Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-518-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2A-518-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00299-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Bijamita“
Ieškovas
BUAB „Rekolas“
Kategorijos
  • 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-518-124/ 2013

Teisėja V. Erlickienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00299-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 40.1; 126.8;121.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bijamita“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-652-169/2013 pagal ieškovo BUAB „Rekolas“ ieškinį atsakovui UAB „Bijamita“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Rekolas“ ieškiniu (2–4 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bijamita“ 8500,00 Lt skolą.

Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovui UAB „Rekolas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo 2012-01-06 iš BUAB „Rekolas“ sąskaitos atsakovui buvo pervesta 8500 Lt suma. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punkte numatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Be to, ieškovui BUAB „Rekolas“ Šiaulių apygardos teismo 2011-12-28 nutartimi buvo taikytas viso turto areštas. Nurodytos sumos pervedimas pažeidžia ne tik kreditorių interesus, bet ir viešąjį interesą. Kadangi atsakovas 8500 Lt sumą gavo neteisėtai, todėl jis yra skolingas ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (12–13 b. l.) atsakovas UAB „Bijamita“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 8500 Lt sumą atsakovas ieškovui sumokėjo 2011 m. lapkričio 16 d. be jokio teisinio pagrindo, per klaidą, todėl atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas grąžinti šiuos pinigus. Atsakovui nebuvo žinoma apie ketinimą, o vėliau ir apie bankroto bylos iškėlimą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012 m. sausio 8 d., todėl nei ieškovas, nei atsakovas nepažeidė ĮBĮ nuostatų. Bankroto administratorius pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl teismas jam gali taikyti LR CPK 95 str. 2 d. numatytas priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (26–28 b. l.) ieškinį tenkino, priteisė ieškovui bankrutuojančiai UAB „Rekolas“ iš atsakovo UAB „Bijamita“ 8500 Lt skolą ir 255 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi areštavo UAB „Rekolas“ turtą, uždrausdamas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti turtą, taigi, apribojo ieškovui disponavimą visu jam priklausančiu turtu. Duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2011 m. gruodžio 28 d., todėl preziumuojama, kad jie atsakovui turėjo būti žinomi. Tuo tarpu ginčo sumos pervedimas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Lėšų pervedimas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Ginčo sumos pervedimas atliktas galiojant ieškovo turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre. Teismas nurodė, kad pervedimu buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus, o taip pat CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Bijamita“ apeliaciniu skundu (34–35 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. normos neturėjo būti taikomos, nes atliekant 2012-01-06 mokėjimo pavedimą, Šiaulių apygardos teismo 2011-12-28 nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Tuo tarpu CPK 675 str. 4 d. ir Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d. normos, reglamentuojančios turto arešto įsigaliojimo skolininkui momentą ir teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turėjo būti taikomos sistemiškai su CK 1.5 str., 1.80 str. 4 d., 1.137 str. 2d., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.66 str. 2 d., 6.153 str. 1 d. normomis, prioritetiškai ginančiomis sąžiningų asmenų teises, tačiau teismas jų netaikė.

2. Atsakovui priimant iš ieškovo ginčijamą mokėjimą, nebuvo žinoma apie ieškovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Reikalauti iš atsakovo, kad jis, prieš priimdamas iš ieškovo ginčijamą mokėjimą, pasitikrintų Turto arešto aktų registro duomenis, nėra protinga ir teisinga. Atsakovas, priimdamas iš ieškovo ginčijamą sumą, buvo sąžiningas, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Bijamita“ apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ieškovo, kuriam iškelta bankroto byla, po bankroto bylos iškėlimo piniginių lėšų pervedimo teisėtumo klausimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-12-28 nutartimi ieškovui UAB „Rekolas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Viresita“ (5–6 b. l.). Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2012-01-08. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės dokumentus, nustatyta, kad 2012-01-06 BUAB „Rekolas“ atsakovui UAB „Bijamita“ pervedė 8 500 Lt (7 b. l.).

Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja įmonių bankroto procesą; kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 1 d., 3 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.). Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata, pagal kurią, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Šios imperatyviosios įstatymo nuostatos yra skirtos bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai ir įmonės turtas būtų proporcingai paskirstomas kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą.

Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2011-12-28 nutartimi ieškovui UAB „Rekolas“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, nurodyta, kad areštuojamas UAB „Rekolas“ turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o taip pat uždraudžiamas UAB „Rekolas“ visų finansinių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, vykdymas, turto pardavimas, išnuomojimas, įkeitimas, laidavimas ar kitoks UAB „Rekolas“ turto perleidimas (6 b. l.). Taigi, minėta nutartimi nustatytas draudimas įmonei vykdyti finansines prievoles, o įmonės kreditoriui ar kitam asmeniui – perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.). Tai reiškia, kad nuo to momento sustabdomas nebaigtų vykdyti ieškovo įsipareigojimų tolesnis vykdymas, o taip pat ir atsakovo UAB „Bijamita“ teisė gauti iš ieškovo bet kokias pinigines sumas ne Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Byloje esantis Pažymėjimas apie turto arešto akto Nr. 0411011869 įregistravimą turto arešto aktų registre patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-11-28 nutartis Turto arešto aktų registre įregistruota 2011-12-30 11.53 val., būsena – laikina (23 b. l.). Pažymėtina, kad UAB „Rekolas“ turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, buvo įregistruotas viešame Turto arešto aktų registre iki ginčijamo piniginių lėšų pervedimo dienos. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Taigi laikinasis areštas reiškia, kad yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Kadangi 8500 Lt suma atsakovui UAB „Bijamita“ pervesta 2012-01-06, t. y. po nutarties dėl bankroto bylos UAB „Rekolas“ iškėlimo ir po draudimo vykdyti bet kokias neįvykdytas prievoles, esant areštuotam BUAB „Rekolas“ turtui, laikytina, kad pervedimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (LR CPK bei LR ĮBĮ). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovo atliktas piniginių lėšų pervedimas prieštaravo imperatyvioms įmonių bankrotą reglamentuojančio specialiojo įstatymo nuostatoms, todėl teisėtai, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad pervedimas yra niekinis ir negalioja, bei taikė CK 1.80 str. 2 d. numatytas negaliojančio sandorio pasekmes (restituciją) – priteisė ieškovui 8500 Lt skolą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad CPK 675 str. 4 d. ir Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d. normos, reglamentuojančios turto arešto įsigaliojimo skolininkui momentą ir teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turėjo būti taikomos sistemiškai su CK 1.5 str., 1.80 str. 4 d., 1.137 str. 2d., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.66 str. 2 d., 6.153 str. 1 d. normomis, prioritetiškai ginančiomis sąžiningų asmenų teises. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi LR CPK 675 str. 4 dalimi, reglamentuojančiu skolininko turto areštą vykdymo procese. BUAB „Rekolas“ ir atsakovas UAB „Bijamita“ nedalyvauja vykdymo procese ir nėra vykdymo proceso šalys, todėl vykdymo proceso normos šiuo atveju negali būt taikomos. Netaikytinos ir CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, nes ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, tačiau pareikštas ne tuo pagrindu, t. y. ne actio Pauliana. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys apie turto arešto įregistravimą skelbiami viešai, todėl atsakovui jie turėjo būti žinomi. Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre, taigi, šiuo atveju BUAB-ės „Rekolas“ areštas teisines pasekmes tretiesiems asmenims (UAB „Bijamita“) sukėlė nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre datos, t. y. nuo 2011-12-30 (23 b. l.).

Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ. Šia nuostata įgyvendinamas lex specialis derogat legi generali principas, kurio esmę sudaro tai, jog konkuruojant bendrajai ir specialiajai teisės normoms, turi būti taikoma specialioji teisės norma. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Įmonių bankroto įstatymas yra specialus teisės aktas, kuriuo ir turi būti vadovaujamasi sprendžiant šalių ginčą, o ne prioritetą teikiant civilinio proceso kodekso normoms.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Vytautas KursevičiusDanutė Matiukienė