Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-71-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
1S-71-397/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-71-397/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 18 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 8 d. Anksčiau neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. priimtu nutarimu Nr. 91-224 nutarta taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog D. G. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis D. G. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti nuteistojo prašymą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodė, jog Komisijos nutarime buvo atsižvelgta į visus kriterijus, į tai, kad šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, buvo 17 kartų skatintas, turi darbo stažą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatytas rezultatas yra 34 balai, t.y nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei.

3.2. Skunde taip pat pažymima, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistajam buvo skirtos tik kelios nuobaudos. Per ilgus bausmės atlikimo metus nuteistasis apmąstė ir suprato savo padarytas klaidas, lankėsi pas psichologus. Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, jo mąstymas pasikeitęs į gerą. |Nuteistasis nori išeiti įlaisvę ir įrodyti sau ir kitiems, kad gali būti geras žmogus, susitvarkyti gyvenimą. Laisvėje jo laukia tėvai. Pažada laikytis probacijos sąlygų, susirasti darbą. Nuteistojo teigimu gyvenamąją vietą jis turi.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. G. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką padarė 3 drausmės pažeidimus už ką jam buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos (šiuo metu nuobaudos negaliojančios), aštuoniolika kartų buvo skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dengia civilinius ieškinius iš gaunamo atlyginimo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis D. G. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 34 balai, iš kurių 3 balai sudaro statiniai duomenys ir kurie nesikeis, tačiau 31 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali kisti. Sutiktina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo ankstesnio OASys įvertinimo sumažėjo nuo 36 balų iki 34 balų, tačiau jis pakito labai nežymiai, tik 2 balais, kas tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir ženkliai sumažinti. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu D. G. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis šiuo metu kaip didžiausią savo problemą įvardina tai, jog reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, jo ateities planams trūksta konkretumo. Nuteistojo savivertė yra aukšta, savianalizė – vienpusiška, save nuteistasis vertina vien iš teigiamos pusės, savyje nieko keisti nenorėtų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net šeši nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – kriminalinė istorija; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (autoagresyvus elgesys); mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam keliamų režimo reikalavimų). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, nenustatyta. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

10. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo D. G. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį (laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus, kitas – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes - nužudymas itin žiauriai), kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ir nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, jos nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia D. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis D. G. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo D. G. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas