Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo 2019 m. balandžio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį neteisėtu; 2) į darbą ieškovo negrąžinti, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės 238,95 Eur (po mokesčių atskaitymo) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 4) priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) nustačius 800 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, įpareigoti atsakovę patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenis apie ieškovo draudžiamąsias pajamas. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovas pradėjo dirbti geodezininku – matininku. Prieš pradedant dirbti su atsakovės direktoriumi susitarta dėl 800 Eur darbo užmokesčio „į rankas“ ir atsiskaitymo kiekvieną savaitę, laisvo darbo grafiko. Atsakovės direktorius pageidavo atsiskaitinėti grynais pinigais. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. 2018 m. pabaigoje ieškovas gavo mažesnį darbo užmokestį. Situacija iki 2018 m. gruodžio mėn. nepasikeitė, todėl ieškovas parašė prašymą atleisti iš darbo. Atsakovės direktorius prašymo netenkino, o darbo sąlygos dar labiau pablogėjo. Ieškovas 2019 m. kovo 14 d. raštu paprašė pateikti darbo sutartį, tačiau atsakovės direktorius pasakė, kad jos neturi. 2019 m. kovo 19 d. atsakovės direktorius ieškovą išvarė iš darbo kabineto, uždraudė naudotis darbo kompiuteriu ir kita darbui skirta įranga, todėl nuo šios dienos ieškovas nebegalėjo tinkamai vykdyti darbo funkcijų. Ieškovui atsisakius atgaline data pasirašyti darbo sutartį, žiniaraščius, darbo tvarkos taisykles, geodezininko – matininko pareiginius nuostatus, 2019 m. kovo 20 d. iškviesta antstolė faktinėms aplinkybėms konstatuoti. 2019 m. kovo 20 d. atsakovės direktorius pradėjo siųsti SMS žinutes, kad darbo vietoje ieškovas turi būti 8.00 val., jog bus užfiksuota pravaikšta, jei ieškovas neatvyks laiku, nors dar iki 2019 m. kovo mėn. ieškovas pagal šalių susitarimą dirbo laisvu grafiku, jam taikyta suminė darbo laiko apskaita. 2019 m. kovo 21 d. ieškovui atvykus į darbą, jam neleista būti darbo kabinete, nurodyta būti atsakovei nepriklausančioje patalpoje, kurioje nebuvo veikiančio kompiuterio. Tik iniciavęs darbo ginčą ir gavęs darbdavio atsiliepimą ieškovas sužinojo, kad atsakovė jį įdarbino taikydama 20 val. per savaitę darbo laiko normą ir deklaravo pusę minimalios algos, teikė melagingus duomenis apie ieškovo realiai gaunamas pajamas. Atsakovė nėra sumokėjusi viso suderėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Vertinant ieškovo atžvilgiu priimtų darbdavio sprendimų seką, jų surašymo laiką ir aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad buvo sukurta priešiška ieškovui aplinka bei priimtas neteisėtas sprendimas atleisti jį iš darbo. Ieškovas neprašė (neketino) nutraukti darbo sutarties, sutartis nutraukta prieš jo valią. Ieškovo elektroniniu paštu nusiųsta informacinio pobūdžio žinutė, kuria rėmėsi darbdavys, neturi prašymui atleisti iš darbo būdingų požymių. Per kelis paskutinius darbo mėnesius, o ypač 2019 m. kovo 12–22 d., ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.