Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 13 d., apie 13 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

G. K. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą, prašo jį pakeisti: už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, arba, netenkinus šio prašymo, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tai yra neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas, – pripažinus, kad G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, tai yra neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį prašymą apeliantas grindžia tuo, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir jo elgesį, jam skirta nuobauda yra per griežta. Visų pirma, G. K. kaltę dėl turto sugadinimo pripažino ir atsakomybės nevengė, įvykio metu buvo blaivus. Antra, teisė vairuoti transporto priemones yra jo pragyvenimo šaltinis. Jis dirba vairuotoju–ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra vienintelė jo profesija, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks ir vienintelio savo darbo. Apelianto nuomone, jam paskirta tikrai didelė piniginė bauda visiškai įgyvendina administracinės nuobaudos tikslus, todėl dar ir specialiosios teisės taikymas neatitiktų konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo turinio, G. K. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta ir pažeidimo kvalifikacijos šioje dalyje neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Su tokiu subjektyviu apelianto situacijos aiškinimu neleidžia sutikti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime ištirti ir išanalizuoti įrodymai, kurių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad G. K. iš įvykio vietos pasišalino dėl sumišimo nesuvokdamas padaryto pažeidimo. Byloje esančios fotonuotraukos ir eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad abu automobiliai nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo gana stipriai apgadinti, į stovintį automobilį apeliantas atsitrenkė savo vairuojamo automobilio priekine dalimi, todėl neabejotinai pastebėjo kitam automobiliui padarytus žymius apgadinimus (AB „Lietuvos draudimas“ padarytą žalą įvertino 612,23 Eur), tačiau, nepaisant to, po pažeidimo padarymo jis skubiai pasišalino. Kaip nurodo pats apeliantas, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, jis negalėjo toliau važiuoti dėl eismo įvykio metu sugadintos ir dėl to nuleistos automobilio padangos, todėl automobilį paliko gatvėje, o pats nuėjo pas netoliese gyvenančią motiną. Būtent šios įvykio aplinkybės ir apelianto elgesys rodo, kad G. K. veikė sąmoningai, tyčia siekė paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir, pasišalindamas iš jo vietos, tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad jis tik po pakankamai ilgo laiko tarpo (30 minučių) grįžo prie palikto automobilio, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – veikos padarymas tyčia – buvimo. Apelianto paaiškinimai, kad jis labai išsigando, pasimetė, iš tikrųjų nepateisina pasišalinimo iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime teismas pagrįstai suabejojo ir jo nurodomomis aplinkybėmis, susijusiomis su jo sveikatos būkle po pažeidimo padarymo, kadangi iškvietus medicinos pagalbą, G. K. vykti į Kauno universitetinę klinikinę ligoninę atsisakė, ir, kaip buvo žadėjęs, po to savanoriškai negrįžo į policijos komisariatą, kur turėjo užbaigti pildyti administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentus. Atsakant į skundo argumentus dėl teismų praktikos šios kategorijos bylose, pažymėtina, kad apelianto minima teismų praktika nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada dėl jo kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir apskritai nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes, priešingai nei bylose minimais atvejais, G. K. įvykio vietoje neieškojo apgadinto automobilio savininko ar jo teisėto valdytojo ir nukentėjusiojo jokiais kitais būdais apie padarytą eismo įvykį neinformavo, o atsakomybę už padarytą eismo įvykį prisiėmė tik jo automobilį suradus policijos pareigūnams.

Taigi, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. K., apgadinęs svetimą turtą, sąmoningai, tai yra tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, ir tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šį sprendimą naikinti ir bylą nutraukti, vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas papildomos administracinės nuobaudos (specialiosios teisės atėmimo), paskirtos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, individualizavimo klausimas. Su skundo argumentais dėl G. K. už šį pažeidimą paskirtos per griežtos nuobaudos aukštesnysis teismas sutinka iš dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, atsižvelgęs į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, G. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinęs tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir ketina atlyginti žalą, G. K. paskyrė 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad G. K. paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta pagrindinė administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas sankcijoje numatytai minimaliai nuobaudai, yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad G. K. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 880 Eur bauda, nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, apims už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam paskirtą 30 Eur baudą, kuri yra taip pat teisinga ir tinkamai individualizuota, todėl šią baudą sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios baudos (28 Eur), kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Tačiau, sprendžiant dėl papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, teisingumo, apygardos teismas daro priešingą išvadą – skundžiamu nutarimu G. K. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, yra aiškiai per griežta, taigi neteisinga administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, kad G. K. sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas ir jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, pats pažeidėjas po veikos padarymo kaltę dėl pažeidimo pripažino, gailisi, žalą ketina atlyginti, taip pat tai, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones (vairuotojas–ekspeditorius), kad anksčiau už tokį pažeidimą jis nėra baustas (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, jis iš viso nėra baustas administracine tvarka), leidžia pagrįstai teigti, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali papildoma nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams) savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kilusias pasekmes (padaryto apgadinimo mastą) ir teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, sutrumpinti G. K. paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 metų 6 mėnesių. Tokio dydžio administracinė nuobauda yra tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti ir neprieštarauja šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-3-2014, 2AT-29-2013, 2AT-36-2013).

Esant tokiai situacijai, skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimas keičiamas dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą pakeisti:

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, G. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams apėmimo būdu subendrinti su 30 Eur bauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir G. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.