Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Byla Nr. N-62-3180-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-62-3180-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3180/2010Procesinio sprendimo kategorija 47.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties V. R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir VMI) 2009 m. spalio 1 d. nutarimu V. R. T., UAB „Vakarų ūkas“ direktorius, buvo nubaustas 1000 Lt bauda už ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojams balandžio mėnesį buvo mokėtos su darbo santykiais susijusios A klasės išmokos, buvo išskaičiuotas, bet nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis (toliau - ir GPM), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - ir GPMĮ) 23 straipsnio 1 dalį, todėl susidarė mokestinė nepriemoka – 3507 Lt ir 203,04 Lt delspinigių

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Institucijos 2009 m. spalio 1 d. nutarimą pakeitė ir sumažino V. R. T. paskirtą administracinę nuobaudą iki 400 Lt. Teismas konstatavo, kad V. R. T. pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, jo kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, kad jis pats iš dalies pripažino pažeidimą. Kita vertus, teismas Institucijos nutarimą pakeitė ir paskirtą administracinę nuobaudą sušvelnino, atsižvelgęs į tai, kad V. R. T. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, pažeidimą iš esmės pripažino, pasekmių dėl pažeidimo neįvyko, realiai jo valdoma bendrovė skolos valstybės biudžetui neturi, pažeidimas daugiau formalaus pobūdžio.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o teismas neįvertino, jog teisės aktai numato pačiai VMI galimybę įskaityti mokesčio permoką mokestinei nepriemokai padengti, neatsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus (VMI pranešimus dėl mokesčių įskaitymo), kurie, anot apelianto, patvirtina, kad iki šiol, esant mokesčio permokai ir nepriemokai, VMI mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą atlikdavo savo iniciatyva, kaip tai numato teisės aktai. Pažymi, kad tokiu būdu VMI, iki šiol informuodavusi apie padarytus įskaitymus, o nagrinėjamu atveju nusprendusi nubausti, pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais mokesčių permokos įskaitymo tvarką, VMI neprivalo savo iniciatyva įskaityti mokestinės permokos mokestinėms nepriemokoms padengti. Apeliantas, negavęs pranešimo iš VMI apie mokestinės permokos įskaitymą, turėjo mokesčių administratoriui pateikti prašymą ją įskaityti. VMI nuomone, apelianto argumentas, kad VMI, savo iniciatyva neįskaitydama mokesčių permokos, pažeidė jo teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstas. Pažymi, kad V. R. T. pats privalėjo domėtis tinkamu mokestinės prievolės įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. R. T. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. T. padarytą pažeidimą laiko įrodytu ir kvalifikuotu tinkamai.

ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (savininkams) ir jų vyriausiems finansininkams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Minėta teisės norma blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Joje inter alia nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 18-20), mokesčio mokėtojo balansas (b. l. 21), pažyma apie deklaruojamą mokestį ir/ar jo avanso sumą (b. l. 22) – patvirtina, kad apelianto V. R. T. vadovaujamoje UAB „Vakarų ūkas“ įmonės darbuotojams buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios A klasės pajamoms priskiriamos išmokos, buvo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, tačiau jis nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą, todėl susidarė mokestinė nepriemoka – 3507 Lt ir 203,04 Lt delspinigių. Byloje duomenų, kad gyventojų pajamų mokestis buvo nesumokėtas dėl objektyvių priežasčių (pvz., sunkios UAB „Vakarų ūkas“ finansinės padėties), nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas, tačiau jis iš esmės neigia savo kaltę, teigdamas jog pati VMI galėjo minėtą mokestį nuskaičiuoti iš susidariusios UAB „Vakarų ūkas“ pridėtinės vertės mokesčio permokos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prievolė laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę yra nustatyta būtent mokesčio mokėtojui. Mokestinės permokos įskaitymas kitai mokestinei prievolei padengti yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų, tačiau jis yra galimas ir laikomas tinkamu ir savalaikiu mokestinės prievolės įvykdymu, kai yra pateiktas mokesčio mokėtojo prašymas ir kai dengiama mokestinė prievolė yra nepasibaigusių terminų (MAĮ 87 str. 10 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų laiku ir tinkamai pateikęs tokį prašymą. Nors tam tikrais atvejais, kaip nurodo apeliantas, mokesčių administratorius MAĮ 87 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių 27 punkto pagrindu gali pats įskaityti mokestinę permoką mokestinei nepriemokai padengti be mokesčio mokėtojo prašymo, tačiau iš paminėtuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad tokia procedūra yra taikoma, kai jau yra konstatuotas mokestinės prievolės nevykdymo faktas, siekiant padengti susidariusią mokestinę nepriemoką – laiku nesumokėtą su mokesčiu susijusią sumą. Toks priverstinis mokestinės prievolės įvykdymas nepakeičia mokesčio mokėtojo pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o jam šios pareigos tinkamai nevykdžius – nesudaro pagrindo netaikyti administracinės teisinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog tai, kad VMI anksčiau savo iniciatyva įskaitydavo mokesčio permoką susidariusioms mokestinėms nepriemokoms padengti (b. l. 6-7) ir apeliantas už mokesčių mokėjimo tvarkos pažeidimus, t. y. už savalaikį mokesčių nesumokėjimą, nebuvo baudžiamas, jokių teisėtų lūkesčių jam negalėjo sukurti. Pagal Konstituciją teisinių santykių subjektai yra įpareigoti elgtis sąžiningai, nepažeisdami teisės. Jie turi pareigą patys stengtis sužinoti, ko iš jų reikalauja teisė. To reikalauja bendrasis teisės principas bona fides, neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Pažymėtina, kad V. R. T., kaip UAB „Vakarų ūkas“ direktoriui, privalomai turėjo būti žinomi viešai paskelbtų norminių teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimo tvarką, reikalavimai, kuriuose aiškiai įtvirtinta pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Akivaizdu, kad V. R. T. konkrečiu atveju pats elgėsi nepakankamai rūpestingai, nesiėmė jokių priemonių, kad gyventojų pajamų mokestis būtų sumokėtas laiku, prašymo įskaityti susidariusią mokesčio permoką gyventojų pajamų mokesčiui padengti nepateikė, o nepagrįstai, t. y. nesant tam teisinio pagrindo, tikėjosi, kad mokestinę prievolę už jį įvykdys VMI, tolimesniu mokestinės prievolės vykdymo procesu iki pat mokestinio patikrinimo dienos (2009 m. rugsėjo 9 d.) taip pat nesidomėjo, nors gyventojų pajamų mokestis buvo nemokėtas nuo 2009 m. balandžio mėnesio.

Dėl išdėstytų motyvų apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių paskirtoji bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga administracine nuobauda, ypač įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir VMI 2009 m. spalio 1 d. nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 400 Lt, taip pat nenustatytos. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka pažeidėjo asmenybę ir administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. R. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius