Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-02-26 · Administracinė byla Nr. I3-20-609/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
I3-20-609/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01625-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė (pirm.), Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A.A.P.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-20-609/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01625-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.A.P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.A.P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau - ir NŽT, atsakovė) 2017 m. spalio 4 d. raštą Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir ginčijamas raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymą.

Skunde (b.l. 2-8) nurodo, jog 2017 m. rugsėjo 18 d. jis kreipėsi į atsakovę, prašydamas prie jam ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti du naujus žemės sklypus bendro naudojimo keliams, suprojektuotiems (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte: žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotam 5-III-6 keliui, einančiam nuo rajoninio kelio Nr. 2323 „(duomenys neskelbtini)“ (gyvenvietėje (duomenys neskelbtini)gatvė/(duomenys neskelbtini) gatvė) ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotiems 2 bendrojo naudojimo keliams. 2017 m. spalio 4 d. atsakovės raštu Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ jo prašymas buvo netenkintas.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamame rašte išdėstytas sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir VAĮ) 3 straipsnio 1-13, 8 straipsnio 1-4 dalių, 14 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, pažeisdama VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatas, atsakovė įpareigojo jį kreiptis į kitą viešojo administravimo subjektą, nepersiųsdama prašymo rajono savivaldybei spręsti pagal kompetenciją. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamame rašte nenurodyta tiksli jo apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog į schemą įtrauktas kelias Nr. 5-III-6, yra užimtas, apsėtas, apartas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, kaip ir 2 bendrojo naudojimo keliai, tokiu būdu apribojant galimybę jais naudotis, patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypo. Pabrėžia, jog(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti keliai Nr. 5-III-6 ir 2 bendrojo naudojimo keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise juos valdo NŽT, todėl prašomi atlikti veiksmai yra atsakovės kompetencija. Pabrėžia, jog tik suprojektavus kelius, savivaldybė galėtų juos tinkamai prižiūrėti, suteikiant galimybę jam privažiuoti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 156).

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į skundą (b.l. 58-64) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka.

Teigia, jog atsižvelgiant į Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo (toliau – ir Metodika) nuostatas, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu yra suprojektuotas 6 metrų vietinės reikšmės kelias, einantis nuo regioninio kelio Nr. 2323 „(duomenys neskelbtini)“ iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (projekto plane pažymėtas indeksu Nr. 5-III-6) ir 2 vietinės reikšmės keliai po 6 metrus pločio.

Remiasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir teigia, jog pareiškėjo prašymas suformuoti du naujus žemės sklypus bendro naudojimo keliams, kurie Metodikos nustatyta tvarka suprojektuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nepriskirtinas jos kompetencijai.

Argumentuoja, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra išimtinai savivaldybės kompetencija, todėl tik Kretingos rajono savivaldybei inventorizavus suprojektuotus vidaus kelius ir pateikus pagal projektų sprendinius parengtą suprojektuotų kelių kadastro duomenų bylą, NŽT Kretingos skyrius galės priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypų vietinės reikšmės keliams įrengti parengtus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypus).

Mano, jog ginčijamas raštas yra pagrįstas teisės aktų normomis, faktinėmis aplinkybėmis, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra. Mano, jog VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatų nepažeidė, nes pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymą nagrinėjo ir tik po to dėl vidaus – bendro naudojimo kelių inventorizavimo pasiūlė kreiptis į Kretingos rajono savivaldybę. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog skundžiamame rašte neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka. Atkreipiamas dėmesys į teismų nustatytą aplinkybę, kad prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavimas yra.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui, atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas – NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. rašto Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Panaikinus ginčijamą sprendimą pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymą.

Pareiškėjas siekia, kad prie jam ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), būtų suformuoti du nauji žemės sklypai bendro naudojimo keliams, suprojektuotiems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę (b.l. 10-12), prašydamas prie jam ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti du naujus žemės sklypus bendro naudojimo keliams, suprojektuotiems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte: žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotam 5-III-6 keliui, einančiam nuo rajoninio kelio Nr. 2323 „(duomenys neskelbtini)“ (gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvė/(duomenys neskelbtini) gatvė) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotiems 2 bendrojo naudojimo keliams.

Ginčijamu raštu atsakant į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymą, be kita ko, pažymėta, jog prašymas formuoti bendro naudojimo kelius nepriskirtas NŽT kompetencijai.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014, įsiteisėjusiu 2015 m. gegužės 11 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015), buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo netekusiu galios ir nustatytų kadastro duomenų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pripažinti negaliojančiais bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius įpareigotas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkinį projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp A.A.P. ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotą ginčo kelią.

Vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-15 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, kelias Nr. 4-III-5 (0,26 ha) buvo išbrauktas iš Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės) Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje (ištraukoje) naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašo.

Minėtais teismų sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6.

Nagrinėdamas šiai bylai tapačią faktinę ir teisinę situaciją administracinėje byloje Nr. I-139-162/2018, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas pasisakė, kad kelio 5-III-6 būklės priežiūra nėra priskirta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas).

Pažymėtina, jog skundu ginčijamame NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. rašte Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ pateikta informacija yra susijusi su minėtomis faktinėmis aplinkybėmis apie kelius Nr. 4-III-5 ir Nr. 5-III-6 ir atitinka aukščiau aptartas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinius kelius, pastarieji į viešuosius ir vidaus kelius (3 straipsnis). Vidaus keliai – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Kelių įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. (1 d.) Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. (2 d.).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad inžinerinis statinys, kaip kelias, įgyja tokį statusą tuomet, kai jis yra suprojektuojamas, pastatomas bei pripažįstamas tinkamu naudoti, pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalyje numatyta savarankiška Konstitucijos ir įstatymų priskirta savivaldybių funkcija – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms. Žemė keliams tiesti <..> perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Pagal Kelių įstatymo 3, 4, 5 ir 6 straipsnio nuostatas vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kurie ir yra atsakingi už šių kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijų vykdymą. Savivaldybių taryboms pavesta tvirtinti vietinės reikšmės kelių sąrašus. Kelių įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre, kuriam duomenis apie kelius teikti yra įpareigoti kelių savininkai arba jų įgalioti valdytojai.

Įvertinus aukščiau nurodytais teismų sprendimais įvertintas aplinkybes ir pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymo turinį, darytina išvada, jog NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. rašto Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, jame nurodyta jo apskundimo tvarka.

Kadangi NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. 14SD-3130-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

TeisėjaiLaimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė