- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- e1-299-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00214-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė – Lietuvos, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. B. 2021 m. sausio 1 d., apie 22:50 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,26 promilės), tyčia pastūmė savo artimą šeimos narį – sutuoktinę K. B., dėl ko jai nugriuvus, buvo sukeltas fizinis skausmas.
2. Kaltinamasis T. B. 2021 m. sausio 2 d. apklausos metu parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. po pietų su sutuoktine K. B. savo namuose pradėjo gerti alkoholį. Dviese per ilgą laiką išgėrė 2 vnt., 0,7L talpos brendžio. Maždaug apie 22.50 val., kaip pareikšta įtarime, pradėjo su K. konfliktuoti žodžiu. Dėl išgerto didelio kiekio alkoholio, jis pradėjo jai priekaištauti dėl ankstesnių įvykių, kurių įvardinti nenorėjo. K. jam nenusileido ir todėl žodinis konfliktas peraugo į veiksmus. Nežino, kiek tiksliai kartų kumščiu sudavė į veidą sutuoktinei, bet galėjo būti tiek, kiek ir nurodyta pareikštame įtarime, tai yra, ne mažiau 10 kartų. (b. l. 53-56)
3. 2021 m. sausio 5 d. apklausos metu kaltinamasis parodė analogiškas įvykio aplinkybes iki tarp jo ir K. B. kilusio konflikto, kitus parodymus pakeitė parodydamas, kad konflikto su sutuoktine eigoje išėjo į kiemą parūkyti, kieme toliau konfliktavo. Po to pamatė kieme A., su juo pradėjo konfliktuoti, jie lyg apsistumdė. Pamena, kad K. lindo tarp jų, norėdama išskirti ir jis ją su abiem rankomis pastūmė. Pamatė, kad ji parvirto ant žemės. Matė, kad jai bėgo kraujas, buvo nubrozdinta kakta. Iš to vakaro gali netiksliai nurodyti įvykių seką, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodė, kad pats neatsimena, kad būtų sudavęs, tačiau kaltę dėl pradinio kaltinimo pripažino iš baimės ir norėjo, kad greičiau paleistų. Jis supranta, kad dėl jo pastūmimo K. patyrė fizinį skausmą. Įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Savo sutuoktinės K. atsiprašė. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 63-66).
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo T. B. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:
4.1. Apklausta nukentėjusioji K. B. parodė, kad su vyru T. kartu gyvena apie 20 metų. 2021 m. sausio 1 d. po pietų tikslaus laiko nepamena, būnant namuose su vyru T. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Gėrė brendį ir išgėrė per vakarą apie 2 butelius 0,7 litro talpos. Begeriant pamena, jog pradėjo konfliktuoti. Kieme rūkant pamatė, kad į kiemą atėjo vyriškis vardu A.. Pamena, kad T. susiginčijo su A., jie lyg apsistumdė, ji lyg bandė juos nuraminti, lindo tarp jų ir vyras T. ją pastūmė, nuo jo pastūmimo ji parvirto ant žemės ir veidu trenkėsi į akmenį. Žino, kad jai pradėjo bėgti kraujas, iš kur tiksliai negali pasakyti. Vyras anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. Vyras jos atsiprašė ir jie susitaikė. Paaiškino, kad atvykus pareigūnams nurodė, kad T. ją mušė ir tai vyksta ne pirmą kartą, nes buvo supykusi ant jo, kad ją pastūmė ir per jį susižalojo veidą (b. l. 35-38).
4.2. Apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad po Naujų metų, vakare, po 20 val., ėjo gatve link savo namų ir išgirdo moters klyksmą, triukšmą. Užėjo pas T. B. į kiemą ir rado verkiančią K. B.. Ji sakė, kad ją mušė vyras. Kieme buvo tamsu, todėl ant jos veido akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Į kiemą išėjo T. B., jis jį užsipuolė. Po konflikto su T. jis išėjo namo ir vėl išgirdo didelį triukšmą jų kieme. Grįžus kieme vėl rado K., ji buvo išsigandusi ir verkė, tada pamatė ant jos veido sužalojimus, po viena akimi buvo pradėję tinti. Jis pats nematė, kaip T. jai sudavė smūgius, matė tik labai išsigandusią ir verkiančią (b. l. 29-30).
4.3. 2021 m. sausio 2 d. Tarnybinis pranešimas Nr. 0121000002828, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ir patikslinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2021 m. sausio 1 d. apie 22:51 val., (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus (2,26 promilės) T. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią (2,43 promilės) sutuoktinę K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl girtumo pranešėja tiksliai ir smulkiai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo, tačiau teigė, kad vyras jai ranka sudavė į veido sritį apie dešimt kartų, sukėlė fizinį skausmą. Ant nukentėjusios veido matėsi smurto žymės. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją, į gydymo įstaigą ji vykti nepageidavo. Nukentėjusioji nepageidavo, kad jos sutuoktiniui būtų taikomi jokie apribojimai. Ji teigė, kad kartu su sutuoktiniu gyvena daug metų, kiek tiksliai neįvardino. K. B. teigė, kad prieš ją sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau kiek kartų buvo smurtauta ankščiau nenurodė. Nukentėjusioji dėl girtumo neapklausta raštu, iš jos taip pat nepriimtas pareiškimas, tačiau įvertinus visas aplinkybes ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pradedamas pagal patį faktą (b. l. 8).
4.4. 2021 m. sausio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 11-19).
4.5. 2021 m. sausio 1 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiai K. B. užfiksuotas sužalojimas – patinimas ir nubrozdinimas veido srityje, T. B. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0099, patikros Nr. 1308892, galioja iki 2021 m. balandžio 14 d., nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 20-24).
5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
6. Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).
7. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymai keitėsi. Iš kaltinamojo apklausų matyti, kad dėl išgerto didelio alkoholio kiekio, jis įvykio aplinkybių gerai nepamena, bet parodo tapačius parodymus apie jo kieme tarp jo ir A. V. įvykusį konfliktą, kurio eigoje jis tyčia pastūmė savo sutuoktinę K. B. (artimą šeimos narį), dėl ko, jai nugriuvus, buvo sukeltas fizinis skausmas. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas. Kaltinamasis paaiškino, kad pirmosios apklausos metu jis sutiko su pradiniu kaltinimu, kadangi buvo išsigandęs, norėjo, kad jį greičiau paleistų. Kaltinamojo pirmos apklausos metu išsakyti žodžiai „Nežinau <...> bet galėjo būti tiek, kiek ir nurodyta man pareikštame įtarime“, leidžia daryti išvadą, kad nors kaltinamasis ir neprisimena įvykio, tačiau sutinka su kaltinimu, o tai nesudaro pagrindo teismui abejoti jo išsakytais motyvais, kad parodymus keitė dėl baimės, noro, kad jį greičiau paleistų. Kaip parodo liudytojas A. V., sužalojimus ant K. B. veido pamatė tik antrą kartą užėjus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios kiemą, po jo ir kaltinamojo konflikto, kuomet buvo pastumta nukentėjusioji, nors abu kartus buvo tamsus paros metas, matomumas vienodas. Be to, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji K. B. dėl girtumo tiksliai ir smulkiai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo, dėl girtumo neapklausta raštu, nepriimtas pareiškimas, ji nepageidavo, kad jos sutuoktiniui būtų taikomi jokie apribojimai, todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji buvo apimta momentinio pykčio, ir abejoti jos teiginiais, kad parodymus keitė dėl to, kad buvo supykusi ant sutuoktinio, kadangi dėl jo pastūmimo susižalojo veidą, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į pateiktą, teismas vertina, kad kaltinamasis T. B. konflikto metu tyčia pastumdamas savo sutuoktinę, po ko ji nugriuvo, savo veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą, todėl T. B. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
9. Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad T. B. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. sausio 1 d., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojo parodymų ir kt.) nustatytina, kad padaryta rašymo klaida ir nusikalstama veika yra padaryta 2021 m. sausio 1 d.
10. Prokurorė siūlė T. B. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
11. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 81).
12. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 promilės girtumas), veikdamas tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 70-72), administracine tvarka nebaustas (b. l. 73), dirba (b. l. 75), kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 81). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 1 d. 23 val. 15 min iki 2021 m. sausio 2 d. 14 val. 45 min (b. l. 45, 57) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
14. T. B. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
15. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67)– paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
16. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į T. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 1 d. 23 val. 15 min iki 2021 m. sausio 2 d. 14 val. 45 min. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad T. B. yra atlikęs dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.