- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-5377-848/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01520-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. T. (toliau – pareiškėja) prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. T. (P. T.), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodo, kad pareiškėja ir P. T. (P. T.) susituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Po pareiškėjos sutuoktinio mirties atsirado palikimas, kurį sudarė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kolektyvinis sodas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja po sutuoktinio mirties iš karto pradėjo valdyti jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį, tokiu būdu faktiškai priėmė palikimą. Pareiškėja gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1980 m. rugsėjo 26 d. Mirus sutuoktiniui toliau šiuo turtu disponuoja, valdo, moka mokesčius, jį prižiūri, naudojasi namų apyvokos reikmenimis, baldais, buitine technika ir kitais daiktais. Taip pat pareiškėja po savo sutuoktinio mirties rūpinosi ir prižiūrėjo kolektyvinį sodą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka, prašė pareiškimą tenkinti.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2020 m. balandžio 14 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis P. T. (P. T.) mirė (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio P. T. (P. T.) mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties atsirado palikimas, kurį sudarė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kolektyvinis sodas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio P. T. (P. T.), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties palikėjo turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos sutuoktinio P. T. (P. T.) mirties atsiradusį palikimą priėmė ji, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. T. (P. T.) (gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.