Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-1788-206/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
e2-1788-206/2017
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01328-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Kulberkienė
Atsakovas
Ž. U.
Kategorijos
  • 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1788-206/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01328-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.6. (S)
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir, atlikusi formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui Ž. U. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo ir atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100,00 Eur negrąžintos paskolos, 88,01 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 - 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-02-12 pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 100,00 Eur kreditas, 6 mėnesių terminui, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015-10-12, nes paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 2 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – numatytu terminu negrąžino paimtos paskolos bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl pradinis kreditorius 2015-07-03 vienašališkai nutraukė sutartį.

Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2016-10-25 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2017-02-23 reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2016-04-19 pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 100,00 Eur skola (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.59 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22,22 Eur palūkanų, taikant sutartyje nustatytą 103,14 procentų palūkanų normą, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-04-12 iki 2015-07-03. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 65,79 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-07-04 iki 2015-12-28, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 168,80 procentų. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, t.y. viso ieškovei iš atsakovo priteistina 88,01 Eur palūkanų. Lietuvos Respublikos CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos CK 6.874 str. 1 d. norma yra įstatyminė išimtis iš Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Tai reiškia, kad paskolos teisiniuose santykiuose yra laikoma, kad terminas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sueina kiekvieną dieną ir tolesnės mokėjimo palūkanos skaičiuojamos nuo sukauptos skolos ir palūkanų sumos. Taigi, bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios tęsiamos už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir kt.). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, Lietuvos Respublikos CK nėra įtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys yra atskleidžiamas sistemingai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar yra vadinamos mokėjimo palūkanomis ir iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, mokėjimo palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Taigi netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, kurie atlieka skirtingas funkcijas tai yra netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Dėl šios priežasties, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.874 str. 1 d. ir sutarties 7.1. p. apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Ši suma yra laikytina ir minimaliais ieškovo nuostoliais pagal Lietuvos Respublikos CK 6.261 str. nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 270 str., 285 str. 1, 5, 7 d., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur skolą ir 88,01 Eur palūkanų, t.y. viso 188,01 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 1 ct) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), ieškovės UAB „Finansų administravimas“, į.k. 304179870, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Kulberkienė