- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 1S-179-785/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m sausio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1626 buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2010-03-05 Danijos Karalystės Nykobing Falster teismo pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191(2) str., skaitomą kartu su poskyrio (1) pirmu sakiniu, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal 2013-05-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, suderintą su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., R. V. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, užskaitytos 3 dienos.
Bausmės pradžia – 2009-04-10, bausmės pabaiga – 2019-04-07.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-11-11 priimtu nutarimu Nr. 1626 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 4 komisijos nariams balsavus „prieš“, 2 – „už“, nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia nuteistojo priežiūra.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras S. S. nurodė, jog paleidus R. V. iš laisvės atėmimo įstaigos, nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi atmetė nuteistojo R. V. skundą dėl 2014-11-11 Komisijos nutarimo Nr. 1626. Nutartyje nurodė, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgus į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, bei prokuroro nuomone, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. V., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. skundu prašo panaikinti Komisijos 2014-11-11 nutarimą Nr. 1626 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį ir priimti naują nutarimą: R. V. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas išdėstė visas aplinkybes, tačiau neteisingai jas vertino. Tiek Komisija, tiek teismas savo sprendimus netaikyti lygtinio paleidimo instituto motyvavo per ilga likusia bausmės dalimi. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu, taip pat įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Todėl manytina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas reikėtų vertinti itin skrupulingai.
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje. Ilgas įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi priešingai – skatina nuteistojo žalingų įgūdžių formavimąsi. Teismas ir Komisija patvirtina, kad R. V. pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika itin žema (16 balų). Iš pateiktos Komisijos išvados matyti, kad R. V. pasikeitė į gerąją pusę, suprato savo elgesio negatyvumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog R. V. bausmės atlikimo metu elgiasi ramiai, sugeba valdyti savo emocijas, santykiai su kitais nuteistaisiais yra patenkinami. Bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos pažeidimus baustas nebuvo, skatintas 2 kartus. Pakartotinės nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas – žemas (16 balų pagal OASys).
R. V. praeityje teistas. Ankstesnis teistumas buvo susijęs su plėšimu. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t.y. už didelio kiekio narkotinių medžiagų pervežimą. Jam paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo, o neatlikta laisvės bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 metai 4 mėnesiai 27 dienos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, yra pakankamai didelė, todėl pritaikius lygtinio paleidimo institutą būtų pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmės tikslai.
Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui yra svarbu asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
Apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.