Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-17-935/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-20
Bylos Nr.
AN2-17-935/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02282-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
S. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-17-935/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02282-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo S. K. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį 50 Eur dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. S. K. nubausta už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.15 val., jai priklausantis vokiečių aviganio veislės šuo, kuris buvo neskiepytas, iš aptvertos namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), išbėgo palaidas be pavadėlio ir pribėgęs užpuolė S. S. nepilnametį sūnų D. S., kurio metu D. S. fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė didelį išgąstį, taip sukeldamas grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Šiais savo veiksmais S. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 30-2001 įsakymu patvirtintų Gyvūno laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 ir 16 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neobjektyvus, kadangi byloje nebuvo motyvuotai įvertintos visos aplinkybės, neteisingai įvertinti duomenys.

4. Byloje išvada, kad šuo pribėgęs prie vaiko sukėlė jam išgąstį, padaryta vien remiantis tėvų duotais paaiškinimais, kurie nėra objektyvūs. Byloje yra duomenų, kad tarp apeliantės ir jos vyro iš vienos pusės ir kaimynų S. iš kitos pusės vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl nuosavybės dėl žemės sklypo ribų ir interesų dėl naudojimosi žeme. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų esant apeliantės šuns ir vaiko kontaktą. Pažymėtina, kad į bylą kaimynai S. yra pateikę nuotraukas, tačiau iš jų nematyti įvykio, dėl kurio S. K. yra kaltinama. Taip pat neaišku, kada kaimynų vaizdo įrašai yra daryti ir iš kokių atskirų fragmentų jie yra suformuoti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar byloje yra nors vienas dokumentas ar foto medžiaga, kur būtų aiškiai matyti tariamas šuns ir kaimynų vaiko kontaktas ar vaiko elgesys, iš kurio būtų galima spręsti dėl jo patiriamo išgąsčio. Kita vertus, apeliantė pažymi, kad faktas, jog kaimynų vaikas nuolat žaidžia ir būna prie apeliantės sklypo, kur mato ir bendrauja su šunimi, yra paneigiantis vaiko išgąsčio momentą, nes vaikas ir šuo yra vienas prie kito įpratę.

6. Apeliaciniame skunde apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad šuo visą laiką būna su ja, ji savo šunį visą laiką kontroliuoja, šuo yra paklusnus ir neagresyvus. Be to, S. S. dėl savo vaiko tariama patirto išgąsčio dėl šuns niekur nėra kreipęsis.

7. Apeliantės šuo yra naminis gyvūnas, kurį nuolat skiepija. Tą rodo vakcinacijos pase esantys įrašai. Specialistas nurodė, kad skiepai yra galiojantys 3 metus, jei gyvūnas yra žymėtas. S. K. šuo yra aiškiai identifikuojamas pagal vakcinacijos pasą. Iš kitos pusės nurodamas vienos savaitės skirtumas po vakcinacijos pabaigos yra vertintinas kaip mažareikšmis, ypač kalbant apie vakcinos galiojimą trejus metus ir tai, kad šuo yra naminis.

8. Buvo pažeistos ir apeliantės procesinės teisės. S. K. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, nebuvo leista pasinaudoti atstovo pagalba, jai vertėjavo ne vertėjas, o jos vyras.

Atsiliepimas

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

10. Atsiliepime Institucijos atstovas nurodo, kad S. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

11. Nukentėjusiojo D. S. įstatyminis atstovas S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo nepanaikinti.

12. S. S. atsiliepime nurodoma, kad S. K. apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, nurodo tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išdėstytos apylinkės teisme. Minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino, todėl nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei jis buvo priimtas.

13. Viena faktas, kad šuo buvo palaidas ir dėl to laisvai galėjo atbėgti į kaimynystėje esantį kiemą, kur yra mažametis vaikas, jau yra pakankama konstatuoti pažeidimui. Kadangi šuns užpulto ir išsigandusio vaiko amžius yra dveji metai, tai jis objektyviai parodymų teisme duoti negalėjo ir negali. Kadangi nukentėjusiojo įstatyminis atstovas pats buvo kieme, vaiko užpuolimo aplinkybes patvirtino teisme. Taip pat aplinkybę, kad vaikas po šuns užpuolimo buvo išsigandęs, patvirtino ir jo motina – L. S.. Kadangi tiesioginio kontakto, kuris būtų galėjęs sukelti sužalojimus šuns užpultam vaikui, nebuvo, į gydytojus nesikreipė.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime nurodoma, kad D. S. su šuniu niekada nežaidė ir neerzino. S. S. vaikai bijo minėto šuns, nes jis yra agresyvus. Be to, šis šuo jau daug kartų yra atbėgęs į S. S. šeimos kiemą ir išgąsdinęs vaikus, jį patį ir jo žmoną.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos fotonuotraukos, darytos įvykio dieną iš ant S. S. priklausančio namo esančių video kamerų fiksuoto video įrašo. Video įrašas yra nenutrūkstamas, todėl siekiant koncentruotumo buvo pateiktos tik šio įrašo aktualios fotofiksacijos, kurias patvirtina pačios apeliantės duoti parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, t.y., fotofiksacija patvirtina, kad šuo be pavadėlio ir priežiūros buvo atbėgęs į S. S. priklausančią namų valdą, o vėliau paskui šunį atbėgo apeliantė, kurį šunį pasiėmė ir išbėgo. Jei, kaip teigia, apeliantė, šios fotonuotraukos būtų padarytos kitą dieną ar kitu metu, tai jos tik patvirtintų nuolatinį augintinio nepriežiūros faktą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. S. K. kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai.

17. Pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtu. To paties įstatymo gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti šunų vakcinaciją nuo pasiutligės. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkte nustatyta, jog gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Tų pačių taisyklių 16 punkte šuns laikytojui nustatytas reikalavimas vakcinuoti (skiepyti) gyvūną Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

18. Liudytojas S. S. viso proceso metu buvo nuoseklus, teigdamas, kad S. K. priklausantis šuo užpuolė jo sūnų D. S., dėl ko pastarasis patyrė išgąstį. Pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad įvykio metu D. S. stovėjo prie namo, valgė saldainį. Tuo metu atbėgo apeliantės šuo, dėl ko vaikas išsigando. (b.l. 26) Tokias pat aplinkybes liudytojas S. S. nurodė ir savo rašytiniame pareiškime. (b.l. 6) Liudytojo nurodytą įvykio eigą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja L. S.. L. S. nurodė, kad įvykio metu jos šeima buvo kieme, vyras S. S. buvo su vaiku. Ji išgirdusi rėkiančią S. K., nubėgo pažiūrėti. Tuo metu vyras jau rankose laikė vaiką, o S. K. pasikvietusi savo šunį užsidarė savo nuosavo namo kieme. Po šuns užpuolimo vaikas buvo išsigandęs. Vyras S. S. liepė kviesti policiją. (b.l. 26) Tai, kad L. S. vaikas D. S. buvo užpultas šuns, liudytoja nurodė ir skambindama Bendrajam pagalbos centrui. (b.l. 5) Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti aptartų liudytojų parodymais dėl to, kad jų sūnus D. S. buvo užpultas ir išgąsdintas S. K. šuns, kadangi liudytojų parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet juos taip pat patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai bei byloje esančios nuotraukos.

19. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. P. nurodė, kad jis bendravo su nukentėjusiojo D. S. tėvais. Vaiko tėvai jam nurodė, kad išgirdo šuns lojimą ir pamatė atbėgantį vaiką. Dėl to sūnus patyrė išgąstį.(b.l. 36) Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 7-11) matyti užfiksuotas lauke stovintis D. S., S. K. ir jos palaidas šuo. Liudytoja L. S. patvirtino, kad minėtose nuotraukose matomas jų namo kiemas. (b.l. 26) Taigi aptartos aplinkybės, su jau anksčiau aptartais liudytojų L. ir S. S. parodymais visiškai patvirtina, kad S. K. šuo užpuolė ir išgąsdino D. S..

20. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl byloje esančių nuotraukų patikimumo ir tikrumo, kad jose užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad S. K. tiek tyrimo metu (b.l. 3), tiek pirmosios instancijos teisme (b.l. 25) patvirtino, kad jos šuo įvykio dieną buvo palaidas ir bėgo link D. S., o pašaukus du kartus šuo sugrįžo atgal pas ją. Taigi akivaizdu, kad S. K. parodymai atitinka tiek nuotraukų turinį, tiek liudytojų parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių.

21. Liudytojas A. P. (b.l. 35, 36) ir A. K. (b.l. 36) pirmosios instancijos teisme nurodė, kad S. K. priklausantis šuo yra didelis. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad šuo yra agresyvus, kadangi su juo per tvorą padraugauti neišeina. (b.l. 36) S. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu jos šuo buvo be antsnukio. (b.l. 26) Tai matyti ir jau anksčiau minėtose nuotraukose. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė tyrimo metu taip pat nurodė, jog D. S. pamatę šunį pradėjo bėgti ir užbėgo už namo kampo. (b.l. 3) Taigi atsižvelgus į visa tai, kas aptarta, konstatuotina, kad mažamečiui D. S. link jo bėgantis didelis šuo ne tik galėjo, bet ir sukėlė išgąstį. Taigi S. K. teisingai ir pagrįstai buvo nubausta dėl savo šuns nepriežiūros, kadangi neužtikrino, kad jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės pašaliniams asmenims.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. K. pažeidė norminių aktų reikalavimus dėl šuns skiepijimo.

23. Pirmosios instancijos teisme specialistas J. T. nurodė, kad neženklintas gyvūnas turi būti skiepijamas kas metus. (b.l. 45) S. K. nei tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jos šuo nėra paženklintas, identifikuotas mikroschema. Iš S. K. šuns skiepų žymos (b.l. 13) bei specialisto J. T. parodymų pirmosios instancijos teisme (b.l. 45) matyti, kad įvykio metu apeliantės šuo paskutinį kartą buvo skiepytas 2019 m. liepos 26 d. Vadinasi, S. K. šuns skiepas galiojo iki 2020 m. liepos 26 d. Taigi akivaizdu, kad įvykio metu, t.y., 2019 m. rugpjūčio 3 d. šuns skiepas nebegaliojo.

24. Pirmosios instancijos teisme specialistas J. T. nurodė, kad pažymėto šuns skiepai gali būti laikomi galiojantys trejus metus. (b.l. 45) Vis tik nesutiktina su apeliante, kad toks skiepo galiojimo terminas turėtų būti taikomas ir jos šuniui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 10 punktą šunys turi būti ženklinami mikroschema. Taigi akivaizdu, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, skiepų pasas negali būti prilyginamas gyvūno identifikavimui ar ženklinimui. Pažymėtina ir tai, kad gyvūno skiepijimu siekiama užtikrinti ne tik pačio gyvūno gerovę, bet ir apsaugoti žmonių bei kitų gyvūnų sveikatą. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. K. pažeidimas dėl šuns vakcinavimo tvarkos pažeidimo negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu.

25. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. K. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, t.y., 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad liudytojas A. P. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas. (b.l. 35) Tą patvirtina ir Administracinių nusižengimų registras. (b.l. 42) Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad S. K. surašant 2020 m. rugpjūčio 13 d. protokolą dalyvavo vertėjas. (b.l. 35) Minėta aplinkybė visiškai patvirtina ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, jog surašant ir įteikiant S. K. administracinio nusižengimo protokolą bei duodant jai paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo dalyvavo vertėjas J. P.. Administracinio nusižengimo protokolo turinys taip pat patvirtina, jog tyrimo metu S. K. buvo išaiškinta teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Minėta teise apeliantė pasinaudojo pirmosios instancijos teisme. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliantės procesinės teisės buvo užtikrintos, o jos teiginiai dėl procesinių teisių pažeidimų yra visiškai nepagrįsti.

26. Taigi atsižvelgus į visa tai, kas aptarta, S. K. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teis o 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis