- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- I-5610-168/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00213-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti neturtinę žalą, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 50 000 Lt už nuo 2003-12-22 iki 2004-11-06 patirtą fizinį ir psichologinį skausmą (b. l. 1–4). Paaiškino, kad buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra 8 m² ir kuriose buvo periodiškai laikomi dar 3 asmenys. Kalinimo metu gydėsi tuberkuliozę. Kamerose nebuvo atlikti remonto darbai, nebuvo unitazų, nebuvo suteiktos galimybės gydytis ir pasveikti nuo tuberkuliozės. Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, nesuteikiant galimybės išsigydyti tuberkuliozę, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo bei gydymosi sąlygų patyrė didelę neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko savijauta, visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, iki šiol negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė atnaujinti senaties terminą, nurodydamas, kad tik pernai sužinojo, kad dėl žalos galima kreiptis į teismą. Paaiškino, kad 2004-11-07 buvo perkeltas į gydymo ir pataisos namus Pravieniškėse, ten buvo virš dviejų metų. Apie 2007 metus buvo paleistas į laisvę ir maždaug po metų vėl buvo įkalintas Lukiškių TI-K. Nuo 2010 metų buvo įkalintas Alytaus pataisos namuose. Per tuos metus patyrė daug streso, nesiskaitymo su jo teisėmis, todėl į teismą kreipėsi pavėluotai.
Šalies argumentai
` Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 12–13). Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų nuo 2003-12-22 iki 2004-11-06, o skundą teismui parašė tik 2014-01-09, todėl pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Sprendžiant J. J. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė ar neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, atlyginimo.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia konstatuoti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. J. 2003-12-22 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas 7,38 m² ir kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2003-12-23 perkeltas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m² ir kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; 2003-12-24 kameroje Nr. 112A, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2003-12-25 kameroje Nr. 112A, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2003-12-26 kameroje Nr. 112A, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2003-12-27 kameroje Nr. 112A, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2003-12-28 kameroje Nr. 112A, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2003-12-29 perkeltas į kamerą Nr. 345, kurios plotas 7,95 m² ir kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; 2003-12-30 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2003-12-31 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2004-01-01 iki 2004-01-19 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-01-20 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-01-21 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 5, vakare 4 asmenys; nuo 2004-01-22 iki 2004-02-11 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-02-12 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2004-02-13 iki 2004-03-01 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2004-03-02 iki 2004-03-07 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-03-08 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2004-03-09 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2004-03-10 iki 2004-03-14 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-03-15 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2004-03-16 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-03-17 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-03-18 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-03-19 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-03-20 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-03-21 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-03-22 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 5, vakare 4 asmenys; nuo 2004-03-23 iki 2004-04-05 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-04-06 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2004-04-07 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2004-04-08 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-04-09 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-04-10 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2004-04-11 iki 2004-04-18 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-04-19 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-04-20 kameroje Nr. 345, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-04-21 kameroje Nr. 345, kurioje ryte buvo 3, vakare 6 asmenys; 2004-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m² ir kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2004-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 343, kurios plotas 8,08 m² ir kurioje ryte buvo 3, vakare 5 asmenys; 2004-04-23 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-04-24 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-04-25 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-04-26 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 6 asmenys; 2004-04-27 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 6 asmenys; nuo 2004-04-28 iki 2004-05-10 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; nuo 2004-05-11 iki 2004-05-25 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-05-26 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-05-27 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 6 asmenys; nuo 2004-05-28 iki 2004-06-01 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 6 asmenys; 2004-06-02 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-06-03 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 6 asmenys; nuo 2004-06-04 iki 2004-06-14 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 6 asmenys; 2004-06-15 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-06-16 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-06-17 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; nuo 2004-06-18 iki 2004-06-22 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-06-23 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 6 asmenys; nuo 2004-06-24 iki 2004-06-29 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 6 asmenys; nuo 2004-06-30 iki 2004-07-13 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; nuo 2004-07-14 iki 2004-08-05 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-08-06 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2004-08-07 iki 2004-08-10 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-08-11 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; nuo 2004-08-12 iki 2004-08-19 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-08-20 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 4 asmenys; 2004-08-21 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; nuo 2004-08-22 iki 2004-08-24 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; nuo 2004-08-25 iki 2004-09-05 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-09-06 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2004-09-07 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2004-09-08 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2004-09-09 iki 2004-09-12 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-09-13 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 6 asmenys; 2004-09-14 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 6 asmenys; 2004-09-15 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 6, vakare 5 asmenys; nuo 2004-09-16 iki 2004-09-19 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-09-20 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 4 asmenys; 2004-09-21 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-09-22 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-09-23 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-09-24 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-09-25 kameroje Nr. 343 kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-09-26 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-09-27 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 4 asmenys; 2004-09-28 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-09-29 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; nuo 2004-09-30 iki 2004-10-03 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-10-04 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 3 asmenys; 2004-10-05 perkeltas į kamerą Nr. 349, kurios plotas 7,80 m² ir kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2004-11-05 atvyko iš Pravieniškių gydymo ir pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m² ir kurioje vakare buvo 1 asmuo; 2004-11-06 perkeltas į kamerą Nr. 343, kurios plotas 8,08 m² ir kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-11-07 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 5 asmenys; 2004-11-08 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 5, vakare 4 asmenys; 2004-11-09 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2004-11-10 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-11-11 kameroje Nr. 343, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2004-11-12 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-11-13 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2004-11-14 kameroje Nr. 343, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys.
Taigi pareiškėjas nuo 2003-12-22 iki 2004-11-14 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 298 dienas.
Ginčijamu laikotarpiu kardomojo kalinimo vykdymo tvarką reglamentavo 1996-01-18 Kardomojo kalinimo įstatymas Nr. I-1175 bei Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2001-09-07 teisingumo ministro įsakymu Nr. 178.
Kardomojo kalinimo įstatymo 18 str. numatė, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims, kamerose, arba vienutėse, kuriose užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normas. Pagal Taisyklių 9 p., tardymo izoliatoriai įrengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461. Tardymo izoliatorių patalpų gyvenamojo ploto normos buvo šios: tardymo izoliatoriaus kamera - ne mažiau kaip 5 m² vienam kalinamajam; tardymo izoliatoriaus karcerio kamera - ne mažiau kaip 4,5 m² vienam kalinamajam.
Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, nustato, kad kalėjimo kameroje, laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² ploto.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 1,5 dienos. Vadinasi, 296,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 5 m² gyvenamąjį plotą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 str. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.
Pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra 8 m² ir kuriose buvo periodiškai laikomi dar 3 asmenys. Kalinimo metu gydėsi tuberkuliozę. Kamerose nebuvo atlikti remonto darbai, nebuvo unitazų, nebuvo suteiktos galimybės gydytis ir pasveikti nuo tuberkuliozės. Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, nesuteikiant galimybės išsigydyti tuberkuliozę, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo bei gydymosi sąlygų patyrė didelę neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko savijauta, visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, iki šiol negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str., sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas buvo suteiktas neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas serga tuberkulioze (b. l. 46), kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 296,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 str. prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovė nurodo, kad sprendžiant J. J. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė ar neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Teismas pažymi, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, remiamasi CK 6.271 str. 1 d., kuri numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Kita vertus, teismo nuomone, šioje administracinėje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad nors pareiškėjas nuo 2003-12-22 iki 2004-11-14 ir buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamai, tačiau į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 9 metus nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda ir dvasiniai išgyvenimai nėra tokie dideli.
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė gydytis ir pasveikti nuo tuberkuliozės. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2014-05-13 raštu Nr. S-PER-1043 (b. l. 46) informavo teismą, kad remiantis Vilniaus rajono centrinės poliklinikos dokumentu, J. J. buvo diagnozuota židininė plaučių tuberkuliozė L1/L1, TM(-), infiltracijos fazėje. Nuo 2003-09-22 iki 2003-11-05 buvo gydytas ligoninėje pagal schemą 2HR. Tardymo izoliatoriuje, 2003-12-31 gavus išrašą, gydymas pratęstas iki 2004-04-30 pagal schemą 2HR. Perkeliant į Pravieniškių pataisos namus diagnozuota židininė plaučių tuberkuliozė S1-2/S1-2, nepilno tvirtėjimo fazėje. TM(-). Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo suteikta galimybė gydytis ir pasveikti nuo tuberkuliozės atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo atlikti remonto darbai, nebuvo unitazų, buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau teikdamas skundą teismui savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepridėjo. Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-05-08 pažymoje Nr. 24-3063 (b. l. 45) nurodoma, kad informacijos ar J. J. kreipėsi į įstaigos administraciją su rašytiniais pasiūlymais, prašymais bei skundais nuo 2003-12-22 iki 2004-11-06 pateikti neturi galimybės, kadangi tokių dokumentų saugojimo terminas yra pasibaigęs. Nesant byloje įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, kad kamerose neatlikti remonto darbai, nebuvo unitazų, teismas šių argumentų vertinti neturi galimybės.
Minėta, kad atsakovas Lukiškių TI-K savo atsiliepime prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 str.); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 str. 8 d.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 str. 1 d.); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 str. 5 d.); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 str. 2 d. teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2003-12-22 iki 2004-11-14, o skundą teismui pateikė 2014-01-09 (b. l. 9), t. y. praėjus daugiau kaip 9 (devyneriems) metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 9 metus, veikdamas protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki bylos iškėlimo siekdamas ginti savo pažeistas teises. Įrodymų bei argumentų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo pareiškėjas nepateikė. Tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti nei pareiškėjo prašymu, nei ex officio.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas nuo 2003-12-22 iki 2004-11-14 ir buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamai, tačiau į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 9 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas ir pareiškėjo J. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo J. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.