Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-24 · Administracinė byla Nr. eI-782-189/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
eI-782-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03276-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-782-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03276-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti atlyginti 7 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad 2017 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose teisės aktų keliamų reikalavimų. Kamerų plotas buvo apie 7 kv. m, jose buvo laikomas kartu su 3–4 asmenimis, tuo pažeidžiant minimalų gyvenamosioms kameroms tesės aktuose nustatytą reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, į minėtą kamerų plotą neturėtų būti įskaičiuojamas unitazo ir praustuvės plotas. Kamerose pareiškėjui trūko gryno oro, buvo sunku kvėpuoti, žiemą buvo labai šalta. Asmeninės erdvės trūkumas sumažino pareiškėjo galimybes užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Tarp kalinamųjų kildavo didesnė įtampa, daugėjo smurto, savęs žalojimo, savižudybių, kadangi sumažėjo kalinamųjų ir personalo skaičiaus santykis, sumažėjo ir priežiūros efektyvumas. Kalinamiesiems yra perkeliama dalis atsakomybės už tvarkos palaikymą, o tai kelia nuolatinį stresą pareigūnams ir gali būti dažnesne pareigūnų ir kalinamųjų konfliktų priežastimi. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius, moralinius išgyvenimus, o patirtas skausmas liks visam gyvenimui.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–11).

Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 16 d. laikomas nebuvo. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K teisės aktų keliamus reikalavimus atitiko. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi nuteistuosius ir suimtuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę jų elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, jog kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ir tai higienos normų reikalavimus atitinka. Pabrėžė, jog asmenys, kurie reguliariai prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose neturi. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos Lukiškių TI-K nurodo, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti jo prašomą žalą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-06-16 iki 2016-09-01, nuo 2017-11-23 iki 2017-11-24 ir nuo 2017-11-29 iki 2017-11-30. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 16 d., tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tą dieną buvo kalinamas ne Lukiškių TI-K, o Vilniaus pataisos namuose (b. l. 6–7, 12–13). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo laikomas.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.271 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, tačiau įvertinus byloje išdėstytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė privalomų sąlygų neturtinei žalai priteisti, t. y. Lukiškių TI-k neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos buvimo fakto, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška