Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Tenferija“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo, atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas 2011 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovo UAB „Tenferija“ ieškovės Vilniaus miesto savivaldybė naudai 13 534,43 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo su delspinigiais, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 48-49).

2011-11-16 teisme buvo gautas atsakovo UAB „Tenferija“ pareiškimas dėl 2011-11-09 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovui nebuvo įteikti visi procesiniai dokumentai, o tik 2011-11-11 gavo teismo 2011-11-09 sprendimą už akių. Būtent tik tuomet sužinojo, jog 2011-10-13 procesiniai dokumentai: ieškinio ir jo priedų nuorašai bei CPK 142 str. 1 d. pagrindu priimtas teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Pažymėjo, kad atsakovas pakeitė savo buveinės adresą ir nepateikė naujų duomenų dėl įmonės buveinės naujo adreso juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl procesiniai dokumentai siųsti senu registracijos adresu atsakovui nebuvo įteikti. Nurodė, jog atsakovo telefono bei fakso numeriai yra skelbiami internetinėje svetainėje http://www.rekvizitai.lt/imone/uab tenferija/, kuriais galima susisiekti su atsakovo administracija ir tinkamai įteikti visus procesinius dokumentus. Kadangi atsakovas nežinojo apie jam iškeltą civilinę bylą Nr. 2-5303-845/11 Vilniaus m. 3 apylinkės teisme, nepateikė atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą. Taip pat atsakovas savo pareiškimą grindė aplinkybe, jog 2007 m. gegužės 28 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo buvo pasirašyta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-628 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išsinuomojo 446 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 3455 kv.m. ploto žemės sklype Vilniaus g. 37, Vilniuje. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (Nuomotojas) nuo pat Sutarties sudarymo momento tiksliai nenurodė žemės sklypo plane, kurioje vietoje atsakovas turi teisę naudotis žemės sklypo nuomojama dalimi, t.y. nenustatė nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos ir ribų. Dėl to atsakovas negali iki šiol naudotis jam išnuomota žemės sklypo dalimi, be to, jis negali naudotis ir dėl šių priežasčių: 1) įvažiavimas į žemės sklypą yra uždarytas, t.y. Vilniaus apskrities policijos komisariato (toliau -VPK) Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus bei Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai įvažiavime į žemės sklypą pastatė kelio užtvarą ir nieko neįleidžia į teritoriją; 2) žemės sklypas yra užstatytas transporto priemonėmis, kurios priklauso VPK ir VPK pareigūnams asmeniškai. Nors atsakovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (dabartinis pavadinimas - Nacionalinė žemės tarnyba) ir VPK su projektiniais pasiūlymais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nei VPK, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė jokių sprendimų ar pasiūlymų. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija neperdavė tinkamai nuomojamos laisvos žemės sklypo dalies atsakovui, pastarasis sustabdė mokėjimus pagal Sutartį. Taip pat nurodė, jog panaikinus 2011-11-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas turėtų galimybę tinkamai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus teisme ir teikti naujus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė 2011-11-09 teismo sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo UAB „Tenferija“ pareiškimas dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Pagal CPK 288 str. 4 d., sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Tačiau teismas pažymi, kad vien procesinio pasyvumo (nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepimo nepateikimas teismui) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai tiek neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tiek nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

Nagrinėjamojoje byloje teismas, įvertino atsakovo pasyvumo aplinkybę - atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko CPK 142 str. 4 d. pagrindu jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje nustatė, kad procesiniai dokumentai, siųsti UAB „ Tenferija" ieškovo nurodytu adresu Vilniaus g. 37, Vilniuje, taip pat kitu adresu Gedimino pr. 45-2, Vilniuje, grįžo neįteikti, o kito atsakovo adreso surasti nepavyko. Minėta nutartimi teismas įpareigojo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo specialaus Interneto tinklapio administratorių 2011 m. spalio 13 d. paskelbti specialiame Interneto tinklapyje www.teismai.lt nurodyto turinio pranešimą apie iškeltą civilinę bylą. Pagal CPK 130 str. 3 d., procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Taigi procesinių dokumentų įteikimo diena atsakovui laikoma 2011 m. spalio 13 d., todėl atsakovo argumentas, kad jam nebuvo įteikti visi procesiniai dokumentai yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pagal CK 2.49 str., atsakovo, kaip juridinio asmens, verslo vieta laikoma jo buveinė, o pagal CPK 122 str. 2 d., juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, jog CPK 121 str. 1 d. numato pareigą nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, o nesilaikant šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Svarbu tai, kad pats atsakovas pateikė teismui 2011-11-16 išrašą iš Juridinių asmenų registro, kuriame atsakovo buveinė nurodyta adresu Vilniaus g. 37, Vilniuje, t.y. tas pats adresas, kuriuo atsakovui buvo siunčiami ieškinys ir jo priedai bei 2011-11-09 sprendimas už akių (b.l. 31, 36-37, 50). Pažymėtina, kad 2011-11-09 sprendimas už akių atsakovui, senu buveinės adresu: Vilniaus g. 37, buvo įteiktas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad CPK 287 str. 2 d. 3 p., 3 d. įpareigoja šalį, pateikusią pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie jo buveinės adreso pasikeitimą (CPK 178 str.), tik nurodė internetinį adresą, kuris nėra viešas registras. Pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, todėl pasikeitus jo buveinės adresui jis turėjo pareigą duomenis apie įmonės buveinės naują adresą pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tuo tarpu įstatymas nenustato teismui pareigos ieškoti atsakovo telefono bei fakso numerių internetinėje svetainėje, kad galėtų susisiekti su atsakovo administracija ir įteikti s procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog procesiniai dokumentai teismo siųsti atsakovui viešo paskelbimo būdu, remiantis CPK 121 str. 2 d., buvo įteikti tinkamai.

Taip pat atsakovas pareiškimą grindė aplinkybe, jog nuomotojas Vilniaus apskrities viršininko administracija nuo pat sutarties sudarymo momento nebuvo nustatęs nuomojamos žemės dalies naudojimosi tvarkos ir ribų, dėl ko atsakovas iki šiol negali naudotis jam išnuomota žemės sklypo dalimi, be to, įvažiavimas į sklypą yra uždarytas ir nėra laisvos nuomojamos žemės sklypo dalies, kurią atsakovas galėtų naudoti pilnai pagal sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas sustabdė mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2007 m. gegužės 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-628 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo) ir atsakovo UAB „Tenferija" (nuomininko), nuomininkui buvo išnuomota devyniasdešimt devyneriems metams 446 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 3455 kv. m ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:198, Vilniaus g. 37, Vilniuje (b.l. 7-8). Nurodytos Sutarties 16 p. nurodyta, kad prie jos pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas M 1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Taigi nurodyti faktiniai duomenys liudija, jog išnuomoto žemės sklypo dalis ir ribos buvo aiškiai apibrėžtos, juolab Sutarties 3 p., 6 p. nustatė žemės naudojimo tvarką ir būdus. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, atsakovo teiginiai, jog nuomotojas nebuvo nustatęs nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos ir ribų atmestini kaip nepagrįsti. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m., t.y. daugiau kaip prieš 4 metus. Tokiu būdu teismui neįtikinama atsakovo pozicija, jog daugiau kaip 4 metus jis nežinojo jam išnuomoto žemės sklypo dalies, ribų ir naudojimo tvarkos. Juolab, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog būtų kreipęsis į nuomotoją dėl žemės sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 178 str.). Pagal CK 1.137 str. 2 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo varžytų ar pažeistų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, nesirūpino ne tik tinkamu savo teisių, bet ir pareigų įgyvendinimu.

Pažymėtina, kad atsakovas, pasirašydamas 2007-05-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį, jos 10 punktu įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu iš ieškovo teismui pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės (b.l. 19-20) matyti, kad atsakovas nėra sumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2007 – 2010 metus. Teismo manymu, atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė ne tik teisę naudotis išnuomotu žemės sklypu, bet ir pareigą – mokėti žemės nuomos mokestį. Pagal CK 6.156 str. 1 d., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.189 str. 1 d. nurodyta, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas Sutarties 12 punktu įsipareigojo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, jog atsakovas apie pareigą mokėti ieškovui žemės nuomos mokestį žinojo, pretenzijų dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu, ar jo ribų nenustatymo nereiškė. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ieškovas pagrįstai 2007 m. gegužės 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-628, Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-06-03 sprendimu Nr. 1-1048 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Taisyklių pagrindu reikalavo priteisti iš atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi žeme 2007-2010 metais bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Taip pat atsakovas pareiškime nurodė, kad negali iki šiol naudotis išnuomota žemės sklypo dalimi, nes įvažiavimas į žemės sklypą yra uždarytas, žemės sklypas yra užstatytas transporto priemonėmis, dėl ko atsakovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir VPK su projektiniais pasiūlymais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė (CPK 178 str., 287 str. 3 d.). Tokiu būdu, nurodyti atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 285 str. 2 d. numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Tačiau CPK 287 str. 1 d. suteikia šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Svarbu tai, kad ši teisė yra susijusi ir su tam tikrų pareigų vykdymu, įtvirtintų CPK 287 str. 2 d. 3 p., 4 p., 3 d., o būtent: įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, pateikimu. Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik ieškovo pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga (CPK 185 str.). Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip matyti iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas, priimdamas 2011-11-09 sprendimą už akių, tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, tuo tarpu atsakovas įrodymų, kurie turėtų įtakos 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė. Tokiu būdu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui naikinti 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 287 str., 288 str. 3 d. 1 p., 6 d., 290 str., 291 str., teismas

nutarė:

netenkinti atsakovo UAB „Tenferija“ pareiškimo dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Palikti galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.2-5303-845/11 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Tenferija“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.