Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-2711/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2-2711/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
I. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Skuba“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Marigora“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2711/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apyagrdos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-794-125/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Skuba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Marigora“.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovui UAB „Marigora“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, įpareigojo UAB „Marigora“ valdymo organus (administracijos vadovą) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Įspėjo, kad už nustatyto nurodymo nevykdymą atsakingam asmeniui gali būti skirta bauda iki 10 000 Lt (42-43 b. l.).

Šalies argumentai

BUAB „Marigora“ bankroto administratorius 2013 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą priverstine tvarka įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties įpareigojimą dėl buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui. Nurodė, kad atsakovo direktorius I. V. neperdavė atsakovo turto ir dokumentų. Klaipėdos apygardos teismas tuo reikalu išdavė vykdomąjį dokumentą (52 b. l.).

BUAB „Marigora“ bankroto administratorius 2013 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovo direktoriui I. V. skirti 10 000 Lt baudą už turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui (68-69 b. l.). Klaipėdos apyagrdos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi I. V. paskyrė 5 000 Lt baudą ir pakartotinai įpareigojo BUAB „Marigora“ bankroto administratoriui per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos perduoti įmonės turtą ir dokumentus taip, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartyje, išaiškino I. V., jog už šių nurodymų nevykdymą jis gali būti pakartotinai nubaustas bauda iki 10 000 Lt ir jam gali būti atimta teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (83-84 b. l.).

BUAB „Marigora“ bankroto administratorius 2013 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu papildomai skirti I. V. baudą iki 10 000 Lt bei atimti I. V. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad iki prašymo surašymo dienos atsakovo vadovas neperdavė įmonės turto ir dokumentų, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, į siunčiamus pranešimus neatsako (108 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi I. V. 4 metams atėmė teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (112-113 b. l.).

Pareiškėjas I. V. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi jam skirtą nuobaudą. Nurodė, kad nuobauda paskirta neatsižvelgus į objektyvias aplinkybes. Pasak pareiškėjo, BUAB „Marigora“ apskaitą tvarkė UAB „Navisa“, konkrečiai – šios bendrovės darbuotoja buhalterė N. V. Jis su buhaltere bendraudavo telefonu, vėliau ši buhalterė nebeatsiliepdavo ir dokumentų negrąžino. Pareiškėjas neturi jokių galimybių įgyvendinti teismo nutartį ir perduoti UAB „Marigora“ buhalterinius dokumentus bankroto administratoriui. Iš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gauta paskola buvo pervesta Vokietijos bendrovei Kunststoff-Autoplast GmbH, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų ir lėšų negrąžino. Kitų kreditorių reikalavimai nėra dideli, įmonė kito turto, išskyrus debitorinius įsiskolinimus, neturi. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo anksčiau paskirtos nuobaudos yra pakankamos, todėl administratoriaus reikalavimai bausti dar griežčiau yra pertekliniai (126 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė netenkinti I. V. prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi paskirtos nuobaudos panaikinimo. Teismas nurodė, kad I. V. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytų įpareigojimų teikti teismui bankroto bylos išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, iki šiol neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Už besitęsiančius pažeidimus I. V. teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirta 5 000 Lt bauda, 2013 m. kovo 12 d. administratoriui išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu per antstolį siekiama priversti I. V. įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties dalį dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo administratoriui. Teismas taip pat nurodė, kad I. V. prašyme nurodyta aplinkybė, jog įmonės apskaitą tvarkė UAB „Navisa“ ir jos darbuotoja N. V., nepagrįsta įrodymais (CPK 178 str.). Be to, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje pateikta informacija teismas sprendė, kad UAB „Navisa“ negalėjo tvarkyti UAB „Marigora“ apskaitos, nes UAB „Navisa“ dar 2011 m. gegužės 31 d. iškelta bankroto byla, o 2013 m. birželio 5 d. ši įmonė išregistruota. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateikto 2008 m. balanso matyti, kad atsakovas jau tuo metu buvo nemokus, tikėtina nevykdė veiklos, tačiau I. V. balansų už vėlesnius metus nebesudarinėjo, administratoriui neperduoda ne tik įmonės buhalterinių dokumentų, bet ir kitų įmonės dokumentų. Kad dokumentai yra pas I. V., įrodo ir jo prie prašymo pridėtos CPK 114 straipsnio reikalavimų neatitinkančių (į valstybinę kalbą neišverstų ir nepatvirtintų) dokumentų kopijos. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi I. V. taikyta sankcija visiškai atitinka ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nurodytus pažeidimus, nėra per griežta, todėl naikinti šią nuobaudą prašyme nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas I. V. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi jam skirtą nuobaudą. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad susitardamas su UAB „Navisa“ dėl UAB „Marigora“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nežinojo apie tai, jog UAB „Navisa“ iškelta bankroto byla ir kad ši įmonė yra išregistruota. I. V. visais įmanomais būdais bandė susitikti su UAB „Navisa“ darbuotoja N. V., tačiau ji vengia susitikti, negrąžina UAB „Marigora“ buhalterinių dokumentų. Dėl šios priežasties apeliantas neturi objektyvios galimybės įgyvendinti teismo nutartį ir perduoti bankroto administratoriui buhalterinius dokumentus. I. V. su bankroto administratoriumi bendrauja, teikia paaiškinimus ir visus turimus dokumentus, todėl paskirta sankcija yra neadekvati ir neproporcinga esamam pažeidimui.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Marigora“ bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas praleido procesinį terminą skundui paduoti, terminas praleistas dėl priežasties, kuri nelaikyta svarbia, todėl skundas turėtų būti grąžintas apeliantui, o byla nutraukta. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Navisa“. Dokumentų neperdavimas laikytinas grubiu ĮBĮ įtvirtintų pareigų pažeidimu, itin apsunkinančiu atsakovo bankroto procedūrų vykdymą. Apeliantas tiek atsakovo veiklos vykdymo, tiek viso bankroto proceso metu nevykdė arba netinkamai vykdė jam įstatymais nustatytas pareigas. Be to, pažeidimas yra tęstinis, o taikytų sankcijų nepaisymas rodo piktybišką įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo apeliantui teismo paskirtą sankciją laikyti neadekvačia ir neproporcinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Visų pirma pažymėtina, kad bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog apeliantas praleido procesinį terminą skundui paduoti, jog terminas praleistas dėl priežasties, kuri nelaikytina svarbia, todėl skundas turėtų būti grąžintas apeliantui, o byla nutraukta. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 23 d. teisėjo rezoliucija apeliantui atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą priėmė. CPK 78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Tik dėl tokios teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad apeliantui (pareiškėjui) terminas atskirajam skundui paduoti buvo atnaujintas, o šis teismo procesinis veiksmas apskritai nėra apeliacijos objektas, nepasisako dėl atsakovo UAB „Marigora“ administratoriaus argumentų apie tai, kad apeliantas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti jam skirtą teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytos pareigos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion užtikrina efektyvią kreditorių interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi I. V. taikyta sankcija visiškai atitinka ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytų teisės pažeidimų turinį ir nėra per griežta. Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja, kad susitardamas su UAB „Navisa“ dėl UAB „Marigora“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nežinojo apie tai, jog šiai įmonei iškelta bankroto byla, tvirtina, kad jis neturi objektyvios galimybės įgyvendinti teismo nutartį ir perduoti bankroto administratoriui buhalterinius dokumentus, kad su bankroto administratoriumi bendrauja, teikia paaiškinimus ir visus turimus dokumentus, todėl paskirta sankcija esanti neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

Pirmosios instancijos teisme vertinant aplinkybes, dėl kurių, kaip teigia apeliantas, jis esą negali perduoti dokumentų, konstatuota, jog šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais (CPK 178 str.), kad UAB „Navisa“ negalėjo tvarkyti UAB „Marigora“ apskaitos, nes UAB „Navisa“ 2011 m. gegužės 31 d. iškelta bankroto byla, o 2013 m. birželio 5 d. ši įmonė išregistruota. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad esant įstatyme numatytoms sąlygoms, net ir po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai (taip teigia apeliantas) įmonei 2011 m. gegužės 31 d. buvo iškelta bankroto byla, savaime neleidžia konstatuoti, kad UAB „Navisa“ apskritai neteikė (negalėjo teikti) atsakovui buhalterinių paslaugų. Tačiau tokiu atveju apeliantas privalėjo pateikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog susitarimas tarp atsakovo UAB „Marigora“ ir UAB „Navisa“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo sudarytas ir ši įmonė iš tikrųjų teikė buhalterines paslaugas UAB „Marigora“, jog būtent dėl to, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo grąžinti I. V., pastarasis neturi galimybės jų perduoti atsakovo bankroto administratoriui. Tokie duomenys nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu. Be to, apeliantas, teikdamas 2013 m. rugpjūčio 6 d. prašymą dėl nuobaudos panaikinimo, pridėjo: AB „Swedbank“ 2009 m. lapkričio 25 d. tarptautinį mokėjimo pavedimą, kurį atliko UAB „Marigora“ gavėjui A. R. (127 b. l.); sutartį, sudarytą 2009 m. lapkričio 23 d. tarp A. R. ir UAB „Marigora“ (128-130 b. l.), taip pat tarp tų pačių asmenų sudarytą paskolos sutartį (pastarieji du dokumentai pateikti vokiečių kalba). Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti apelianto teiginiais, jog jis jokių įmonės dokumentų neturįs. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantas įmonės dokumentų negalėjo ir negali perduoti bankroto administratoriui dėl objektyvių priežasčių (CPK 185 str.). Šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo teiginys, jog dokumentai negali būti pateikti dėl to, kad jų neperduoda buvusi UAB „Navisa“ buhalterė. Užtikrinti tinkamą apskaitos dokumentų laikymo tvarką buvo įmonės vadovo, šiuo atveju – apelianto, pareiga (Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str.). Apeliantui neįrodžius, kad jis neturi reikalaujamų dokumentų ir/ar turto, dėl ko esą nėra objektyvios galimybės juos perduoti, tačiau esant duomenų, leidžiančių manyti, jog apeliantas turi dokumentus (ar bent dalį jų), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo daryti išvadą, jog neteisėtas neveikimas buvo įmonės vadovo sąmoningo elgesio išraiška. Priešingu atveju net ir prie 2013 m. rugpjūčio 6 d. prašymo dėl baudos panaikinimo pridėtus dokumentus apeliantas būtų pateikęs anksčiau (I. V. dar 2013 m. kovo 14 d. buvo įteiktas UAB „Marigora“ bankroto administratoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymas dėl dokumentų ir turto perdavimo, o 2013 m. birželio 14 d. jam įteikta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria už pareigos perduoti turtą ir dokumentus nevykdymą skirta 5 000 Lt bauda (76, 106 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apeliantui apriboti 4 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atsižvelgia ir į tokio apelianto neveikimo sukeliamas pasekmes (iš esmės trukdomas tinkamas, sklandus ir nepertraukiamas bankroto procedūrų vykdymas, vilkinamas bankroto procesas, didinami bankroto proceso administravimo kaštai). Bankroto administratoriui nebuvo perduoti netgi itin reikšmingi bankroto procedūros vykdymui dokumentai apie pinigų likučius kasoje ir bankų sąskaitose, darbuotojų sąrašas ir kiti su darbuotojais susiję dokumentai, UAB „Marigora“ sudarytų sutarčių sąrašas, kreditorių ir debitorių sąrašai, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašai ir kt.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis