodyta ir 2018-08-29 antstolio patvarkymo esmė, pareiškėjai buvo įteiktas 2018-12-03 pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma apie visus antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Įstatymas nustato proceso šalims imperatyvias elgesio taisykles, kurių proceso šalys įskaitant ir skolininką turi laikytis. Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Jei pareiškėja būtų šią pareigą vykdžiusi tinkamai, jai apie priimtą patvarkymą būtų žinoma anksčiau nei jos nurodomą su 2018-08-29 susipažinimo dieną, t. y. 2019-02-05. Remiantis išdėstytu, konstatuotina kad antstolis laikėsi patvarkymų išsiuntimo tvarkos ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė.

Dėl turto rinkos vertės nustatymo

19. Pareiškėja nesutinka su eksperto nustatyta turto verte, nurodo, kad ekspertizės aktas yra neobjektyvus ir neišsamus, turtas nebuvo tinkamai apžiūrėtas, ekspertas neįvertino turto pagerinimo darbų, ekspertas neatitinka ekspertui keliamų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad antstolis pavedė atlikti ekspertinei įstaigai UAB „Negrita“, o ne ekspertui K. K..

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2018-08-29 patvarkymu Nr. 0240/14/02493 dėl ekspertizės skyrimo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti pavedė atlikti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojui (ekspertui) K. K. (pažymėjimo Nr. 000376). Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą pasirašė ekspertas K. K., kuris turi kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-12-05 įsakymu Nr. 1R-280 bei suteikta jam teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizes. Kadangi antstolis patvarkyme nurodė konkretų ekspertą, taip pat įmonę, kurioje jis dirba, šis ekspertas ir atliko ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad ekspertizė buvo pavesta atlikti juridiniam asmeniui UAB „Negrita“. Pareiškėjos atskirtojo skundo argumentai, kad K. K. vengia nukreipti pajamas į UAB „Negrita“, o antstolis tokius neteisėtus veiksmus palaikydamas pažeidžia UAB „Negrita“ teises ir teisėtus interesus nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėja, ginčydama eksperto nustatytą turto vertę, jokių įrodymų nepateikė.

22. Įrodinėdama eksperto K. K. neteisingai nustatytą turto vertę, pareiškėja remiasi vykdomojoje byloje pirmesnės ekspertizės atliktos eksperto A. T. T., kuris nustatė, kad pareiškėjo turto kaina yra 51 000 EUR vertės, taip pat VĮ Registrų centras įrašytomis vertėmis (turto statybos vertė – 168 269 EUR, atkuriamoji vertė – 144 810 EUR, vidutinė rinkos vertė – 31 576 EUR), o hipotekos lakšte nurodyta 141 044,95 EUR šio turto vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai K. K. nustatytą turto vertę lygina su VĮ Registrų centras įrašytomis vertėmis, nes, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodo, VĮ Registrų centro skelbiama vidutinė rinkos vertė nustatoma masiniu būdu, neįvertinus konkretaus turto individualių savybių. A. T. T. vertinimas atliktas 2015 m. ir jis nėra aktualus šiam vertinimui. Tuo labiau, kad pagal eksperto A. T. T. nustatytą turto rinkos vertę parduodant turtą iš varžytinių neatsirado potencialių pirkėjų turtą įsigyti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytinių. Paskutinį kartą skelbtos varžytinės 2018-07-26, nustatant pradinę turto kainą 29 376 EUR, neatsiradus nei vieno pirkėjo, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis. Šios aplinkybės galimai įrodo, jog turtas nėra patraukus pirkėjams, o kaina ankstesnės ekspertizės metu buvo nustatyta per didelė, todėl remtis anksčiau nustatyta eksperto, o juo labiau 2007 m. hipotekos lakšte nustatyta (141 044,95 EUR) kaina nėra jokio pagrindo.

23. Nesutiktina ir su pareiškėjos nurodoma aplinkybe, kad ekspertas K. K. neatsižvelgė į turto pagerinimo darbus, nes tai neatsispindi ekspertizės akte. Susipažinus su ekspertizės aktu, matyti, kad turtas eksperto buvo apžiūrėtas, apžiūra užfiksuota nuotraukose. Pareiškėja nurodo, kad turto pagerinimo (rekonstrukcijos darbai) atlikti 2008 metais, tačiau kokios apimties darbai ir kurioje vietoje jie buvo atlikti pareiškėja nenurodo. Kita vertus, ši aplinkybė nėra svarbi, nes ekspertas vertinamą turtą apžiūrėjo kompleksiškai ir turto būklę įvertino, o tai kad ekspertizės akte nepaminėti rekonstrukcijos darbai, kurie, kaip pareiškėja nurodo, atlikti daugiau nei prieš 10 metų, nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu.

24. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ekspertas netinkamai pasirinko nekilnojamojo turto sandorius, su kuriais lygino vertinamą turtą. Pareiškėja nurodo, kad objektai visiškai kito Lietuvos regiono Marijampolės sav. Šunskai, Triobiškiai, Marijampolė, kai atstumas nuo vertinamo turto yra (Šunskai 112 km., Triobiškiai-84 km, Marijampolė-100 km.). Nagrinėjamoje vykdomojoje byloje vertinamas turtas yra negyvenamoji patalpa–įstaiga. Ekspertas savo išvadoje nurodė, kad Druskininkų savivaldybėje nėra aktyvi sodų paskirties nekilnojamojo turto objektų rinka. <...> Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo, administracinės ir gydymo, kultūros ir mokslo bei poilsio ir sporto nekilnojamojo turto objektų per nagrinėjamą laikotarpį įvykusių sandorių skaičius mažas ir tesiekia apie 1 proc. visų analizuojamą laikotarpį savivaldybėje perleistų nekilnojamojo turto objektų. Kadangi Druskininkų sav. nebuvo užfiksuoti analogiško turto sandoriai, ekspertas pasirinko analogiško turto sandorius kitoje savivaldybėje. Ekspertas, lyginamajam metodui pasirinko du panašius sandorius Druskininkuose ir 3 panašius sandorius Marijampolės sav. Ekspertas nurodė, kad visi pasirinkti nekilnojamojo turto objektai yra savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis panašiausi į vertinamą turtą (yra atskiri pastatai, pagrindinė naudojimo paskirtis administracinė, sąlyginai panašaus ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ekspertas akte pagrindė, kodėl buvo palyginimui su vertinamuoju objektu buvo pasirinkti kitoje savivaldybėje esantys apie 100 km. atstumu nuo vertinamo turto nutolę objektai, o taip pat, kaip matyti iš ekspertizės akto, atlikus lyginamąjį metodą ir gavus vertinamo turto vertę, buvo atlikti nekilnojamojo turto lokalizacijos vietos veiksnio įtakos pataisos koeficientai, kurie ir sąlygojo galutinę turto kainą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ekspertas pasirinko netinkamus nekilnojamojo turto sandorius, su kuriais lygino vertinamą turtą, kas lėmė netinkamai nustatytą turto vertę. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ekspertas sandorius lyginimui ėmė iš savo duomenų bazės, kadangi ekspertizės akte nurodyta, kad sandoriai buvo pasirinkti iš UAB „Negrita“ duomenų bazės, kuri formuojama iš VĮ Registrų centro/NT sandoriai duomenų bazių, kas reiškia, kad sandoriai buvo lyginami su VĮ Registrų centras fiksuojamais sandoriais.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kitos pareiškėjos nurodomos abstraktaus pobūdžio aplinkybės negali būti pripažintos, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą, o nesutikdama su nustatyta turto verte turėjo visas galimybes kreiptis pas profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėja nepasinaudojo ir CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už pareiškėjai priimtiną kainą. Tuo tarpu antstolis, remdamasis eksperto nustatyta turto rinkos verte, veikė pagal įstatymo suteiktus įgalinimus ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, t. y. nustačius, kad atlikta ekspertizės išvados nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo.

Dėl eksperto ir antstolio (ne)šališkumo

26. Pareiškėjos teigimu, ekspertas yra šališkas išieškotos atžvilgiu. Jo šališkumą įrodo neobjektyvus ekspertizės aktas bei neprotinga kaina įvertintas turtas. Taip pat nurodo, kad šališkas yra ir antstolis, nes jis bendradarbiauja su ekspertu, o taip pat klastoja dokumentus. Su tokiais pareiškėjos argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.

27. Pagal CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad vykdomojoje byloje paskirtas UAB „Negrita“ ekspertas yra tarnybos ar kitokiais pavaldumo santykiais priklausomas nuo išieškotojos. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ekspertas, būdamas šališkas išieškotojai, siekė įvertinti parduodamą pareiškėjos turtą mažesne nei rinkos kaina. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje išieškotoja siekia atgauti skolą, parduodant iš varžytynių pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tai yra išieškotojos interesus šioje proceso stadijoje labiausiai užtikrintų šio turto pardavimas už kiek galima didesnę kainą. Todėl pareiškėjos nurodytas galimas eksperto suinteresuotumas įvertinti turtą mažesne nei rinkos kaina, nėra logiškas, o ir neatitiktų išieškotojos interesų. Vykdymo procese, kai skolos išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tiek skolininko, tiek išieškotojo interesas turėtų būti siekis parduoti šį turtą už kiek įmanoma didesnę kainą.

28. Pagal CPK 636 str. antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Nagrinėjamu atveju, be deklaratyvių teiginių dėl antstolio šališkumo ir bendradarbiavimo su ekspertu siekiant nustatyti kuo mažesnę turto kainą, vykdomosios bylos dokumentų klastojimo, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (CPK 184 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nėra įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame būtų nustatyta, kad antstolis atliko nusikalstamą veiką klastodamas dokumentus. Tuo tarpu dokumentų klastojimo faktas ypatingąją teisena nenustatinėjamas, šios aplinkybės tiriamos baudžiamojo proceso tvarka. Šiuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl antstolio šališkumo.

Dėl pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus

29. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo nutarta nestabdyti vykdymo veiksmų. Pareiškėja prašė iki bus galutinai išnagrinėtas ginčas sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus iš pareiškėjai UAB „Statybų ekspertas“ priklausančio turto – negyvenamosios patalpos-įstaigos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., Alytaus apskr.

30. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018-12-28 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, kuriais atliekamas išieškojimas iš UAB „Statybų ekspertas“ priklausančio turto – negyvenamosios patalpos - įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., Alytus. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų šioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4576-862/2019 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atmetė. Nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas, skundo nagrinėjimo metu buvo išspręstas vadovaujantis CPK 510 str. 2 d.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje situacijoje nėra galimas, o stabdyti antstolio vykdymo veiksmus nėra tikslinga. Todėl atskirojo skundo argumentai šioje byloje nevertinami, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento ir tokio prašymo išsprendimas pareiškėjai jokios teisinės reikšmės neturėtų. Pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje nekeistina.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir procesinės baigties

31. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

32. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė