Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-08-19 · Byla Nr. PK-66-880/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-19
Bylos Nr.
PK-66-880/2011
Teisminio proceso Nr.
1-44-3-00002-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
Baudž.byla Nr. PK-66-880/2011 (S)
(Proceso Nr.1-44-3-00002-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1;1.2.4.8.2
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 19 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant nukentėjusiajai ir kaltintojai A. B., jos atstovei advokatei Irinai Kizinai,kaltinamajam R. K.,

teismo posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nustatė:

R. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

R. K., būdamas neblaivus, 2011 m. gegužės 8 d., apie 19.30 val. A. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme A. B. sudavė smūgį kumščiu į galvą. Jai pargriuvus R. K. A. B. pakėlė už plaukų ir du kartus kumščiu sudavė į galvą, po to stūmė į prieangyje stovėjusį dujų balioną. Pastūmus A. B. vėl pargriuvo, o R. K. pargriuvusiai nukentėjusiajai tris kartus spyrė į pilvo sritį, į sėdmenis, į nugarą. Dėl smūgių mušama nukentėjusioji prarado sąmonę. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu ir skunde nurodė, kad 2011 m. gegužės 8 d., apie 19.30 val., į jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą atėjo neblaivus R. K. pradėjo triukšmauti ir jos kieme sudavė savo sutuoktinei G. K. į galvą. Kaltinamasis A. B. išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti. Siekdama išvengti konflikto nukentėjusioji norėjo įbėgti į namus, tačiau R. K. ją pasivijo ir sudavė į galvą. Pargriuvusią nukentėjusiąją R. K. pakėlė už plaukų ir du kartus kumščiu sudavė į galvą, po to stūmė į prieangyje stovėjusį dujų balioną, po ko nukentėjusioji vėl pargriuvo. R. K. pargriuvusiai nukentėjusiajai kelis kartus spyrė į pilvo sritį, į sėdmenis, į nugarą. Mušama nukentėjusioji prarado sąmonę. Kai atsigavo R. K. kieme nebebuvo. Tuomet nukentėjusioji paskambino sūnui ir pranešė apie tai kas nutiko. Tą patį vakarą dėl pablogėjusios sveikatos, prasidėjusio vėmimo, nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į medikus ir buvo nuvežta į Ukmergės ligoninę, kurioje gulėjo iki 2011 m. gegužės 12 d., po to gydėsi ambulatoriškai. Dėl savo elgesio R. K. neatsiprašė, neišreiškė jokio apgailestavimo dėl tokio savo elgesio. Nukentėjusioji prašo R. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad kaimynė jį nori apšmeižti, nes jis grasino ją įduoti policijai už degtinės pardavinėjimą. Jis taip pat parodė, kad A. B. nemušė, o apie tai, kad jis neva sumušė A. B. sužinojo iš teismo, iki tol jo niekas dėl įvykio nieko neklausė. Be to, jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ir nepasirašinėjo jokiame liudytojo apklausos dokumente, kuriame nurodyta, jog jis pripažįsta mušęs nukentėjusiąją.

Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. pavakarį jam į mobilųjį paskambino verkdama nukentėjusioji, kuri yra jo motina ir pasakė, kad ją sumušė. Nuvykęs pas motiną jis pamatė sumuštą, kraujuotą motiną, kuri pasakė, kad ją sumušė kaimynas R. K.. Jis nuplovė kraują, matė, kad sumuštas paakys, patinę prie ausies, padaryta kraujosruva prie nugaros. Pablogėjus motinos sveikatai, t.y. jai pradėjus vemti, E. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri apžiūrėjusi nukentėjusiąją išvežė į ligoninę.

Liudytoja G. K., kuri yra kaltinamojo žmona, nurodė, kad 2011 m. gegužės 8 d,. apie 19.30 val., buvo pas nukentėjusiąją kieme ir atėjo jos vyras. Jos vyras pasibarė su A. B., tačiau jos visiškai nemušė ir nuėjo su ja namo. Kodėl A. B. kaltina jos vyrą smurtavimu prieš nukentėjusiąją ji nežino.

Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl A. B. sumušimo. 2011 m. gegužės 12 d. jis apklausė R. K. kaip liudytoją ir apklausos metu, R. K. nurodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. jis išplūdo necenzūriniais žodžiais A. B. ir dėl girtumo ją pastūmė bei galimai dar kažkur sudavė.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad galimai 2011 m. gegužės 8 d. A. B. buvo padaryta kraujosruva veide ir dešiniame sėdmenyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 3-4).

Kaltinamojo ir liudininkės G. K. parodymai skiriasi nuo nukentėjusiosios bei liudytojų E. Š. bei P. K.. Liudytoja G. K. yra kaltinamojo žmona, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymus iš dalies paneigia rašytiniai įrodymai ir E. Š. parodymai, kad 2011 m. gegužės 12 d. jis matė, jog G. K. buvo sumušta akis, ką neigia pati liudininkė, todėl teismas vertina jos paįrodymus kaip nevisiškai patikimus.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad R. K. kaltė byloje įrodyta. LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t.y. tam, kad konstatuoti nusikalstamą veiką asmens veiksmuose būtina nustatyti veiką, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis veika yra išreikštas žodžiais „mušdamas ar kitaip smurtaudamas“. Šie žodžiai reiškia fizinį poveikį kito žmogaus kūnui, kūno audinių ar organų vientisumo sutrikdymą.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad R. K. mušė ir kitaip smurtavo prieš A. B. – sudavė į galvą, pargriuvusią pakėlė už plaukų ir dar kumščiu sudavė į galvą, parkritusią spardė kojomis, mušė kumščiu. Specialisto išvada Nr. G 1658/11 (01) nustatyta, kad A. B. buvo padarytos kraujosruvos veide ir dešiniajame sėdmenyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK 2011 m. gegužės 17 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2011 m. gegužės 8 d., 23.25 val., Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK gavo pranešimą iš Ukmergės rajono PK, kad į Ukmergės ligoninės priimamąjį su kūno sužalojimais pristatyta A. B., kuri paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 19.30 val., jos kieme ją sumušė kaimynas R. K.. Nežiūrint to, kad R. K. neigia mušęs A. B., 2011 m. gegužės 12 d., apklausiamas pareigūno P. K., R. K. nurodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. išplūdo kaimynę A. B. necenzūriniais žodžiais, pastūmė ją ir dar kažkur sudavė. O tai, kad jis teigia, jog jokiame apklausos protokole nėra pasirašęs ir nebuvo apklaustas, teismas vertina kaip gynybinę poziciją.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti A. B. fizinį skausmą, nežymiai sutrikdyti sveikatą, numatė šiuos galimus padarinius ir jų norėjo.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką kaltinamasis padarė neblaivus. Atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis teistumų neturi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jam už nusikaltimą skirtinas 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimas su įpareigojimais.

Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 292,87 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų, sukelto fizinio skausmo, patyrė daug nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, patyrė pažeminimą, iki šiol negali ramiai miegoti naktimis, turėjo išlaidų specialisto apžiūrai ir išvados parengimui, turėjo kelionės išlaidų važinėjant pas medicinos ekspertą į Vilnių, grįžtant namo iš ligoninės, pirko vaistus, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 292,87 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš R. K..

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.)

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl tyčinių R. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, turėjo gydytis padarytus sužalojimus ligoninėje ir namuose. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą vertina 7000 Lt.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, kad nukentėjusioji buvo pažeminta, jautė skausmą, jai teko gydytis ligoninėje, patyrė daug nepatogumų, į žalą padariusio asmens kaltę (padarė tyčia), jo turtinę padėtį (yra ūkininkas) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (kaltinamasis savo veiksmais padarė turtinės žalos), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad šioje byloje A. B. 3000 Lt yra pakankamas neturtinės žalos atlyginimas.

Kaip minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 292,87 Lt turtinę žalą, kurią pasak jos sudaro 31 Lt už specialisto apžiūrą, kelionės išlaidos į Vilnių pas specialistą – 50 Lt, kelionei iš ligoninės Ukmergėje – 30 Lt, išlaidos lašelinėms ir vaistams 181,87 Lt.

Nors nukentėjusioji teismui pateikė tik du čekius, patvirtinančius 51,87 Lt išlaidas vaistams, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas Š. nurodė, jog mamai pirko lašelines, į byloje esančią specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusioji vyko į Vilnių ir mokėjo už išvadą, teismas daro išvadą, kad prašoma turtinė žala yra ne per didelė, ji visiškai atitinka bylos aplinkybes ir protingumo principą.

LR BPK 106 str. 2 d. yra numatytas advokato darbo apmokėjimas. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo atstovas paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji A. B. advokatei sumokėjo 300 Lt (b.l. 8), todėl ši suma iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305,307-308 straipsniais,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per metus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti A. B. iš R. K. 3000 Lt neturtinės ir 292,87 turtinės žalos atlyginimą bei 300 Lt išlaidų už advokato paslaugas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius