Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. (M. G.) (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimo, M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 31 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtas įspėjimas. M. G. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 28 d. nepanaudojo tėvų valdžios savo sūnaus K. G., gimusio 2006 m., interesams, ko pasėkoje nepilnametis gatvėje sumušė kitą vaiką – M. K., tai yra pargriovė jį ant gatvės grindinio ir mušė kumščiais į veidą, pečius ir rankas, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tyrimo metu priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti poveikio priemones nepilnamečio tėvui M. G..Apeliaciniu skundu M. G. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.Skunde nurodė, jog su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko ir nesutinka, tai paaiškino ir tyrimą atlikusiems pareigūnams, ir teismui, tačiau byla ištirta ir išnagrinėta buvo formaliai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ignoruojant M. G. paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, mokyklą sūnus lanko be pravaikštų, dėl mokymosi ar elgesio problemų nekildavo. Sūnaus mokymusi, pažanga ir kitais klausimais su žmona, sūnaus motina, nuolat domisi. Tiek sūnus, tiek pats pareiškėjas dalyvauja užklasinėje veikloje. Sūnus, K. G. yra judrus, ne konfliktinio būdo ir yra auklėjamas ir ugdomas šeimoje taip, kad gerbtų vyresnius, nesiveltų į konfliktus, nieko neskriaustų ir neužgauliotų.Pareiškėjo teigimu, 2016 m. lapkričio 28 d. jo sūnus taip pat buvo pravardžiuojamas ir mušamas, dėl ko, šalia mokyklos esančios autobusų stotelės prieigose, gindamasis, apsikumščiavo su M. K., tačiau sūnaus veiksmai buvo sąlygoti savigynos. Netikėti sūnumi M. G. neturi pagrindo, kadangi dar iki šio įvykio, sūnus skundėsi, kad M. K. jį pravardžiuoja, užgaulioja, provokuoja konfliktą. Po įvykusio konflikto pareiškėjas buvo iškviestas į mokymo įstaigą, nenorėdamas eskaluoti konflikto, M. K. tėvo atsiprašė. Dar kartą sūnui aiškino apie tinkamą ir deramą elgesį, jis apie tai supranta, konfliktų neprovokuoja. Pareiškėjo įsitikinimu, šioje situacijoje sūnus apkaltintas nepagrįstai. M. G. pastebėjimu ir jie savo ruožtu taip pat galėjo kreiptis dėl galimai neteisėtų M. K. veiksmų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad vaikas atliko priešingą teisei veiką. Kiekvienu atveju privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nėra. Nurodytas įvykis įvyko prasidėjo (konfliktas) pačioje ugdymo įstaigoje, o vėliau persikėlė į teritoriją šalia A. P. gimnazijos tuoj po pamokų, kuomet pareiškėjo sūnus buvo užgauliojamas ir jo atžvilgiu buvo smurtaujama.Pareiškėjo nuomone, nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog jo sūnus būtų padaręs priešingą teisei veiką. Tai, jog jo sūnus sudavė, dar nepaneigia paties fakto, jog jis gynėsi nuo neteisėtų M. K. veiksmų. Tačiau pareigūnai, atlikę tyrimą, visas aplinkybes vertino tik formaliai, iš pažiūros, šališkai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nei pareiškėjas, nei jo žmona nėra bausti už vaikų nepriežiūrą. M. G. įsitikinimu, jis kaip tėvas, padarė viską, kad tinkamai auklėti ir ugdyti savo sūnų, todėl teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį pradėta nepagrįstai, o skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), ir kurio 653 straipsnyje, numatančio apygardos teismo sprendimus išnagrinėjus bylą dėl apeliacinio skundo, nebenumato galimybės panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kuri buvo numatyta ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika nebuvo perkvalifikuojama pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą ir priimdamas sprendimą dėl jo, vadovaujasi ATPK nuostatomis.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliaciniame skunde nesutinkama teismo nutarime padaryta išvada, kad M. G. nepanaudojo tėvų valdžios savo nepilnamečio sūnaus interesams. Nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis grindžiamas įrodymų vertinimo klaidomis taip pat aplinkybe, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo formaliai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ignoruojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus.Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams arba tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tačiau sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 ar 2 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vertinant tai, ar asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti teismų formuojamą ATPK 181 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų ar Lietuvos Respublikos ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnį nepakanka vien tik nustatyto fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, būtina nustatyti, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, tai yra, turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) bei panašūs duomenys. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1379/2007, Nr. N556-651/2008, N438-1085/2010).Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog priešingai nei teigiama skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. savo kaltės nepripažino, neigė blogai auklėjęs savo sūnų. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustatė, kad K. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje požymių, tačiau jo atžvilgiu nepradėtas ikiteisminis tyrimas jam nesant amžiaus pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (b. l. 3-4).Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. paaiškino, jog mokyklą sūnus lanko be pravaikštų, dėl mokymosi ar elgesio problemų nekildavo. Sūnaus mokymusi, pažanga ir kitais klausimais su žmona, sūnaus motina, nuolat domisi. Tiek sūnus, tiek jis dalyvauja užklasinėje veikloje. Sūnus, K. G. yra judrus, ne konfliktinio būdo ir yra auklėjamas ir ugdomas šeimoje taip, kad gerbtų vyresnius, nesiveltų į konfliktus, nieko neskriaustų ir neužgauliotų. Įvykio dieną, jo sūnus taip pat buvo pravardžiuojamas ir mušamas, dėl ko, šalia mokyklos esančios autobusų stotelės prieigose, gindamasis, apsikumščiavo su M. K., tačiau sūnaus veiksmai buvo sąlygoti savigynos. Netikėti sūnumi M. G. neturi pagrindo, kadangi dar iki šio įvykio, sūnus skundėsi, kad M. K. jį pravardžiuoja, užgaulioja, provokuoja konfliktą (b. l. 19-20, 21). Iš byloje esančio liudytojo S. K. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d. apie 15 val. jo sūnų M. K. sumušė jo klasiokas K. G.. Sūnus jam aiškino, kad K. G. gimnazijoje jį pradėjo stumdyti, vėliau pargriovė ant žemės ir pradėjo jį mušti kumščiu į veidą, į galvą, pečius rankas. Po medikų apžiūros konstatuotas galvos ir veido sumušimas (b. l. 7). Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad M. G. nebuvo baustas už vaikų nepriežiūrą administracine tvarka (b. l. 16-17).Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pripažindamas M. G. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 straipsnio 1 d. vertino tik S. K. paaiškinimus apie jo sūnaus M. K. sumušimą, tačiau teismas nevertino jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių M. G. kaltę. Kaip jau buvo minėta, nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, tai yra, turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) ir kiti duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokie duomenys apylinkės teisme nebuvo tiriami. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nebuvo pateiktos užklausos į A. P. gimnaziją dėl K. G. charakteristikos, prašant taip pat pateikti išsamią informaciją apie tėvų dalyvavimą vaiko auklėjime, mokymosi procese (reagavimas į pastabas dėl netinkamo vaiko elgesio, bendravimas ir bendradarbiavimas su mokyklos specialistais, klasės auklėtoju, iniciatyvumas sprendžiant iškilusias problemas), nebuvo iškviesti ir apklausti vaiko pedagogai, nebuvo paprašyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suteikti turimą informaciją apie K. G. šeimą bei išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog M. G. savo veiksmais ar neveikimu nepanaudojo tėvų valdžios savo nepilnamečio sūnaus interesams, galimai nulėmusiais priešingos teisei veikos padarymą.Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai neišaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, nepašalino visų prieštaravimų, todėl padarė skubotą išvadą dėl M. G. kaltumo padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Dėl šių aplinkybių sprendimas pripažinti M. G. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.