Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei L. K., tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. K., išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad anūkė pas juos augo iš pradžių su mama, tačiau ji išvykdavo iš namų vis ilgesniam laikui, prasižengė ir papuolė į įkalinimo įstaigą. Grįžusi iš įkalinimo įstaigos atsakovė ir toliau nesirūpina dukra, retkarčiais paskambina pabendrauti telefonu.

Teismo posėdyje ji papildomai nurodė, kad M. retkarčiais bendrauja su motina telefonu arba susitinka, bet nori gyventi su seneliais. Atsakovė nerodo jokio suinteresuotumo M..

Teismo posėdyje atsakovė papildomai nurodė, kad baigė 9 klases, prekiavo turguje. Ėmė vis dažniau išvykti iš namų, išgerinėti, vėliau pateko į įkalinimo įstaigą. Grįžusi gyvena bendrabutyje Šiauliuose, turi draugą, kuris yra biologinis antrosios atsakovės dukters U. J. tėvas, jis padeda išlaikyti U. ir atsakovę, moka už kambario nuomą ir pan. Atsakovė skambina M. maždaug vieną kartą per savaitę; skambinti dažniau nemato reikalo, nes nėra apie ką su ja kalbėti. Atsakovė nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Ji sutiktų auginti M., jei jai būtų suteikta gyvenamoji vieta, darbas ir sudarytos kitos palankios sąlygos, priešingu atveju yra patenkinta tuo, kad jos vyresniąja dukra rūpinasi jos tėvai.

Šiaulių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 29-30), kurioje nurodė, kad ieškiniui pritaria, nes mergaitė nuo gimimo gyvena su seneliais, yra labai prisirišusi prie jų, su savo motina (atsakove) susitinka retai. Nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2010 m. vasario 6 d. atsakovė atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose; 2010 m. kovo 6 d. jai gimė dar viena dukra. Moteris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, gyvena iš 315 Lt socialinės pašalpos. Pasak M., jai labai gera gyventi su seneliais, kurie ją myli, rūpinasi ja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). atsakovė susilaukė dukters M. K. (duomenų apie mergaitės tėvą jos gimimo liudijime nėra) (b. l. 6). Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys vieningai paliudijo, kad atsakovė M. nesidomi, nesirūpina, paliko ją dar visiškai mažą senelių priežiūrai.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, atsakovei Šiaulių m. apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) 1 mėnesiui, vėliau terminas pratęstas 3 mėnesiams (Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-49-152/2006). 2006 m. kovo 20 d. ieškovas kreipėsi dėl paskyrimo vaiko laikinu globėju (b. l. 31) (CK 3.250 str. 2 d., 3.262 str.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-229 (b. l. 33) likusiai be motinos L. K. globos M. nustatyta laikinoji globa nuo 2006 m. kovo 20 d., jos globėjais paskirti ieškovas ir tretysis asmuo (seneliai). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-367-210/2006, nuosprendis apskųstas, bet kasacine tvarka nepanaikintas) atsakovė buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmes paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

Nuo 2006 m. spalio 27 d. atsakovė atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose (numatoma bausmės pabaiga – 2010 m. vasario 6 d.); 2008 m. kovo 4 d. atsakovė lygtinai paleista iš pataisos įstaigos ((duomenys neskelbtini) str.), bet nedirbo, dingdavo iš namų niekam nepranešusi nuo kelių dienų iki kelių savaičių, M. nesirūpino (b. l. 3-4, 34).

2009 m. birželio 8 d. paaiškinime (b. l. 35) atsakovė nurodė, kad nepajėgia išlaikyti dukters, nes darbo negauna, turi tik 315 Lt/mėn. pajamų. Ateityje planuoja susirasti darbą, įsigyti būstą ir pati auginti dukrą.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-825-68/2009) laikinai apribojo atsakovės valdžią dukters M. atžvilgiu, nustatė mergaitei nuolatinę globą, jos globėju ir turto administratoriumi skyrė ieškovą, gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėju, priteisė iš atsakovės po 200 Lt/mėn. išlaikymą periodinėmis išmokomis, iki mergaitė sulauks pilnametystės (b. l. 3-5). Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendime pažymėjo, kad grįžusi iš įkalinimo vietos atsakovė gyvenimo būdo nepakeitė, gyvena amoralų gyvenimą, tarp jos ir dukters (M.) nėra dvasinio ryšio, vaikas prisirišęs prie senelių, tačiau apriboti motinos valdžią neterminuotai per anksti, atsakovei duodamas šansas pasitaisyti.

Nepaisant to, kaip matyti iš Šiaulių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus parengto ieškovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2012 m. sausio 11 d. akto Nr. V-5-6 (17.13), globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, M. 2012 m. sausio 11 d. rašto (b. l. 39-41, M. ir toliau gyvena su seneliais bute daugiabučiame name su daliniais patogumais, kur jaučiasi labai gerai. Myli senelius kaip savo tėvus. Senelis A. nuveža ją į mokyklą, būrelį; močiutė padeda ruošti namų darbus, su ja praleidžia didžiąją laisvalaikio dalį, gamina valgyti ir t. t.

Tėvų valdžios turinį sudaro tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). CK 3.165 straipsnis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą bei vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti sąlygas vaikams mokytis ir pan. Pagal ?K 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtines vaiko teises, todėl privaloma. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai arba neveikimas laikomi neteisėtais.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į pareigų vaikui vykdymą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip kraštutinė išimtinė priemonė (lot. ultima ratio), padarius išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai arba visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Valstybės politika prioritetinės vaikų teisių ir apsaugos srityje orientuota į tai, kad daug svarbiau užkirsti kelią vaiko teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui adresuotame 2012 m. sausio 11 d. sutikime (b. l. 38) atsakovė nurodė, kad sutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia Monikos atžvilgiu. Paaiškino, kad mergaitės tėtis yra įkalinimo įstaigoje, nepadeda jai materialiai išlaikyti dukros. Ji pati darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.

Kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus: dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta esant pagrįstus ieškovo argumentus, kad per daugiau kaip 1 m. atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko, todėl nėra vilties, jog artimiausiu metu padėtis galėtų pasikeisti teigiama linkme, ir tęsti laikiną motinos valdžios apribojimo terminą (CPK 405 str.) ar atskirti vaiką nuo tėvų (CK 3.181 str. 4 d.) bei ieškinį atmesti. Atsakovė atkakliai tvirtina, kad neturi fizinių ir finansinių galimybių (nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, didesnių pajamų) tinkamai pasirūpinti vyresniąja dukra, t. y. nevykdo motinos pareigų dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad byla yra susijusi su vienos šeimos (plačiąja prasme) nariais: ginčas vyksta tarp senelių, motinos (senelių dukters) ir pastarosios dukters (senelių anūkės). Teismo įsitikinimu, jeigu atsakovė nebūtų linkusi vesti laisvą gyvenimo būdą (nedingtų ilgesnį laiką iš namų, nepiktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, neplatintų psichotropinių medžiagų), manytina, jog jai (kaip ir broliui G.) būtų atsiradę vietos ir darbo tėvų namuose, pas kuriuos ji gyveno gimus M. ir kurie verčiasi ūkiškai (b. l. 32). Tačiau atsakovė pasirinko lengvesnį gyvenimo būdą ir stokoja vidinės motyvacijos iš esmės keisti esamą padėtį: sutiktų gyventi su vyresne dukra, jeigu aplinkiniai (pvz., tėvai, vaiko teisių apsaugos institucijos) sudarytų palankias sąlygas gyventi su ja. Su M. atsakovė bendrauja formaliai, o ne nuoširdžiai rūpindamasi mergaitės likimu, mokslais, sveikata, problemomis, išgyvenimais, t. t. Atsakovė nerodė (ir nesiruošia skirti) M. daugiau dėmesio, auklėti/ugdyti ją, nesistengė pelnyti mergaitės meilės. Iš to teismas sprendžia, kad atsakovė nesant objektyvių priežasčių (kliūčių) vengia vykdyti savo kaip motinos pareigas M. atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovė savo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams (neprižiūri M., nesirūpina jos auklėjimu/ugdymu, sveikata, išlaikymu, buitinių sąlygų sudarymu ir pan.), t. y. nevykdo savo konstitucinių pareigų, yra teisinis pagrindas taikyti nubaudimo ir auklėjamąją funkciją turinčią priemonę - neterminuotą valdžios apribojimą M. atžvilgiu. Teismo nuomone, apribojus atsakovės valdžią M. atžvilgiu neterminuotai, vaikas nepatirs didesnės dvasinės, emocinės, psichologinės traumos, nei iki šiol buvo padaryta.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, mokėjo fiksuoto dydžio žyminį mokestį (b. l. 22), naudojosi advokato pagalba, bet priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės neprašė, todėl jos tarp bylos šalių neskirstomos.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 44,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nukrypsta nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, ir jų iš atsakovės nepriteisia (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi, CPK 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo dalį (civilinė byla Nr. N2-825-68/2009), kuria laikinai (1 m. terminui) apribota atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valdžia jos nepilnametės dukters M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir apriboti atsakovės L. K. motinos valdžią M. K. atžvilgiu neterminuotai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.