Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4594-2022 A. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.), skirta administracinė nuobauda – bauda 1 300 Eur su administracinio poveikio priemonėmis specialiosios tesės (teisės medžioti) atėmimu 3 metams, šerno galvos bei šautuvo „Sauer Clasic“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2021 m. kovo 20 d. apie 21–21.30 val. medžiojo (duomenys neskelbtini), kurioje jis medžioti neturėjo teisės, kadangi nebuvo įrašo apie jį, kaip medžiotoją (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vieneto naudotojo VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2021 m. kovo 19 d. medžioklės vadovui S. L. išduotame medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Nustatyta, kad neteisėtos medžioklės metu A. A. sumedžiojo 5-6 m. amžiaus šerno patiną, 21.30 val. telefonu informavo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovą R. B., kad „atliko šūvį į šerną“, bet tą vakarą sumedžioto šerno nerado, jį A. A. rado 2021 m. kovo 21 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Apie rastą sumedžiotą šerną įrašų medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Neteisėtai sumedžiojęs šerno patiną A. A. padarė žalą gamtai (gyvūnijai), kuri siekia 1754,50 Eur. Neteisėtai sumedžiotas šerno patinas buvo dorojamas S. L. (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete priklausančioje medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje, sumedžioto ir išdoroto šerno patino galva rasta 2021 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). A. A., medžiodamas teritorijoje, kurioje jis neturėjo teisės medžioti ir sumedžiodamas 5-6 m. šerno patiną, t. y. vykdydamas neteisėtą medžioklę pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 21, 22, 23, 58.2.1, 58.2.2 punktus.

2. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. spalio 6 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovas advokatas M. Š. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose nusižengimo sudėties.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato M. Š. skundas netenkintas. Konstatuota, kad institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovas advokatas M. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose nusižengimo sudėties. Taip pat prašo A. A. iš valstybės priteisti patirtas išlaidas už jam suteiktą advokato teisinę pagalbą.

4.1. Apelianto atstovo manymu, skundžiama nutartis yra formali, joje netinkamai įvertintos ir kvalifikuotos faktinės aplinkybės, prieitos išvados neatitinka byloje surinktos ir ištirtos medžiagos, nutartis nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais, o tariamai netiesioginiais įrodymais, kurie visiškai nepatvirtina, kad apeliantas padarė kokį nors administracinį nusižengimą.

4.2. Teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, jog apeliantas 2021 m. kovo 20 d. apie 21-21.30 val. medžiojo. Teigia, kad apelianto kaltė grindžiamas prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų S. L., R. B. rašytiniais parodymais, taip pat visiškai neinformatyviais liudytojo V. L. parodymais, ir 2021 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (14.10)-PA-1066, kuriame užfiksuota pagal S. L. nurodytą galimai A. A. medžioklės vietą, bokštelyje rastos dvi gilzės (tūtelės), kurios buvo paimtos tyrimui bei Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. 43R-288, kuriame nurodyta, jog tirti pateikta tūtelė, rasta 2021 m. balandžio 7 d. galimoje medžioklės vietoje, yra šauta tirti pateiktame šautuve „Sauer 202 Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso A. A.. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai S. L., R. B. ir V. L. visiškai paneigė faktą, jog A. A. iš viso medžiojo 2021 m. kovo 20 d., ar turėjo tokią galimybę medžioti, nes niekas nematė ir nepatvirtino, kad jis turėjo ginklą bei nušovė kaltinime nurodytą šerno patiną.

4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. B. vienareikšmiškai patvirtino, jog A. A. buvo su laisvalaikio rūbais, ginklo neturėjo, važiavo kartu su juo pas S. L. pasveikinti į pirtelę, iš kurios niekur išvažiavęs nebuvo, ilgam išėjęs nebuvo, tai yra, 2021 m. kovo 20 d. nemedžiojo ir neturėjo tokios galimybės. Akcentuoja, kad tyrimo metu nebuvo atlikti jokie R. B. parodymų patikrinimo veiksmai, nebuvo gautos tiek jo, tiek A. A. telefono skambučių išklotinės, kurios patvirtintų ar paneigtų R. B. parodymus, ar A. A. jam iš viso tą vakarą skambino. Taip pat nebuvo gauti duomenis apie A. A. telefono prisijungimus prie telekomunikacijų bokštų, kurie patvirtintų, ar paneigtų, ar jis buvo kur nors išvykęs iš (duomenys neskelbtini) girininkijos ar nebuvo.

4.4. Apelianto atstovo teigimu, rašytiniai 2021 m. kovo 25 d. liudytojo S. L. parodymai prieštarauja to paties liudytojo 2021 m. kovo 24 d. rašytiniams parodymams, be to, 2021 m. kovo 25 d. parodymai yra prieštaringi bei prieštarauja kitiems bylos duomenims. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. L. visiškai paneigė bet kokias abejones, jog A. A. 2021 m. kovo 20 d. iš viso medžiojo ir sumedžiojo šerną.

4.5. Nurodo, kad institucijos nutarime teigiama, jog liudytojas V. L. teigė, kad A. A. 2021 m. kovo 20 d. apie 20–21.30 val. buvo išvykęs, tačiau tokių paaiškinimų pastarasis apklausiamas 2021 m. kovo 29 d. nedavė. Tuo tarpu šio liudytojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra visiškai neinformatyvūs ir nepatvirtina A. A. inkriminuoto nusižengimo.

4.6. Akcentuoja, kad A. A. taip pat buvo bandoma inkriminuoti, jog jis kažkieno sumedžiotą šerną neva vežė automobiliu „Toyota Land Cruiser“, prekybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tariamai rasti kraujo pėdsakai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tai buvo būtent kraujo pėdsakai, o ne raudonos spalvos, panašūs į kraują, pėdsakai, o jeigu ir kraujo, tai kada ir kieno jie palikti. Teigia, kad šios aplinkybės nebuvo ištirtos ir šiai bylai nėra reikšmingos, kadangi iš liudytojo R. B. parodymų matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienetą A. A. jį vežė automobiliu „Mercedes“, o ne „Toyota Land Cruiser“, o iš liudytojo S. L. parodymų matyti, kad prie rasto šerno A. A. buvo atvažiavęs automobiliu „Ford Focus“.

4.7. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. balandžio 8 d. A. A. paaiškino, jog 2021 m. kovo 21 d., vaikščiodamas po mišką (duomenys neskelbtini), rado gulintį negyvą šerną ir apie jį pranešė iš matymo pažįstamam girininkui S. (L.). Po kiek laiko nuvyko prie (duomenys neskelbtini) girininkijos, pasiėmė šerno galvą bei porą gabalų skerdienos. Kadangi abejojo dėl kokybės, skerdieną nuvežė į darbą ir ten paliko, vėliau ją patikrinimo metu rado pareigūnai. Teigia, kad šie A. A. parodymai nėra paneigti jokiais kitais bylos duomenimis, be to, šias aplinkybes A. A. nuosekliai patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog A. A. nurodė kitokias aplinkybes, kai pas jį įmonėje buvo atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, taip pat, kad jis nėra nuoseklus ir jo parodymai vertinami kaip gynybinė versija, yra nepagrįstas, nes A. A. iš viso turėjo teisę nieko neaiškinti apie aplinkybes, nesusijusias su atliekamomis baudžiamojo proceso kodekso numatytomis procesinės prievartos priemonėmis. O jau tada, kai buvo apklausiamas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų apie įmonės teritorijoje rastą šerno galvą, nuosekliai paaiškino visas jam žinomas faktines aplinkybes, kaip ta šerno galva atsidūrė pas jį. Todėl teigia, kad jokio prieštaravimo ar nenuoseklumo A. A. parodymuose nėra, o jais nesivadovauti ar tiesiog atmesti juos kaip gynybinę versiją, nėra pagrindo.

4.8. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ir nesivadovavo R. B. ir S. L. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kaip siekį padėti A. A. išvengti administracinės atsakomybės, tačiau tai padarė neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi teismas turi vertinti visus byloje surinktus duomenis, tuo labiau betarpiškai teismo posėdžio metu apklaustų ir už melagingų parodymų davimą įspėtų, liudytojų parodymus. Teigia, kad tokiu būdu buvo padarytas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas.

4.9. Teigia, kad aplinkybė, jog bokštelyje ((duomenys neskelbtini)), kuriame rasta tūtelė, šauta iš A. A. priklausančio šautuvo „Sauer 202 Clasic“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai nepatvirtina jam inkriminuoto nusižengimo. Tvirtina, kad nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis jos ten buvo paliktos. Akcentuoja, kad A. A. tame bokštelyje yra buvęs anksčiau, o 2021 m. kovo 20 d. šiame bokštelyje nebuvo, iš (duomenys neskelbtini) girininkijos niekur nebuvo išvykęs ir nei bokštelyje, nei kur kitur tą vakarą nemedžiojo, jokių šūvių neatliko, o kada ir kokiomis aplinkybėmis jis paliko šias dvi tūteles minėtame bokštelyje, neprisimena ir galėjo tas kišenėje turėtas tūteles, kitoje vietoje ir kitu laiku iššautas, bokštelyje tiesiog pamesti. Pažymi, kad duomenų, jog A. A. šiame bokštelyje anksčiau nėra medžiojęs, byloje nėra, o kad jis yra medžiojęs 2020 m vasarą, patvirtino liudytojas S. L.. Akcentuoja, kad savaime rastos tūtelės negali pagrįsti, jog A. A. neteisėtai medžiojo 2020 m. kovo 20 d., kadangi nė vienas iš vakare dalyvavusių svečių, ir kartu su A. A. važiavusiu viename automobilyje nematė ginklo ar kitų daiktų, būtinų medžioklei.

4.10. Taip pat teigia, kad net 2021 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta šerno patino galva tiesiogiai nepatvirtina, jog šernas buvo nušautas būtent 2020 m. kovo 20 d. – pasak apklaustų liudytojų, 2021 m. kovo 21 d. rastas šernas buvo su kvapu (pašvinkęs), apdraskytu užpakaliu, lauke buvo šalta ir buvo sniego, o tai patvirtina, kad rastas šernas galėjo būti sumedžiotas ne 2020 m. kovo 20 d., o anksčiau. Apelianto atstovo teigimu, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. A., būdamas apsirengęs laisvalaikio rūbais, atvykęs į pirtį pas S. L. 2023 m. kovo 20 d. medžiojo, turėjo su savimi savo šautuvą ir nušovė 5-6 metų šerną, nėra, išskyrus prielaidas ir spėliones, kuriomis grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės neleistina. Pažymi, kad nesant neginčytinų duomenų, jog A. A. būtų padaręs kokius nors neteisėtus veiksmus ir būtų padaręs žalą gamtai nėra, todėl jis neturi jokios pareigos atlyginti priskaičiuotą žalą.

4.11. Apelianto atstovas akcentuoja, kad pareigą į medžioklės lapą įrašyti medžiojančius asmenis turi išskirtinai medžioklės vadovas, šiuo atveju S. L., kuris taip pat turėjo pareigą į medžioklės lapą įrašyti tariamai sumedžiotą šerną arba apie rastą gyvūną turėjo informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau to nepadarė, ir už tai yra jau nubaustas administracine tvarka. Taip pat akcentuoja, kad jeigu A. A. ir būtų medžiojęs bei sumedžiojęs šerno patiną, būdamas medžiotoju (turėdamas galiojantį medžiotojo bilietą ir galiojantį leidimą laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą) jis tokią teisę turėjo, nors dėl nenustatytų priežasčių medžioklės vadovo pagal jo pareigas ir nebūtų buvęs įrašytas į medžioklės lapą, todėl šiuo atveju S. L., kaip medžioklės vadovo, galimai padarytas pažeidimas, jeigu A. A. būtų medžiojęs, jo neįrašymas į medžioklės lapą, neatitinka ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytų reikalavimų ir negali jam užtraukti administracinės atsakomybės šį straipsnį. Atkreipia dėmesį, kad dėl šių esminių skundo argumentų pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje iš viso nepasisakė ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais praktikai prieštaraujančią nutartį, kuri turi būti panaikinta.

4.12. Tvirtina, kad šiuo atveju yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4.13. Apeliantui nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, prašo apeliantui priteisti procesines išlaidas pagal pateiktus papildomus duomenis, patvirtinančius turėtas išlaidas už advokato jam suteiktas teisines paslaugas.

2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius prašo A. A. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, motyvuodamas tuo, jog A. A. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. spalio 6 d. nutarimu A. A. pagrįstai nubaustas už administracinius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais A. A. atstovo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Visų pirma, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto atstovas A. A. nekaltumą grindžia analizuodamas kiekvieną byloje nustatytą aplinkybę atskirai, nustatytus faktus vertina selektyviai, t. y. atsietai vieną nuo kito, ir tokiu būdu siekia įrodyti, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. A. institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai sumedžiojo šerno patiną. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, įrodymai įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai, nei teigia apelianto atstovas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto atstovo skundą bei spręsdamas dėl apelianto kaltės, rėmėsi ne prielaidomis ir subjektyvia nuomone, o byloje teisėtai surinktais bei ištirtais įrodymais, susiedamas juos į visumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimtų sprendimų motyvams.

7. Pažymima, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) įtvirtinta administracinė atsakomybė už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas; 2) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas; 3) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje.

8. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. spalio 6 d. nutarimo matyti, kad A. A. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad nesilaikė Medžioklės taisyklių 21; 22; 23; 58.2.1.; 58.2.2 punktų reikalavimų (redakcija, galiojusia nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. birželio 4 d.).

9. Medžioklės taisyklių 21 punkte numatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Medžioklės taisyklių 23 punkte nurodyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Medžioklės taisyklių 58.2.1. punktas numato, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.2. punktą draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 270 straipsnio 8 dalį, kadangi turėdamas teisę medžioti jis neteisėtai sumedžiojo šerno patiną.

11. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 punktą medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. Pagal Medžioklės taisyklių 2.10 punktą teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą; šios teisės turėjimas nesiejamas su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą.

12. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. A. jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu turėjo nustatyta tvarka išduotą medžiotojo bilietą. Ši aplinkybė nėra ir nebuvo ginčijama. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. kovo 20 d. nuo 18.30 val. (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete vyko medžioklė, kurią organizavo (medžiojo) S. L.. Tai patvirtina medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. kovo 19 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninis padalinys, kuriame nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) S. L. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės esančiame (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete. Leidžiama tykojant medžioti bebrus, šernus, lapes. Medžioklės lapas galioja nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Medžioklės lapo ataskaitoje nurodytas vienas medžiotojas – S. L., medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklės pradžia – 2021 m. kovo 20 d. 18.30 val. (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 30). Nors A. A. neigia, kad būdamas neįrašytas į medžioklės lapą ir jame nepasirašęs 2021 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete dalyvavo medžioklėje ir jos metu 20-21.30 val. sumedžiojo šerno patiną, tačiau tokias aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Tiek paties A. A. (b. l. 46-47), tiek liudytojų S. L. (b. l. 71), R. B. (b. l. 70-71) ir V. L. (b. l. 177-178) pirmosios instancijos teisme duoti parodymai neginčijamai patvirtina, kad jie visi kartu 2021 m. kovo 20 d. buvo (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete, kuriame vykdo medžioklė bei buvo švenčiamas S. L. gimtadienis. Apie tai, kad 2021 m. kovo 20 d. vyko medžioklė, tvirtino nesupratęs tik liudytojas V. L. (b. l. 177-178). Nors nei vienas iš liudytojų nepatvirtino tiesiogiai matęs A. A. dalyvaujant medžioklėje, tačiau liudytojas S. L. tiek 2021 m. kovo 25 d. rašytiniame paaiškinime (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 9), tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 71) nurodė, kad A. A. su jais kartu buvo ne visą laiką bei tvirtino, jog A. A. tą vakarą medžiojo be suderinimo su juo. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas S. L. taip pat patvirtino, kad 2021 m. kovo 25 d. paaiškinimą rašė savo ranka, niekas jam teksto nediktavo. Apelianto atstovas pagrįstai teigia, kad V. L. 2021 m. kovo 29 d. paaiškinime reikšmingų aplinkybių nenurodė, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis taip pat nurodė, kad A. A. ilgesnį laiką su jais kartu nebuvo, nei buvo (b. l. 177-178). Paties A. A. teiginius, kad jis tuo metu būdamas blaivus iš pirties ėjo pasnausti į automobilį 5-7 kartus, apeliacinės instancijos teismas laiko nelogiškais bei vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojų S. L. ir R. B. nurodytos aplinkybės, jog A. A. atvyko su laisvalaikio rūbais, be ginklo, nepaneigia A. A. dalyvavimo medžioklėje, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog A. A. į medžioklės plotus atvyko savo automobiliu bei, kaip pats teigė, net 5-7 kartus ėjo į savo automobilį, taigi ilgą laiką su liudytojais nebuvo. Tai, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 21-21.30 val. A. A. sumedžiojo šerno patiną, patvirtina 2021 m. kovo 25 d. liudytojo R. B. paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, kad A. A. 2021 m. kovo 20 d. buvo išvykęs medžioti, apie išvykimą A. A. jo neinformavo, tačiau 21.30 val. jam paskambino ir pasakė, kad atliko šūvį į šerną, bet kritusio žvėries nerado (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 13). Nors liudytojas R. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad rašydamas šį paaiškinimą tik padarė prielaidą, jog A. A. buvo medžioklėje bei rašant paaiškinimą jautė spaudimą iš pareigūnų, visgi tuo pačiu parodė, kad paaiškinimą rašė pats laisvai (b. l. 70-71). Aplinkybę, jog A. A. 21-21.30 val. nušovė šerną, taip pat patvirtina R. B. 2021 m. kovo 24 d. bei 2021 m. kovo 25 d. paaiškinimuose užfiksuoti teiginiai, jog kitos dienos ryte (2021 m. kovo 21 d.) A. A. jam paskambino ir pasakė, kad važiuoja ieškoti kritusio šerno bei po to atsiuntė rasto gulinčio šerno nuotrauką (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 13, 14). Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas šiais liudytojo rašytiniais paaiškinimais netikėti. Tuo tarpu A. A. atstovo iškeltos abejonės dėl jo rašytinių paaiškinimų patikimumo laikytinos siekiu A. A. padėti išvengti atsakomybės, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog būtent A. A. 2021 m. kovo 20 d. R. B. atvežė pas S. L.. Todėl pirmosios instancijos teismas šio liudytojo teisme duotas pakeistais ir A. A. palankesniais parodymais pagrįstai nesirėmė. Liudytojas S. L. 2025 m. kovo 24 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad 2021 m. kovo 21 d. ryte A. A. jam pranešė, jog rado kritusį šerną, bet į prašymą paaiškinti, iš kur atsirado šernas, A. A. jam neatsakė. Išdorojus šerną nustatė, kad šernas buvo nušautas (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 10). Nušautas šernas – 5-6 metų amžiaus šerno patinas (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 29). Liudytojas S. L. 2025 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodė ir tai, kad pamatęs šautinę žaizdą suprato, jog tai A. A. šautas šernas. Nusprendė, kad šernas buvo negyvas iš vakaro, kadangi jis buvo apdraskytas (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 9). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas S. L. papildomai patvirtino, kad 2020 m. kovo 21 d. rastas šernas buvo su kvapu, ir, jei gyvūnas yra kritęs iš vakaro, ryte jau gali būti užuodžiamas nelabai geras kvapas (b. l. 71). Nėra pagrindo netikėti liudytojo S. L. parodymais, kadangi jo paaiškinimai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių nesikeitė, be to, jis pats taip pat buvo nubaustas už medžioklės, vykusios 2021 m. kovo 20 d., Medžioklės taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo byla Nr. 21150520571). Pats A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. kovo 21 d. ryte rado kritusį šerną, kuris nebuvo pradėjęs irti, kas taip pat patvirtina, kad tai buvo ne anksčiau, o 2021 m. kovo 20 d. jo paties sumedžiotas šernas, kurio vakare jis neberado ir kitos dienos ryte išvyko ieškoti (b. l. 46-47). Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. (14.10)-PA-1066 taip pat užfiksuota, kad S. L. nurodė A. A. sumedžioto šerno suradimo vietą bei galimą jo sumedžiojimo vietą, t. y. nuo rasto nušauto šerno nutolusią apie 410 m atstumu pašarinę aikštelę su bokšteliu, kuriame rasta gilzė (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 24-26), o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 41-45) patvirtina, kad gilzė iššauta iš A. A. priklausančio ginklo „Sauer Clasic“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad A. A. priklausančio ginklo šūvio nuotolis yra ne mažiau kaip 1 km, o šiuo atveju bokštelis nuo šerno suradimo vietos nutolęs 470 m ir prie bokštelio šernų viliojimo vieta yra už 98 m. Minėti duomenys akivaizdžiai sutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis apie 2020 m. kovo 20 d. A. A. sumedžiotą šerną. Nors A. A. tvirtino, kad rastą gilzę galėjo iššauti kitu laiku arba ją tiesiog pamesti, tačiau iš valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2021 m. gegužės 25 d. pateiktos informacijos Nr. 10.1 Mr-S(E)-21-657 taip pat matyti, kad 2021 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotuose profesionalios medžioklės už mokestį nebuvo vykdomos (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 51), pats A. A. 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo metu tvirtino, kad nemedžioja jau nuo karantino paskelbimo dienos ir jokiuose medžioklės lapuose nėra įrašytas (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 21-23), 2021 m. kovo 25 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad paskutiniu metu išvis niekur nemedžiojo (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 12), ir tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pradėjo teigti, jog minėtame bokštelyje yra medžiojęs pusmečio ar metų eigoje (b. l. 46-47). Toks jo parodymų nenuoseklumas akivaizdžiai rodo jo siekį išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad A. A. ir dėl kitų aplinkybių buvo itin nenuoseklus. 2021 m. kovo 24 d. į jo darbo vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad žvėrieną jam kažkas atvežė (b. l. 16-17). 2021 m. kovo 25 d. paaiškinime teigė, kad skerdienos atsiradimo aplinkybių nurodyti negali (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 12), 2021 m. balandžio 8 d. paaiškinime tvirtino, kad 2021 m. kovo 21 d. vaikščiodamas po mišką rado gulintį negyvą šerną ir apie jį pranešė iš matymo pažįstamam girininkui S. (nors bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 20 d. jie kartu šventė S. L. gimtadienį) (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 11), o pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jis pats 2021 m. kovo 20 d. apie 20 val. girdėjo šūvį ir kitos dienos ryte važiuodamas ieškoti elnio ragų pamatė kraujo dėmes ant kelio ir pagal tai rado gulintį negyvą šerną (b. l. 46-47). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai lygino A. A. paaiškinimus, duotus viso proceso metu, kadangi pirminiai jo paaiškinimai užfiksuoti ne procesiniuose dokumentuose, susijusiuose su baudžiamojo proceso prievartos priemonėmis, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. patikrinimų aktuose. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 24 d. patikrinimo metu būtent pas A. A. jo darbo vietoje rasta šerno patino skerdiena – galva, 2 šlaunys su kumpiais ir 6 kiti mėsos gabalai (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 16-17, 21-23), be to, A. A. bei liudytojas S. L. taip pat patvirtino, kad A. A. pasiėmė ir išdoroto šerno kailį (b. l. 46-47, administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 10). Visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent A. A. 2021 m. kovo 20 d. dalyvavo medžioklėje ir jos metu 20-21.30 val. sumedžiojęs 5-6 metų amžiaus šerno patiną, dėl ko buvo padaryta 1 754,50 Eur žala laukinių gyvūnų rūšims (administracinio nusižengimo byla Nr. 21130056639, b. l. 27).

13. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto atstovo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) ir jam paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonės. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių A. A. netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs pirmosios instancijos teisme ir kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs. Byloje nustatyta, kad A. A. medžiojo (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotų vienete, neturėdamas tam teisės, kadangi jis nepasirašė medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip nepatvirtino, jog dalyvauja medžioklėje ir dėl to duomenys apie sumedžiotą šerną nebuvo įrašyti medžioklės lape, tokiu būdu A. A. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės ir dėl to šis gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai. Tokiu būdu A. A. pažeidė Medžioklės taisyklių 22, 23, 58.2.1, 58.2.2 punktus ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.).

14. Nors apelianto atstovas tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti ne visi būtini tyrimo veiksmai (neatliktas R. B. parodymų patikrinimas, negautos A. A. telefono skambučių išklotinės bei duomenys apie A. A. telefono prisijungimus prie telekomunikacijų bokštų), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų A. A. kaltei pagrįsti. Pagrįstai akcentuota ir tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis, jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų teisingam sprendimo byloje priėmimui.

15. Apelianto atstovas skunde taip pat akcentuoja aplinkybes, susijusias su transporto priemone, kuria galėjo būti gabenamas sumedžiotas šernas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustačius, kokia konkreti transporto priemonė buvo panaudota sumedžiotam šernui gabenti bei A. A. netaikius tokios transporto priemonės konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

16. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

17. Apelianto atstovas taip pat prašo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks prašymas netenkinamas, kadangi šios išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Šiuo atveju tokia aplinkybė neegzistuoja.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. atstovo advokato M. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.