Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamieji M. K. ir A. K., būdami sugyventiniais ir veikdami bendrininkų grupe, dėl akivaizdžios socialinių įgūdžių stokos ir asmenybių trūkumų, 2016 m. sausio 01-03 d. d. laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, bendrai gyvenamuose namuose (duomenys neskelbtini) vartojo fizinį smurtą prieš kartu augintą (kartu gyvenusią) savo mažametę dukrą G. K. (nuo 2016-06-20 K.), tyčia suduodami ne mažiau kaip po kartą nenustatytu kietu buku pailgu daiktu mergaitei į juosmens/sėdmenų sritį ar šios kūneliu - į tokių savybių atsikišusį pailgą daiktą, bendru mušimu padarė dukrai plačią minkštųjų audinių kraujosruvą juosmens/sėdmenų srityje ir tuo nesunkiai sutrikdė G. K. (K.) sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamieji M. K. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 2 d. 1, 3 p. p.

2. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2.1. Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu neprisipažįstantis visiškai, kadangi nei jis, nei sugyventinė dukters nemušė, konstatuoto sužalojimo nepadarė ir sveikatos tuo jai nesutrikdė, duoti parodymus dėl bylos esmės teisme atsisakė.

2.1.1 Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtuose ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose kaltinamasis M. K. dėl bylos esmės paaiškinęs, jog 2016-01-03 apie 13 val. kartu su sugyventine iš namų išėjęs į svečius, rankose neštoje iš vytelių pintoje nešyklėje nešęs dukrą, netikėtai nutrūkę nešyklės rankenos ir ji (nešyklė) su viduje gulėjusia dukra nukritusi ant betoninių laiptų aikštelės, mergaitė kritimo metu neiškritusi, tik išsigandusi. Nuo šio kritimo dukrai nugaros/sėdmenų srityje ėmė ryškėti didelė kraujosruva, patikrinimui ir med. pagalbos suteikimui į sveikatos priežiūros įstaigas dukters nevežė, nes bijoję, kad ji bus paimta iš šeimos. Nešyklę jis po to išmetęs į atliekų konteinerį, vietoje jos nupirkęs lovytę. Dukters sužalojimą aptikusi slaugytoja, mergaitę išvežė į polikliniką, iš ten į ligoninę, tą pačią dieną ji buvo pervežta ir gydytoja Kauno klinikose (b. l. 43, 47, 3 tome).

2.2. Kaltinamoji A. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kalta prisipažįstanti dalinai - pripažįstanti, kad sudavė dukrai ranka juosmens/sėdmenų vietoje, likusios kaltinimo dalies nepripažįstanti, kadangi daiktu mergaitei nesudavė, jos kūnu į atsikišusį daiktą – taip pat, sugyventinis dukters išviso nemušęs, duoti parodymus dėl bylos esmės teisme atsisakė.

2.2.1. Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtuose ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose kaltinamoji A. K. dėl bylos esmės paaiškinusi, jog 2016-01-03 apie 13 val. kartu su sugyventiniu iš namų išėję į svečius, sugyventinis rankoje nešė iš vytelių pintą nešyklę, kurioje gulėjo jų dukra, netikėtai trūkę nešyklės rankenos, nešyklė kritusi, dukra iškritusi iš jos ir nukritusi ant betoninių laiptų aikštelės. Nuo šio kritimo atsiradęs paraudimas, vėliau jo vietoje išryškėjo kraujosruva. Ji dėjusi dukrai kompresus ir tikėjusis, jog sužalojimas išnyks savaime, tačiau to neįvyko. 2016-01-04 popietę, nesugebėjusi nuraminti dukters, ji ją paguldžiusi ant pilvuko ir ranka sudavusi į nugaros/sėdmenų sritį. Sekančiomis dienomis kraujosruvos vietoje atsirado iškilimas, kuris matėsi net per drabužėlius. 2016-01-06 netikėtai į namus atvykusi slaugytoja iš poliklinikos pastebėjo sužalojimą, jai lydint, išgabeno dukrą į polikliniką, iš ten į ligoninę, po to į Kauno klinikas, kur dukra buvo gydoma (b. l. 85-87, 91-92, 3 tome).

2.3. Liudytoja R. R. patvirtino, jog dirba Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre vaikų konsultacijų skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja, ji lankė kaltinamųjų dukrą namuose. 2016-01-06 apie 15 val. ji iš anksto neplanuotai ir tėvams netikėtai aplankė mergaitę namuose, kur rado su vaiku motiną ir senelę, tačiau ši iškarto pasišalino, mergaitės tėvas į namus grįžo jai jau išvykstant. Prieš pradedant apžiūrą, jos paklausta kaltinamoji teigė, kad su mergaite viskas gerai. Tačiau pradėdama apžiūrą ji, liudytoja, pastebėjusi, kad mergaitė išbalusi, guldoma ant pilvuko suinkštė, ėmė verkti, o štai motina, kaltinamoji, vis bandė užkloti jos nugarą užklotu, kad neva nesušaltų. Ji atkėlusi užklotą ir drabužius, ant mergaitės nugaros/sėdmenų daugiau iš dešinės pusės pamatė maždaug delno dydžio sužalojimą, jo paviršius buvo gerokai iškilęs virš kūno paviršiaus, gelsvos-violetinė spalvų, vidus palapuojant minkštas (su skysčiu) – jai buvo akivaizdu, kad sužalojimas tai sumušimo pasekmė, prieš tai mergaitė buvo apžiūrėta 2015-12-21 ir buvusi visiškai sveika. Jos klausinėjama, vaiko motina, kaltinamoji, nurodė, kad mergaitė pirmomis dienomis po Naujųjų metų iškritusi iš nutrūkusių rankenų nešyklės ant betoninių laiptų, kad sužalojimas būtent nuo to, tačiau iš ilgametės praktikos sprendžianti, jog tokiomis aplinkybėmis būtų daugiau, kitose vietose ir sunkesnių sužalojimų. Jos nurodymu sužalotas vaikas buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą, jai buvo akivaizdu, kad abu vaiko tėvai aiškiai stokoja socialinių įgūdžių auginti tokį kūdikį.

2.4. Liudytoja J. T. patvirtino, jog 2016-01-06 lankėsi dukters kaltinamosios A. K. namuose, kad atvykus patikrinimui slaugytojai, ji pasišalinusi, kad tik po kurio laiko duktė jai teigusi, jog sužalojimas pas vaikaitę atsirado jai iškritus iš nešyklės, kai trūko šios rankenos. Daugiau apie jokį kitą smurtą prieš vaikaitę ji nieko nežinanti, ką nors slėpti ar meluoti apie tai ją kaltinamieji neprašę, užfiksuoti pokalbiai telefonu nieko nereiškiantys.

2.5. Liudytojas J. K., teisėtai atsisakęs liudyti teisme, baudžiamojo proceso įstatymu nustatyta tvarka ištirtame ikiteisminio tyrimo apklausos protokole dėl bylos esmės paaiškinęs, jog iš sūnaus, kaltinamojo, telefoninio skambučio sužinojęs, jog jo vaikaitė gydoma Kauno klinikose, kad pas ją ant nugaros kažkoks darinys, iš kurio medikai traukė kraują, apie šio darinio atsiradimo aplinkybes nei sūnus, nei jo sugyventinė jam nieko nepasakojo. Sūnaus namuose jis matęs tik lovytę ir jo, liudytojo, nuvežtą naudotą sportinį vežimėlį, nešyklės tvirtina nematęs, jo namuose tokios irgi neva nebuvę (b. l. 107-108, 1 tome).

2.6. 2016-01-07 pirmine įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamųjų butas yra daugiabučio gyvenamojo namo trečiame aikšte, laiptų aikštelė prie buto betoninė. Butą sudaro vienas kambarys, priešingoje nei įėjimo durys sienoje yra langas, kambarys apstatytas baldais : dvigulė lova, sieninė lentyna su televizoriumi, sienine lempa, vaikiška lovelė, dvi pastatomos virtuvinės spintelės ir dvi pakabinamos (b. l. 15-19, 1 tome).

2.7. 2016-10-19 papildoma įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad prie gyvenamo namo, kuriame yra kaltinamųjų butas, įėjimo lauko durų pakylama betoniniais laiptais su aikštele prie durų. Viduje pirmame aukšte yra dviguba laiptinė, t.y. viena dalis vedanti į pusrūsį, antroji – į kitus gyvenamuosius aukštus. Kiekvieno aukšto grindys bei aikštelės laiptų posūkiuose yra betoninės, taip pat ir pačios laiptų pakopos, iš kairiojo šono yra metalinis turėklas, laiptų plotis – 137,50 cm, pakopų aukštis 14 cm, trečiojo aukšto aikštelės plotas – 275x180 cm (b. l. 30-46, 4 tome).

2.8. 2016-01-20 pirmine teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 44/2016(09) ir 2016-05-11 papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 335/2016(09) nustatyta, jog kūno sužalojimas nukentėjusiai G. K. (K.) buvo padarytas ne mažiau vienu trauminiu poveikiu, mažai tikėtina, jog tai įvyko vaikus iškritus iš nešyklės ar tai su tokia nešykle krentant ir kontaktuojant su betoninėmis laiptinės grindimis. Kūno sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujosruvos su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius bei išsivysčiusios mažakraujystės vaiko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Kitais klausimais pirminė išvada buvo pakeista žemiau aprašoma pakartotinio tyrimo teismo medicinos ekspertize (b. l. 39-40, 44, 1 tome).

2.9. 2016-11-18 teismo medicinos ekspertize (dviejų ekspertų komisija) Nr. PEKG 115/2016(01) nukentėjusiai G. K. (K.) nustatyta plati minkštųjų audinių kraujosruva juosmens/sėdmenų srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas maždaug prieš 3-5 dienas iki hospitalizacijos (2016-01-06) į Kauno klinikas, jis patvirtintas apžiūros metu vizualiai, o taip pat ligoninėje punktavus hematomą ir gavus kraujo. Konstatuotam sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Vaiko nugaros sumušimas yra paaiškinamas trauminiu kontaktu su kietu buku atsikišusiu pailgu, o ne riboto paviršiaus, daiktu ar paviršiumi, todėl konkrečiu atveju versija, kad nagrinėjamas sužalojimas buvo padarytas rankos ir kojos smūgiu, yra atmestina. Be to, sužalojimas negalėjo atsirasti vaikui krentant gulimoje padėtyje ant plokščio neriboto paviršiaus, kritimas ant betoninių laiptų pakopų taip pat nėra paaiškinamas, nes nekonstatuota sužalojimo galvoje ar kt. kūno vietose. Taip pat atmetama sužalojimo galimybė krentant kartu su nešykle, nes pastaroji apsaugo kūną. Galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusios kūnui trenkiantis (atsitrenkiant) nugara į siaurą pailgą atsikišusį paviršių, pvz. vaikiškos lovytės ar kito baldo kraštą, neatmetama (b. l. 70-73, 4 tome).

2.10. Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vaiko G. K. (K.), gim. 2015-11-18, sveikatos raidos istorijoje 2016-01-06, 15.15 val. slaugytoja R. R. detaliai aprašiusi neplaninio vaiko sveikatos būklės patikrinimo namuose eigą bei aptiktą kūno sužalojimą – taip, kaip tai paaiškino teisiamajame posėdyje (punktas 2.3) (b. l. 62-86, 1 tome).

2.11. LR Gyventojų registro 2016-01-18 išraše užfiksuota, jog būtent kaltinamieji yra 2015-11-18 gimusios G. K. tėvai (b. l. 103, 2 tome).

2.12. 2016-01-15 pažymoje Nr. SD-19 Vilkaviškio socialinėms pagalbos centras nurodęs, kad A. K. šeima dar nuo 2013-12-10 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais (b. l. 130-135, 2 tome).

2.13. Pagal 2016-01-26 Vilkaviškio r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį kontroliuojant ir įrašant pokalbius kaltinamosios A. K. naudotu mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti tokie reikšmingi bylai teisingai išspręsti pokalbiai :

- kaltinamajam M. K. kalbantis su broliui Š. K., pastarasis pasako kaltinamajam, kad nereikia mušti, nes gydytojai irgi nesantys kvaili, kaltinamasis atsako, kad nemušė, tačiau iškarto toliau jau abejoja, kad (ar) ekspertai neįrodys (įrašas Nr. 591, 2016-02-08);

- kaltinamajai A. K. kalbantis su kaltinamuoju M. K., pastarasis pasako žargonu „...biškį malkų“, kas reiškia, jog mušė dukrą, o į tai atsakydama kaltinamoji A. K. pritariamai pasako, kad gerai - mažiau reikės ant rankų imti (įrašas Nr. 1730, 2016-02-24);

2.14. Pagal 2016-01-22 Vilkaviškio r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį kontroliuojant ir įrašant pokalbius kaltinamojo M. K. naudotu mobiliu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti tokie reikšmingi bylai teisingai išspręsti pokalbiai :

- kaltinamoji A. K. pokalbyje su kaltinamuoju M. K. žargonu pasako : „aš sakau nebelaikys nervai aš ją „įlipdysiu“ į sieną arba vėliai „pridubasysiu“ bei „jinai tikrai „iškeliaus“, kas reiškia, jog svarsto trenkti mergaitę į sieną, kad ją mušė praeityje ir kad ja tikrai atsikratys ar net nužudys (įrašas Nr. 157, 2016-01-23 (maždaug 20 d. po nusikaltimo įvykio);

- kaltinamasis M. K. pokalbyje su kaltinamąja A. K. jai pasako, kad ją teistų tik vieną ir bausmė jai būtų tik „lygtinė“, jeigu ji viską „apsiimtų ant savęs“, bet geriau visai „neišsiduoti“, reikia tylėti, toliau M. K. sako – „nu tik prasitark, kad mušei“, nematė niekas, liudininkų nėra, kad buvo (mergaitė) mušta“, toliau jau kaltinamoji A. K. atsako – „nebent prasižiotų mama“ (įrašas Nr. 261, 2016-01-24 (maždaug 20 d. po nusikaltimo įvykio);

- kaltinamoji A. K. pokalbyje su kaltinamuoju M. K. pasako „papurčiau (mergaitę) vėl“, žargonu - „jaučiu kai tu (M. K.) grįši, tai vėl jai „kažką kitą sugalvosi“, neatlaikysi, kas reiškia, jog kitokiu būdu fiziškai smurtaus prieš mergaitę, kad jis, M. K., tai jau darė anksčiau. Toliau pokalbyje kaltinamoji A. K. žargonu pasako, jog kai ją (mergaitė) sunervina, tai „gauna“ nuo jos gerai, kas reiškia, jog ji ir toliau prieš dukrą fiziškai smurtauja (įrašas Nr. 307, 2016-01-24 (maždaug 20 d. po nusikaltimo įvykio);

- kaltinamasis M. K. pokalbyje su liudytoja J. T. (kaltinamosios A. K. motina) jai liepia policijoje tyrėjams sakyti, kad ji, J. T., nieko nematė (įrašas Nr. 361, 2016-01-25);

- kaltinamoji A. K. pokalbyje su kaltinamuoju M. K. pasako žargonu, kad (mergaitė) „jau gavo vieną golą“, kad buvo papurtyta ir mėlynių nebus (įrašas Nr. 401, 2016-01-25);

- kaltinamoji A. K. pokalbyje su kaltinamuoju M. K. pasako, jog apklausoje (tyrėjams) sakys, kad nieko nematė, kad M. K. jai pasakys ko (tyrėjų) buvo klausinėtas, kad ji žinotų ką po to jai (apklausoje) sakyti (įrašas Nr. 441, 2016-01-25);

- kaltinamasis M. K. paskambinęs savo tėvui, liudytojui J. K., liepia „lopšiuką“ išmest arba nunešti į malkinę ir sukapoti į malkas, šiandien pat (įrašas nr. 445, 2016-01-25);

- kaltinamasis M. K. pokalbyje su kaltinamąja A. K. lopšį pavadina žargonu „šėpute“, kas reiškia spintelę, o ne nešioklę, be to, abu tariasi meluoti tyrėjams, kad dukra galvos nesusimušė iškrisdama iš nešyklės dėl to, kad neva buvusi su stora kepuraite (įrašas Nr. 447, 2016-01-25);

- kaltinamasis M. K. pokalbyje su kaltinamąja A. K. pasako, kad jau nebe vaikų žaidimai, kad čia jai bus (apklausoje) ne mergaitę purtyti, kad žiūrėtų ką kalba, neišsiduotų, o kaltinamoji A. K. papriekaištauja – „na va pridirbai maži“. Toliau kaltinamasis M. K. atšauna, kad jeigu ji (A. K.) norinti eiti prisipažinti, tegul eina ir sako teisybę ir tada pateks į įkalinimo įstaigą, o jis laikysis savo (neprisipažins), be to, žargonu ramina, kad ant kaltinamosios A. K. „šaibų nesumes“, t.y. kaltės nesuvers (įrašas Nr. 508, 2016-01-26);

- kaltinamasis M. K. pokalbyje su tėvu, liudytoju J. K., klausia, ar šis jo prašymu išmetė lopšį, tas patvirtina, toliau kaltinamasis liepia policijai sakyti, kad jis, J. K., „to lopšio“ gyvenime nebuvo matęs (įrašas Nr. 602, 2016-01-26);

- kaltinamasis M. K. pokalbyje su pažįstamu asmeniu, jo vadinamu Alvydu, pasako, kad gresia 3-5 m. įkalinimo, kad tai jis „važiuotų“, t.y. būtų nuteistas, Alvydui pasakius, kad jo nuomone kaltinamasis „durnai padaręs“, M. K. paklausęs kodėl jis taip manantis (įrašas Nr. 653, 2016-01-27).

3.1. Dėl kaltinamojo M. K. parodymų. Nors kaltinamasis nuosekliai per visą bylos procesą neigė tyčia mušęs ar kitaip smurtavęs dukters atžvilgiu ir ją kartu su kaltinamąja A. K. sužalojęs, teismas šią kaltinamojo parodymų dalį vertina aiškiai neteisinga, ją sudarančius paaiškinimus - neatitinkančiais bylos faktinių aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų aukščiau vardintų pagrindinių įrodymų, kurie savo prigimtimi yra arba visiškai objektyvaus, arba artimo tokiam pobūdžio. Pirma, liudytojos R. R. parodymais, jog kaltinamieji tiek pasyviai, tiek ir aktyviai siekė nuslėpti tiek dukters sužalojimą, tiek ir jo aplinkybes, bylos duomenimis liudytoja pažinojo kaltinamuosius tik kaip naujagimės tėvus, nėra turėjusi su jais jokių asmeninių santykių, nesutarimų ar pan., nenustačius jokio net netiesioginio, o juolab tiesioginio motyvo liudytojai sakyti netiesą ir kaltinamuosius kaip tai apkalbėti, teismui nėra jokio bylos faktiniais duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų teisingumu ir patikimumu. Antra, įrašais nukentėjusios sveikatos istorijoje, patvirtinančiais liudytojos R. R. parodymus. Trečia, teismo medicinos specialisto išvada ir pakartotinio tyrimo ekspertizės aktu dėl to, kad kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis (iškrisdama iš nešyklės ar kartus su ja) nukentėjusi konstatuotą sužalojimą patirti negalėjo, jeigu tikrovėje ir buvo toks nelaimingas atsitikimas, jis nesukėlė byloje nagrinėjamų nusikalstamų pasekmių vaiko sveikatai, todėl nėra juridiškai reikšmingas teisingam bylos išsprendimui. Ketvirta, šio kaltinamojo telefoninių pokalbių įrašais, kurie savo visuma daugiau nei įtikinamai rodo, kad prieš nukentėjusią buvo panaudotas fizinis smurtas, kad jį naudojo tiek vienas, tiek ir kitas kaltinamasis, t.y. ir kaltinamasis M. K..

3.2. Dėl kaltinamosios A. K. parodymų. Nors kaltinamoji neigia mušusi dukrą kaltinime apibūdintų savybių daiktu ar tyčia dukterį nugara trenkusi į tokių savybių aplinkos daiktą, taip pat kad dukterį tokiu, ar kokiu tai kitu būdu būtų mušęs ar kitaip fiziškai smurtavęs kaltinamasis M. K., teismas ir šios kaltinamosios aptariamą jos parodymų dalį vertina aiškiai neteisinga, ją sudarančius paaiškinimus – neatitinkančiais bylos faktinių aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų aukščiau vardintų teismo įrodymais pripažįstamų faktinių duomenų, kurie teismo jau buvo detaliai aptarti aukščiau, vertinant kaltinamojo M. K. parodymus (punktas 3.1). Kaltinamosios A. K. teisme pareikštas konkretaus pobūdžio smurtas nukentėjusios atžvilgiu (sudavimas ranka į juosmens/sėdmenų sritį), net ir tikint, jog toks ir buvo, nors telefoninių pokalbių kontrolės objektyvaus pobūdžio duomenys duoda pakankamą pagrindą tuo abejoti, kaltinimą patvirtinančių duomenų nepaneigia, kadangi taip pat, kaip ir aukščiau (punkte 3.1) aptartas kaip galimas (aplamai kaip įmanomai galėjęs įvykti) nelaimingas atsitikimas vaikui iškrentant iš nešyklės ar su ja, nesukėlė byloje nagrinėjamų nusikalstamų pasekmių vaiko sveikatai, todėl nėra juridiškai reikšmingas teisingam bylos išsprendimui. Telefoninių pokalbių kontrolės duomenys duoda pagrindo teismui išvadai, jog kaltinamoji antrosios vykdytos šioje byloje jos apklausos metu pareiškė apie sudavimą ranka dukrai tik priremta tyrėjų Kauno klinikų gydytojų nuomonės apie sužalojimo kilmę bei pirminėmis teismo medicinos specialisto išvadomis, kartu siekdama savojo smurto pobūdį ir aplinkybes pateikti kiek įmanoma sau palankesnes (smurtavo tik pliaukšteldama delnu per sėdmenis, nesusivaldžiusi, išvarginta neramaus vaiko), be to, kas nemažiau svarbu, kartu stengdamasi iki minimumo sumažinti įtarimus smurtu prieš vaiką savo sugyventiniui M. K., su kuriuo nuolat aptarinėjo tyrimo eigą, sužinotus jo duomenis ir derino tarpusavyje savo ir kt. asmenų (J. K., J. T.) parodymus.

3.3. Dėl liudytojų J. T. ir J. K. parodymų. Šie asmenys yra kaltinamųjų tėvai, todėl paprastai nelaikomi patikimais liudytojais, negana to, jų byloje duoti parodymai kaltinimų M. K. ir A. K. iš esmės nei patvirtina, nei paneigia. Telefoninių pokalbių kontrolės duomenys duoda pagrindo manyti, jog jie nebuvo sąžiningi duodami parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, dalyje savo parodymų nutylėjo jiems žinomas reikšmingas aplinkybes, galėjusias patvirtinti kaltinimus.

3.4. Liudytojos R. R. parodymai teismo jau buvo įvertinti aukščiau (punktas 3.1).

3.5. Dėl teismo medicinos specialisto išvadų ir teismo medicinos ekspertizės (pakartotinio teismo medicininio tyrimo) akto duomenų. Ekspertizę atlikusių ekspertų komisija, teismo vertinimu, visiškai pagrįstai bylos duomenimis (aprašymais vaiko medicininiuose dokumentuose, fotonuotraukomis), pasiremdami mokslinėmis metodikomis ir ekspertine praktika, pakeitė specialisto išvadoje buvusį nurodytą sužalojimo nukentėjusiai padarymo laiką bei patikslino vaiko kūną traumavusio daikto ar paviršiaus požymius (savybes). Likusia dalimi teismo medicinos specialisto išvados ir ekspertizės aktas, kaip duomenų šaltiniai, visiškai tarpusavyje dera, papildo vienas kitą ir teismo pripažįstami patikimais iš esmės objektyvaus pobūdžio įrodymais. Komisijos išvada, jog konstatuotam nukentėjusiajai sužalojimui padaryti (atsirasti) pakako ir vieno trauminio poveikio į kūną, neprieštarauja kitais bylos duomenimis paremtam kaltinimui, jog trauminių poveikių išviso būta nemažiau kaip dviejų (bent po kartą nuo kiekvieno kaltinamojo), kadangi, sprendžiant iš telefoninių pokalbių kontrolės, fizinis smurtas nukentėjusios atžvilgiu iš abiejų tėvų pusės buvo ant tiek sistemingas ir menkai kontroliuojant save, kad visiškai realu ir įtikinama teigti, jog į tą pačią ar artimas vaiko kūno vietas tuo pačiu ar artimu vienas kitam laiku galėjo kliūti ir daugiau nei vienas tėvų smūgis, ar trenkimas vaiko kūnu į tokių savybių aplinkos daiktą (daiktus).

3.6. Kaltinamųjų pokalbių telefonu ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi ir padaryti jų įrašai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka – pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, atliekant šiuos proceso veiksmus procedūrinių pažeidimų padaryta taip pat nebuvo, todėl jų metu surinktus duomenis teismas pripažįsta įrodymais, kadangi jie yra gauti įstatymu nustatytu būdu ir priemonėmis, be to, savo prigimtimi yra objektyvaus pobūdžio (kalbėję telefonais kaltinamieji nežinojo, kad yra kontroliuojami), todėl teismui turi padidintą patikimumo svorį.

5. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

5.3. Kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika yra visiškai baigtas su nusikalstamų pasekmių atsiradimo momentu tyčinis nusikaltimas (BK 54 str. 2 d. 4 p.).