Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-03-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-507-158/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
A5.-507-158/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00213-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-507-158/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00213-2017-9
Registro objektas ROIK: 17065636494(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte, apdailos darbams, Preilos g. 39C, Neringa, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininkais 2017 m. sausio 12 d. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 95 straipsnio, 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus.

A. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pažeidėjas buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašė jame, todėl laikytina, kad jam yra tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė, priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė, todėl darytina išvada, kad į bylos nagrinėjimą jis vengia atvykti, ir byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 629 str.).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta, kad darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

A. B. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), 2017-02-22 nelegalaus tyrimo aktu Nr. NDA 0643-0867 (b. l. 4-5), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8), K. K. ir V. D. paaiškinimais (b. l. 9, 10, 11), VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatais (b. l. 12), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-02-09 raštu (b. l. 13), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-01-16 sprendimu dėl V. D. duomenų tikslinimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą (b. l. 16-17).

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti K. K. ir V. D., objekte adresu Preilos g. 39C, Neringa, darbininko pareigose, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie minėto asmens įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė DK 99 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 5 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). A. B. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis bei laiku apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą, to nepadaręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai dirbo du asmenys administracine tvarka už analogiškus pažeidimus (LITEKO duomenimis) baustas, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. paskiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK 17065636494 numerį ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė