- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- I-7187-402/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2019-06-25 nebuvo išduotos higienos priemonės, t. y., dantų pasta, dantų šepetukas, vienkartiniai skustuvai, tualetinis popierius, dezodorantas, muilas, apatinis trikotažas nors jis ir teikė žodinius prašymus direktoriui. Dėl to negalėjo išsivalyti dantų, nes neturėjo su kuo, burnoje buvo nemalonus skonis, taip jis susigadino dantis. Negaudamas higienos priemonių, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, diskomfortą, depresiją, negalėjo valyti dantų, jie sugedo, atsirado nemalonus kvapas, negalėjo nusiskusti, apsiprausti, pasikeisti apatinių rūbų, patyrė patyčias iš kitų nuteistųjų Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9-12) paaiškino, kad higienos priemonės išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpinamas pagal galiojančius teisės aktus, kurie numato, jog higienos priemonėmis aprūpinami nemokūs asmenys, pateikę prašymą. Pareiškėjas prašymo dėl higienos priemonių išdavimo neteikė, todėl Kauno TI neturėjo pareigos išduoti higienos reikmenis pareiškėjui. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pabrėžė, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjui neįrodžius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis tinkamai nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis tinkamai nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2019-06-25, tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktos Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 13-18), pareiškėjas Kauno TI aptariamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2019-01-03 iki 2019-01-08, nuo 2019-01-22 iki 2019-01-24, nuo 2019-02-08 iki 2019-02-13, nuo 2019-02-20 iki 2019- 02-27, nuo 2019-03-08 iki 2019-03-14, nuo 2019-03-25 iki 2019-03-27, nuo 2019-04-03 iki 2019-04-08, nuo 2019-04-10 iki 2019-04-15, nuo 2019-04-19 iki 2019-04-25, nuo 2019-05-08 iki 2019-05-13, nuo 2019-05-17 iki 2019-05-23, nuo 2019-06-03 iki 2019-06-13.
Pareiškėjo buvimo Kauno TI laikotarpiu galiojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) redakcija. Jos 4 punktas numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, 5 punktas numato, jog drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, 10 punktas numato, jog suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį, o 13 punktas numato, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. 13 punkte taip pat pažymėta, kad atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) minėtu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neteikė rašytinio prašymo dėl higienos priemonių išdavimo, nesant rašytinio pareiškėjo prašymo Kauno TI neturėjo ir negalėjo pareiškėjui išduoti higienos reikmenų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo žodžiu.
Iš į bylą Kauno TI pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvimo įstaigoje metu apsipirko du kartus - 2019-02-22 ir 2019-06-04. Pareiškėjas 2019-02-22 pirko tabako ir tabako popieriukų, t. y. tabako gaminių (b. l. 22-24).
Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu raštu kreipėsi į Kauno TI administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų ir kt.) išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti. Pats pareiškėjas nenurodo, jog teikė rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, o teigia, jog ne kartą žodžiu kreipdavosi, kad jam būtų suteiktos higienos priemonės. Duomenų, jog iki aptariamo laikotarpio pareiškėjas būtų netinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, nėra, pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko iš kitos laisvės atėmimo vietos.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovės atstovo Kauno TI neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.