Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, vedęs, nedirbantis, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. gegužės 25 d., apie 20:35 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,85 promilės), konflikto metu, sugriebęs už plaukų savo šeimos narį – sutuoktinę I. S., ją parvertė ant grindų ir su koja įspyrė du kartus į kairį šoną, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai. Pirmos apklausos metu parodė, kad su I. S. yra sutuoktiniai beveik 10 metų. Gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini). Vakar t. y. 2024 m. gegužės 25 d. abu su žmona vartojo alkoholį. Dieną buvo atėję draugai, tai vartojo su jais alkoholį – degtinę, išgėrė 4-iese vieną butelį, 0,7 l talpos. Paskui draugams išėjus dar dviese su žmona išgėrė du litrus alaus, Kraštiečių alaus, 6 laipsnių stiprumo. Nuo to išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, tačiau viską gerai atsimena, kas įvyko. Alkoholį vartojo namo verandoje. Žodis po žodžio tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Ji taip pat buvo neblaivi. Kiek buvo valandų, negali pasakyti, jau vakare. Dėl ko konkrečiai kilo konfliktas, negali pasakyti. Žmona pradėjo jį varyti iš namų. Jis iš namų išeiti nenorėjo. To konflikto metu jis prieš žmoną nesmurtavo, jokių smūgių jai nesudavė nei rankomis, nei kojomis, jos nestumdė. Jis nematė, kad mano žmona konflikto metu būtų pati susižalojusi, ar kokių nors sužalojimų ant jos kūno taip pat nematė. Kai jį žmona pradėjo varyti iš namų, jis supyko dėl to ir pats išsikvietė policiją. Po konflikto žmona išėjo iš verandos, ir ką ji veikė jis nežino. Ar jų žodinį konfliktą kas nors girdėjo, jis negali pasakyti, nežino. Namuose buvome dviese (e. b. l. 77-80).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad tvirtina savo pirminius iš dalies ir nori paaiškinti, kad pirmos apklausos metu aiškino, kad I. jis nemušė. Dabar viską apgalvojęs gali paaiškinti, kad įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir praktiškai nieko neatsimena iš to vakaro. Dėl to įvykio kalbėjo su I. ir ji jam pasakė ką jis jai padarė, tai jei ji taip sako, tai reiškia taip ir buvo. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą ir savo kaltę pripažįsta visiškai. Prieš savo sutuoktinę I. jis smurtavo pirmą kartą. Yra turėjęs teistumų dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau tada buvo seniau smurtavęs prieš buvusią sugyventinę. Sutuoktinės I. jis atsiprašė, ji jam atleido. Dėl savo elgesio gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su viešųjų darbų bausmę (e. b. l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad su K. S. yra sutuoktiniai beveik 10 metų. Gyvena dviese, namo dalyje, kuri jai priklauso. Nepilnamečių vaikų neturi, veda bendrą ūkį. 2024 m. gegužės 25 d. dieną dirbo pas žmonių, apie 15 val., grįžo į namus. Su K. nusipirko alaus. Dar buvo atėję kaimynai F. K. ir K. D.. Jie visi vartojo alkoholį. Paskui pasibaigus alkoholiui tie draugai išėjo ir jie liko dviese. Kai jie išėjo jau buvo vakaras, kiek galėjo būti valandų ji nežino. Ji nežino kas pasidarė K., jie abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, pradėjo žodžiu konfliktuoti, dėl ko neatsimena. Konflikto metu jis ją sugriebęs už plaukų, parvertė ant grindų ir su koja įspyrė du kartus jai į kairį šoną, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Kairiame šone buvo likęs paraudimas. Dešimtbalėje sistemoje skausmą vertina 3 balams. Į veidą jai smūgių suduota nebuvo. Nežino gal pareigūnai ją ne taip suprato, arba ji būdama girta ne taip paaiškino. Tada jis pats pasiskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Ji pati policijai neskambino. Kol atvyko pareigūnai jos daugiau nekonfliktavo. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, į ligoninę nevežė. Pas ekspertą ji nevyko. K. S. atsiprašė ir mano, kad jis pats supranta, kad blogai pasielgė. Tai pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtavo. Ji nepageidavo, kad jis būtų iškeldintas iš namų. Prašo, kad būtų jam panaikinta kardomoji priemonė ir jis galėtų grįžti į namus (e. b. l. 54-57).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK RS vyr. patrulės S. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 20:45 val., Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas K. S. puola ant žmonos. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas K. S.. Paklausus K. S. apie įvykį, šis pradėjo pasakoti, kad apie 20:35 val., sukonfliktavo su žmona I. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, atsisakė nusistatyti girtumą. Konflikto metu virtuvėje prie krosnies K. S. supyko ir pargriovęs įspyrė I. S. į kairę veido pusę ir kairį šoną kelis kartus iš kojos. Dėl sukelto fizinio skausmo I. S. apžiūrėjo GMP medikai (e. b. l. 8-11).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kairėje gatvės pusėje esanti sodyba. Sodybos teritorija yra neaptverta. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, medinis. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Per atidarytas lauko duris patenkama į priestato vidų. Priestato viduje daiktai sudėti tvarkingai. Iš priestato, per uždarytas duris patenkama į gyvenamojo namo koridorių. Koridoriaus kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Prie įėjimo į koridoriaus kambarį, dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje nuo įėjimo kairėje pusėje yra baltos spalvos dujinė viryklė. Prie kairės sienos yra koklinė krosnis, prie krosnies ant grindų yra rankšluostis sulankstytas. Kairėje pusėje tolimajame kampe yra įėjimas į sekantį kambarį. Priešais esančia sieną yra langas į kiemo pusę, prie lango yra skalbimo mašina, virtuviniai baldai. Prie dešinės sienos tolimajame kampe yra stalas su minkšta sėdima dalimi, šaldytuvas. Virtuvės kambaryje daiktai sudėti tvarkingai, girtavimo pėdsakų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, fotografuota (e. b. l. 12-14, 15-22).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas I. S. kūnas, kairėje nugaros pusėje po mentimi stebimas paraudimas, ant dešinės rankos stebima raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Kitų išoriškai matomų sužalojimų ant apžiūrimo asmens kūno nestebima. Pridedama fotolentelė (e. b. l. 24-26, 27-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad I. S. objektyviai jokie sužalojimai nenustatyti (e. b. l. 43-46).

GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad I. S. sumušė vyras. Preliminari diagnozė – kitas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (e. b. l. 36-39).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs už plaukų savo šeimos narį – sutuoktinę I. S., ją parvertė ant grindų ir su koja įspyrė du kartus į kairį šoną, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 123-125).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (e. b. l. 103-108), administracinių nusižengimų teisena baustas (e. b. l. 109-113), nedirbantis (e. b. l. 114-115), sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokurorės siūlytą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sutuoktinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 25 d. 21 val. 4 min. iki 2024 m. gegužės 26 d. 14 val. 50 min. (e. b. l. 68-69, 81-83) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 96-98) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 99-102) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant K. S. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 25 d. 21 val. 4 min. iki 2024 m. gegužės 26 d. 14 val. 50 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.