- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-289-493-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 79-1-00299-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- E. N.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Petras Klimaitis
Pranešėjas Arūnas Pašuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-289-493/2009
2009 m. gegužės 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Petrui Klimaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. ir nukentėjusiosios R. D. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. N. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (BK 68 str.).
Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2008-07-25 ir suėmime nuo 2008-07-27 iki 2008-06-06.
Iš E. N. priteista R. D. 5000 (penki tūkstančiai) litų turtinei žalai ir 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad 2008-07-24 naktį (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku), (duomenys neskelbtini), iš A. N. priklausančios sodybos kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė S. A. priklausantį 1000 litų vertės automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam S. A. l000 litų turtinę žalą.
Be to, E. N. nuteistas už tai, kad jis, šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172 punktų reikalavimus, t.y. 2008-07-24, naktį, (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku), (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 49 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (4,39 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo pagrobtą S. A. priklausantį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje esantį griovį ir apvirto. Eismo įvykio metu žuvo automobilio VW PASSAT keleivė E. B. .
Be to, E. N. nuteistas už tai, kad jis, būdamas tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, t.y. 2008-07-24, naktį, (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku), (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 49 km, apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlęs pavojų - eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta E. B. sveikata, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti pagalbą, nukentėjusiajai E. B. pagalbos nesuteikė, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai E. B. , neiškvietė medicinos pagalbos, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 269.3 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 144 str. išteisinti, o pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. paskirtą bausmę sušvelninti, pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis neneigia įvykdęs avariją, dėl kurios žuvo žmogus, tačiau jis nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tvirtina, kad nėra šio nusikaltimo subjektyviosios pusės. Apeliantas nurodo, kad tą dieną brolio namuose buvo girtaujama, jis buvo patologinio girtumo būklėje, įvykio aplinkybių nepamena, tačiau teisme apklaustas žuvusiosios E. B. sūnus E. parodė, kad kieme į stovintį automobilį pirmoji įlipo jo mama – E. B. , kuri buvo girta, o po to už vairo atsisėdo E. N. . Apeliantas tvirtina, kad to nepamena, tačiau iš to daro išvadą, kad jis buvo paprašytas E. B. ją kažkur nuvežti. Automobilis tuo metu buvo paliktas likimo valioje – neužrakintas, rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje. Apeliantas taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Nuteistasis iškelia klausimą, ar jis turėjo galimybę, būdamas patologinio girtumo būklėje, suteikti nukentėjusiajai pagalbą, atversti automobilį, atlikti kitus veiksmus, juo labiau, kad buvo stipriai sužeistas. Skundo autorius teigia, kad jis stabdė automobilius, tačiau naktį niekas nestojo. Nuteistasis prašo, atsižvelgiant į jo pirmą teistumą, susiklosčiusią situaciją, nukentėjusiosios prašymą, jo nuoširdų prisipažinimą, bausmę švelninti, ir taip sudaryti jam galimybę kuo greičiau padengti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Nukentėjusioji R. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti E. N. paskirtą bausmę, paskiriant kitą bausmę, kad jis galėtų dirbti ir greičiau atlyginti teismo priteistą civilinį ieškinį. Nukentėjusioji abejoja, ar galima teigti, kad automobilis buvo pavogtas, jei jis kieme buvo paliktas neužrakintas, atlapotas, o užvedimo spynelėje buvo užvedimo raktelis. Be to, kiek ji žino, E. B. pirmoji atsisėdo į automobilį ir norėjo kažkur važiuoti, todėl už vairo atsisėdo E. N. . Apeliantės nuomone, teismas neteisingai įvertino E. N. pabėgimą iš įvykio vietos. Kadangi jis buvo visiškai girtas (4,33 promilės), tai ne ką ir galėjo padėti, juo labiau, kad apeliantės dukters mirtis buvo staigi, nes ji atsidūrė po apvirtusiu automobiliu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinius skundus tenkinti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegijos nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo E. N. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Kadangi tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo apeliacinių skundų argumentai yra panašūs, apeliaciniuose skunduose išdėstyti prašymai yra iš esmės vienodi, todėl tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo apeliaciniai skundai analizuojami kartu.
Apeliantų skundų argumentai, kad E. N. veiksmuose, paimant S. A. automobilį, nėra Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi jis neturėjo tikslo pavogti automobilį, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. taikymo nuosprendyje pagrindė nukentėjusiojo S. A. parodymais, kad jis nedavė E. N. leidimo pasinaudoti savo automobiliu, o jei E. N. ir būtų prašęs, jis nebūtų leidęs važiuoti, kadangi E. N. , kaip ir visi kiti, tą dieną buvo girtas. Automobilis buvo paliktas kieme su rakteliais užvedimo spynelėje, kadangi S. A. nepagalvojo, kad kas nors gali paimti automobilį. Vakare jis nuėjo miegoti, o ryte atsikėlęs jau nerado automobilio. Po to iškart paskambino iš policijos ir pranešė apie avariją. Nukentėjusysis taip tvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jo parodymais. Remdamasis nukentėjusiojo S. A. parodymais, teismas nustatė, kad tarp jo ir E. N. nebuvo susiklosčiusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis S. A. automobiliu be šio automobilio savininko žinios ir sutikimo. E. N. paėmė S. A. automobilį be savininko žinios, leidimo, t.y. taip jis automobilį neteisėtai užvaldė, juo naudojosi ir disponavo savo nuožiūra, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai pripažinti nusikalstamais ir E. N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Tai, kad, kaip nurodo E. N. , jis neprisimena įvykio aplinkybių – nepamena ar prašė S. A. leidimo pasinaudoti automobiliu ar ne, tai, kad E. B. pirma atsisėdo į automobilio keleivio sėdynę, neduoda pagrindo E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti.
Atmestini apeliantų teiginiai, kad E. N. yra nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Lietuvos Respublikos BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Veika pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota E. B. , jis nukentėjusiajai nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino, kad kiti nugabentų E. B. į ligoninę. Kaip kad parodė pat nuteistasis, po autoįvykio išlindęs pro langą, jis pamatė gulinčią ant žemės E.. Priėjęs prie E. B. , jis palietė jos kaklą, pulsas dar buvo. Nors nuteistasis teigia, kad jis iškart puolė stabdyti mašinas, bet niekas nestojo, tačiau šie jo teiginiai abejotini, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esantys įrodymai kaip tik duoda pagrindą daryti išvadai, kad E. N. supratęs, kad E. B. dar gyva, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų jai padėti, po įvykio nuėjo pas S. B. , nusinešė butelį degtinės ir ten gėrė, S. B. nieko apie autoavariją nesakė ir neprašė padėti, iškviesti policiją, medikus. Kaip kad parodė liudytojas S. B. , E. N. pas jį atėjo naktį labai girtas, atsinešė butelį degtinės, buvo šiek tiek susikruvinęs, sakė, kad grįžta iš Alytaus, apie autoįvykį nieko neužsiminė, pagalbos neprašė. Ryte E. N. apie autoįvykį taip pat nieko nesakė. Analogiškus parodymus liudytojas S. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas pagrįstai juos pripažino teisingais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Iš bylos duomenų matyti, kad ryte apie autoavariją E. N. taip pat nieko nesakė, išėjęs iš S. B. , ir vėl nuėjo gerti. Teismas pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, trukdžiusių E. N. suteikti pagalbą nukentėjusiajai, t. y. pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų. Kad E. N. nebuvo padarytų rimtų kūno sužalojimų, patvirtina liudytojo S. B. parodymai. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir turėdamas pareigą jai padėti, E. N. šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad E. B. gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jai padėti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str.
Šalies argumentai
Apeliantai skundais prašo sušvelninti nuteistajam E. N. paskirtą bausmę, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tam nėra pagrindo. E. N. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirtos teisingos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. N. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad E. N. padarė tris nusikalstamas veikas: vieną nesunkų, vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus ir vieną neatsargų nusikaltimą. Nors nuteistasis E. N. Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos charakterizuojamas gerai, tačiau jis niekur nedirba, atleistas iš darbo už šiukštų darbo pareigų pažeidimą, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vienas iš E. N. padarytų nusikaltimų sukėlė sunkias pasekmes – žuvo žmogus. Nuteistasis neatlygino ir net nesistengė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. N. realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas E. N. už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės yra taip pat artimos BK straipsnių, numatančių atsakomybę už E. N. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų minimumams. Todėl laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis ir švelninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, tiek kaltininko asmenybę. Be to, bendrindamas bausmes, teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.), todėl galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra pagrindo.
Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti nuosprendžio vykdymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Teisėjų kolegijos nuomone, E. N. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., kadangi bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti. Dėl vieno iš E. N. padarytų nusikaltimų žuvo žmogus. Šio nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos. Esant žmogaus žūčiai, svarbus ir visuomenės interesas, kuris reikalauja tinkamai ir neišvengiamai nubausti tokį nusikaltimą padariusį asmenį. Toks visuomenės interesas yra labai svarbus vertinant bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Be to, nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nesiėmė jokių priemonių, kad būtų sušvelnintos dėl nusikaltimų kilusios pasekmės, kaip jau anksčiau minėta, neatlygino ir nesistengė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Nors nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, tačiau reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, neturėdamas tam teisės, bei vieną kartą už tai, kad vairavo neturėdamas tam teisės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (t. 1, b. l. 59, 60). Nors nuobaudos negaliojančios, tai yra nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, rodančios, kad eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, buvo nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors baudžiamajame įstatyme nėra draudimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, spręsti, kad E. N. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. N. ir nukentėjusiosios R. D. apeliacinius skundus atmesti.